Peržiūrėti šaltinį Ukrainos reichskomisariatas

{{Istorinis administracinis vienetas|pavadinimas=Ukrainos reichskomisariatas|vadovas=[[Erich Koch]] {{small|(1941–1944)}}|p1=Antroji Lenkijos Respublika|vėliava_p1=Flag of Poland.svg|s1=Lenkijos Liaudies Respublika|vėliava_s1=Flag of Poland (1928–1980).svg|s2=Baltarusijos TSR|vėliava_s2=Flag_of_the_Byelorussian_Soviet_Socialist_Republic_(1951–1991).svg|vadovotitulas=Reichskomisaras|gyventoju=37000000|įkūrimoMet=1941|gyventojumetai=1941|gyventojuRef=|gyventoju1=|gyventoju1metai=|gyventoju2=|gyventoju2metai=|plotas=340 000|plotoRef=|panaikinimoMet=1944|kalbos=[[Vokiečių kalba|vokiečių]], [[Ukrainiečių kalba|ukrainiečių]], [[Rusų kalba|rusų]], [[Lenkų kalba|lenkų]], [[Krymo totorių kalba|krymo totorių]]|origpavadin={{de|Reichskommissariat Ukraine}}<br>{{uk|Райхскомісаріат Україна}}|valstRegionas=|herbas=Reichsadler Deutsches Reich (1935–1945).svg|vėliava=Flag of Germany (1935–1945).svg
<!-- | kilm = -->
<!-- | himnas = -->|žemėlapis=Reichskommissariat_Ukraine_(1942).svg|žemėlapio tekstas=Ukrainos reichskomisariatas 1942 m.|plotis=250|valstybė=Trečiasis Reichas|valstRegionoVardas=|valstRegiono2lygioVardas=|admVienetoKiekisMet1=|valstRegionas2lygio=|valstRegiono3lygioVardas=|valstRegionas3lygio=|admCentras=[[Rivnė]]|admVienetoVardas=|admVienetoKiekis=|admVienetoKiekisMet=|admVienetoKiekis1=|vikiteka=Category:Reichskommissariat Ukraine|p2=Baltarusijos TSR|vėliava_p2=Flag_of_the_Byelorussian_Soviet_Socialist_Republic_(1951–1991).svg|p3=Ukrainos TSR|vėliava_p3=Flag_of_the_Ukrainian_Soviet_Socialist_Republic.svg|vėliava_s3=Flag_of_the_Ukrainian_Soviet_Socialist_Republic.svg|s3=Ukrainos TSR}}
[[Vaizdas:Gitler-vizvolitel.jpg|miniatiūra|Nacių propagandinis plakatas ukrainiečių kalba su užrašu „Hitleris išvaduotojas“]][[Vaizdas:ReichskommissariatUkraineMap.png|miniatiūra|kairėje|300px|Ukrainos reichskomisariato administracinis suskirstymas]]
'''Ukrainos reichskomisariatas''' ({{de|Reichskommissariat Ukraine}}, {{uk|Райхскомісаріат Україна}}) – [[Trečiasis Reichas|nacistinės Vokietijos]] [[Reichskomisariatas|civilinis okupacinis administracinis vienetas]], įkurtas okupuotoje [[Ukrainos TSR|Ukrainoje]], pietų [[Baltarusija|Baltarusijoje]] ir tarpukario rytų [[Antroji Lenkijos Respublika|Lenkijoje]] per [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]]. Jį valdė Reicho okupuotų rytų teritorijų ministerija, kuriai vadovavo [[Alfredas Rozenbergas]]. Nuo [[1941 m.|1941]] m. rugsėjo mėn. iki [[1944 m.|1944]] m. rugpjūčio mėn. reichskomisariatui vadovavo [[reichskomisaras]] [[Erich Koch|Ėrichas Kochas]]. Administracijos užduotys apėmė regiono pacifikavimą ir jo išteklių bei žmonių išnaudojimą Vokietijos naudai. 1941 m. liepos 17 d. [[Adolf Hitler|Adolfas Hitleris]] išleido fiurerio dekretą, kuriame apibrėžė naujai okupuotų rytinių teritorijų administravimą.<ref>{{cite web|title=Nazi Conspiracy and Aggression|work=Decree of the Fuehrer concerning the administration of the newly-occupied Eastern territories.|publisher=The Avalon Project at Yale Law School|date=1996–2007|url=http://avalon.law.yale.edu/imt/1997-ps.asp|access-date=2007-10-04}}</ref>

