Peržiūrėti šaltinį Ultravioletiniai spinduliai

[[Vaizdas:Fluorescent minerals hg.jpg|miniatiūra|dešinėje|250px|Švytintys [[mineralas|mineralai]], apšviečiant UV spinduliais]]
'''Ultravioletiniai spinduliai''' (sutr. '''UV''') – tai [[elektromagnetinės bangos|elektromagnetinių bangų]] spektro dalis, prasidedanti nuo bangos ilgio 200 [[nano|nm]] ir siekianti violetinės matomos [[Šviesa|šviesos]] bangų ilgį (400 nm).

Ultravioletiniams spinduliams būdingas didelis biologinis ir cheminis aktyvumas. Mažas jų kiekis veikia teigiamai: skatina augimą, stiprina organizmą, naikina ligas sukeliančias bakterijas, todėl šie spinduliai taikomi kai kurioms ligoms gydyti. Tačiau jie ardo akies tinklainę (gali išsivystyti [[katarakta]]), didelis jų kiekis skatina odos vėžio ([[melanoma]] ir kt.) atsiradimą, gali sukelti [[Saulės smūgis|saulės smūgį]]. Ilgalaikis UV spinduliuotės poveikis žmogui gali sukelti ūminius ir chroniškus odos, akių ir imuninės sistemos pakenkimus. Per ilgą laiką UV skatina degeneracinius ląstelių, audinio skaidulų ir kraujagyslių pakitimus bei ankstyvą odos senėjimą. [[Meteorologija|Meteorologijoje]] jų žalingam poveikiui nustatyti naudojamas [[ultravioletinės spinduliuotės indeksas]].<ref name=meteo>{{Cite web|title=Ultravioletinė Saulės spinduliuotė|url=http://www.meteo.lt/lt/ivairenybes/ultravioletine-saules-spinduliuote|access-date=2022-08-16|website=www.meteo.lt|archive-date=2022-08-16|archive-url=https://web.archive.org/web/20220816114520/http://www.meteo.lt/lt/ivairenybes/ultravioletine-saules-spinduliuote|url-status=dead}}</ref>

== Atradimas ==

Ultravioletinis reiškia už violeto ({{lot|ultra}} – anapus, už), taigi ultravioletinių spindulių dažnis yra didesnis nei  [[Violetinė|violetinės]] [[Spalva|spalvos]].

UV spindulius [[1801]] m. atrado vokiečių fizikas [[Johanas Vilhelmas Riteris]].<ref name="Rigden2002">{{citation|author=John S. Rigden|title=Hydrogen: The Essential Element|url=http://books.google.com/books?id=TKPuAAAAMAAJ|year=2002|publisher=Harvard University Press|isbn=978-0-674-00738-3|page=20}}</ref> Jis pastebėjo, kad šie nematomi spinduliai patamsino [[sidabro chloridas|sidabro chloride]] išmirkytą popierių greičiau negu pati violetinė spalva. J. V. Riteris šiuos spindulius iš pat pradžių pavadino „oksiduojančiais spinduliais“ – taip pabrėžė jų cheminį aktyvumą ir atskyrė nuo „šilumos spindulių“ ([[Infraraudonieji spinduliai|infraraudonųjų spindulių]]), kuriuos kiek anksčiau, [[1800]] m., atrado astronomas [[Viljamas Heršelis]].

== Skirstymas ==
Ultravioletiniai spinduliai skirstomi į 3 svarbiausias zonas: UV-A (380–315 nm), UV-B (315–280 nm) ir UV-C (<280 nm), tačiau yra ir tarpinių zonų, kurias rekomenduoja [[ISO standartas]].<ref>{{cite web | title = ISO 21348 Definitions of Solar Irradiance Spectral Categories | url = http://www.spacewx.com/pdf/SET_21348_2004.pdf | access-date = 2015-05-25 | archive-date = 2013-10-29 | archive-url = https://web.archive.org/web/20131029233428/http://www.spacewx.com/pdf/SET_21348_2004.pdf |url-status=dead }}</ref>