Nacių okupacija Ukrainoje baigėsi milijonų civilių gyventojų gyvybėmis per [[Holokaustas|Holokaustą]] ir kitas nacių masines žudynes. Manoma, kad per okupaciją žuvo nuo 900 000 iki 1,6 mln. žydų ir nuo 3<ref>{{cite book|last1=Magocsi|first1=Paul Robert|title=A History of Ukraine.|date=1996|publisher=University of Toronto Press|isbn=9780802078209|pages=633|url=https://books.google.com/books?id=t124cP06gg0C&q=A+History+of+Ukraine}}</ref> iki 4<ref>Michael Berenbaum (ed.), A Mosaic of Victims: Non-Jews Persecuted and Murdered by the Nazis, New York University Press, 1990; {{ISBN|1-85043-251-1}}</ref> mln. ne žydų tautybės ukrainiečių: kitų šaltinių duomenimis, dėl [[Nusikaltimai žmoniškumui|nusikaltimų žmoniškumui]], karo sukeltų ligų ir bado žuvo 5,2 mln. civilių ukrainiečių (visų etninių grupių), o tai sudarė daugiau kaip 12 % tuometinių Ukrainos gyventojų.<ref>Vadim Erlikman. Poteri narodonaseleniia v XX veke: spravochnik. Moscow, 2004. {{ISBN|5-93165-107-1}}. pp. 21–35.</ref>

== Istorija ==
1941 m. birželio 22 d. Trečiasis Reichas pradėjo [[Barbarosos operacija|operaciją „Barbarosa“]] prieš [[Tarybų Sąjunga|Sovietų Sąjungą]], pažeisdamas [[TSRS–Vokietijos sienos ir draugystės sutartis|draugystės sutartį]]. Dėl vokiečių invazijos žlugo vakariniai sovietų [[Raudonoji armija|Raudonosios armijos]] daliniai buvusiose Sovietų Sąjungos aneksuotose Lenkijos teritorijose.

Rugpjūčio 20 d. Hitleris įsteigė reichskomisariatą Ukrainoje ir paskyrė Ėrichą Kochą reichskomisaru. Tą pačią dieną Hitleris paskelbė reichskomisariato ribas ir administraciją.<ref>{{Cite book|title=Führer-Erlasse" 1939-1945}}</ref>

Iš pradžių jis buvo pavaldus Alfredo Rozenbergo [[Reicho okupuotų Rytų teritorijų ministerija|Reicho okupuotų Rytų teritorijų ministerijai]], vėliau tapo atskiru Vokietijos civiliniu vienetu. 1941 m. rugsėjo 1 d. įvyko pirmasis sovietinės Ukrainos teritorijos perdavimas iš karinės į civilinę administraciją. 1941 m. spalio 20 d. ir lapkričio 1 d. buvo atlikti kiti perkėlimai, o 1942 m. rugsėjo 1 d. atliktas paskutinis perkėlimas, po kurio reichskomisariato ribos buvo perkeltos už [[Dniepras|Dniepro]] upės.

Adolfo Hitlerio ir kitų vokiečių ekspansionistų nuomone, SSRS, vadinamos „[[Žydiškas bolševizmas|žydobolševikinės]]“ valstybės, sunaikinimas pašalintų grėsmę Vokietijos rytinėms sienoms ir leistų kolonizuoti didžiules [[Rytų Europa|Rytų Europos]] teritorijas dėl „[[Gyvybinė erdvė|Gyvybinės erdvės]]“ įkūrimo. Tarp Vokietijos visuomenės ir įvairaus laipsnio nacių pareigūnų buvo plačiai paplitę ideologiniai pareiškimai apie tai, kad vokiečių ''[[Valdančioji rasė|Herrenvolk]]'' (valdančioji rasė) turi teisę plėsti savo teritoriją, ypač Rytuose. Vėliau, 1943 m., Ėrichas Kochas pasakojo apie savo misiją: „Mes esame valdančioji rasė, kuri turi prisiminti, kad žemiausias Vokietijos darbininkas rasiniu ir biologiniu požiūriu yra tūkstantį kartų vertingesnis už čia esančius gyventojus.“<ref name="WS939">{{cite book|title=The Rise and Fall of the Third Reich|date=11 October 2011|publisher=William Shirer|isbn=978-1-4516-5168-3|page=939}}</ref>