{| class="wikitable"  style="margin:2em auto; text-align:center; width:90%;"
|-
!Pavadinimas
!Trumpinys
! [[Bangos ilgis|Bangos ilgio]] ribos<br /><span style="font-size:85%">([[nanometras|nanometrais]])</span>
!Energija fotonui<br /><span style="font-size:85%">([[elektronvoltas|elektronvoltais]])</span>
!Pastabos
|-
|Ultravioletas A
|UVA
|400 – 315&nbsp;nm
|3,10 – 3,94 eV
|ilgos bangos, nesugeriamos ozono sluoksnio
|-
|Ultravioletas B
|UVB
|315 – 280&nbsp;nm
|3,94 – 4,43 eV
|vidutinės bangos, daugiausia sugeriamos ozono sluoksnio
|-
|Ultravioletas C
|UVC
|280 – 100&nbsp;nm
|4,43 – 12,4 eV
|trumpos bangos, visiškai sugeriamos ozono sluoksnio ir atmosferos
|}

Paskutinės  UV zonos spinduliai yra žalingi gyvoms sistemoms, bet jais galima sterilizuoti ir [[dezinfekuoti]].

== Ultravioletinių spindulių šaltiniai ==

=== Natūralūs ===
Saulė,  kaip ir kitos žvaigždės,  spinduliuoja ultravioletinius spindulius. Žemės ozono sluoksnis blokuoja 97-99% šių spindulių. Tie, kurie pasiekia žemės paviršių,  daugiausia yra  UVA spinduliai, o UVB bei UVC spindulių jau būna daug mažiau.

=== Žemo slėgio dujų išlydžio lempos ===
Lempų konstrukcija tokia pat kaip ir liuminiscencinių lempų, tik be liuminiforo, o stiklas praleidžia ultavioletinius spindulius. Ultavioletinius spindulius skleidžia gyvsidabrio garai.
Tokios skaidrios lempos naudojamos dezinfekcijai, nes jos spinduliuoja daug UVC spindulių.
Mėlyno stiklo lempos  papildytos  liuminiforu arba  specialiu Vudo stiklu, kuris, konvertuodamas bei blokuodamas UVC,  generuoja UVB ar UVA spindulius. Tokios lempos dažnai naudojamos fotoliuminescencijos efektams sukelti.

=== Didelio intensyvumo dujų išlydžio lempos ===
Tai lempos, kuriose išlydis ir plazma vyksta dideliame slėgyje. Šios lempos sukuria didesnį šviesos srautą ir šviesos šaltinis būna labiau sukoncentruotas viename taške. Šiose lempose ultravioletinę šviesą dažniausiai generuoja gyvsidabrio garai. Šių lempų ultravioletinė šviesa dažniausiai naudojama fotolitografijoje, gaminant ofseto klišes.

=== Dujų išlydžio lempos ===
Dujų išlydžio yra ir labiau specializuotos vandenilio ir deuterio lempos. Šios lempos generuoja labai siauro diapazono ultravioletinę šviesą ir naudojamos moksliniuose prietaisuose.

=== Ultravioletiniai šviesos diodai ===
Tai šviesos diodai šviečiantys ultravioletiniam diapazone. Šviesos diodų galia nėra didelė, o efektyvumas siekia apytiksliai 5-8%. Tokie diodai dažnai naudojami automatikoje kai reikia atpažinti liuminiscencines žymes (bankomatai), vizualiai stebėti liuminiscencija (banknotų tikrinimas, ultravioletinių žymų nuskaitymas).

=== Ultravioletiniai lazeriai ===
Šie lazeriai naudojami medicinoje, pramonėje (lazerinis [[graviravimas]], 3D spausdinimas).

== Šaltiniai ==
{{Commons|Category:Ultraviolet light}}
{{Išnašos}}

{{EM_Bangos}}

{{fiz-stub}}

[[Kategorija:Elektromagnetinės bangos]]