1941 m. gruodžio 14 d. Rozenbergas su Hitleriu aptarė įvairius administracinius klausimus, susijusius su reichskomisariatu Ukrainoje.<ref name="AvP">{{cite web|url=http://avalon.law.yale.edu/imt/1517-ps.asp|title=Nazi Conspiracy and Aggression|date=1996–2007|publisher=The Avalon Project at Yale Law School|access-date=2007-10-04|work=About Discussions [of Rosenberg] with the Fuehrer on 14 December 1941}}</ref> Tarp jų buvo ginčas dėl Kocho statuso ir prieigos prie Hitlerio, darbo jėgos trūkumas renkant derlių, Hitlerio primygtinis reikalavimas „išvalyti“ [[Krymas|Krymą]] ir didžiąją dalį Pietų Ukrainos (t. y, pašalinti nepageidaujamas tautybes) ir tiesiogiai prijungti prie Reicho kaip apygardą, pavadintą Gotenlandu („[[Gotai|Gotų]] žemė“), pervadinti tokius miestus kaip [[Simferopolis]] į „Gotenburgą“ ir [[Sevastopolis]] į „Teoderichšafeną“ (senovės gotų karaliaus [[Teodorikas Didysis|Teodoriko Didžiojo]] garbei) ir pakoreguoti sieną su [[Rumunija|Rumunijos]] kontroliuojama [[Padniestrės gubernija|Padniestre]], kad būtų panaikintas laivų statyklų [[Mykolajivas|Mykolajive]] vaizdas.

1942 m. balandžio 1 d. Hitleris įsakė įsteigti nacių partijos organizaciją „Arbeitsbereich Osten der NSDAP“ naujose rytinėse okupuotose teritorijose. Šiam žingsniui įnirtingai priešinosi tiek Rozenbergas, kuris pagrįstai baiminosi, kad rytinių teritorijų administracijos pertvarkymas iš valstybinės į partinę biurokratiją reikštų faktinį jo ministerijos (kuri buvo valstybinis organas) autoriteto pabaigą, tiek [[Heinrich Himmler|Heinrichas Himleris]], kuris pagrįstai baiminosi, kad įsteigus arbeitsbereichą komisarai taps RVK (karo komisarais) ir taip įgis didžiulius įgaliojimus [[SS]] sąskaita, kuri jau nuo praėjusių metų rugsėjo pabaigos, kai pradėjo kurtis komisariatų valdžia, o vietiniai komisarai ėmė kontroliuoti policiją savo teritorijose, kurias iki tol kontroliavo SS, nuolat prarasdavo pozicijas. Himlerio ir Rozenbergo pasipriešinimas netrukus žlugo dėl [[Martin Bormann|Martino Bormano]] spaudimo [[Berlynas|Berlyne]], o Kocho ir [[Hinrich Lohse|Lozės]] – rytinėse teritorijose. Rozenbergui bent jau pavyko būti paskirtam naujojo arbeitsbereicho reichsleiteriu („Reicho vadovu“). Vėliau Rozenbergas bandė tokią politinę valdžią perkelti į ministerijos politinį skyrių, kad galėtų kontroliuoti visus partijos reikalus, ir uždraudė kurti organizacijas ir vykdyti bet kokią politinę veiklą Rytuose be jo aiškaus leidimo. Jam buvo visiškai nepaklūstama.

Tikėdamiesi, kad suvieniję jėgas jie gali atgauti tam tikrą įtaką, Himleris ir Rozenbergas nusprendė Gotlobą Bergerį, Himlerio pagalbininką ir SS personalo vadovą, paskirti Rozenbergo pavaduotoju. Šis žingsnis teoriškai suteikė Rozenbergui galimybę kontroliuoti SS pajėgas civilinės administracijos okupuotose sovietinėse teritorijose mainais į jo paramą SS kovoje dėl valdžios. Rozenbergo ir Himlerio partnerystė nepadarė nieko kito, kaip tik be galo suerzino vienas kitą, ir Bergeris netrukus nutraukė bet kokį bendradarbiavimą. Po to Kochas ir Lozė palaipsniui mažino bendravimą su Rozenbergu, palaikydami ryšius su Hitleriu per Bormaną ir partijos kanceliariją. Abu jie taip pat stengėsi savo jurisdikcijoje įkurti stiprias [[Sturmabteilung|SA]] organizacijas kaip atsvarą SS. Atsižvelgiant į tai, kad daugelis komisariato pareigūnų buvo aktyvūs arba atsargos SA karininkai, šiomis priemonėmis buvo atgaivinta ankstesnė nuoskauda prieš SS ir garantuotas santykių apnuodijimas. Kraštutiniu atveju [[SS ir policijos vadas]] (HSSPF) Ukrainoje [[Hans-Adolf Prützmann|Hansas Adolfas Priucmanas]] pabandė tiesiogiai kreiptis į Kochą, tačiau buvo paniekintas ir atstumtas.

1944 m. liepos 28 d. sovietų kariuomenė užėmė paskutinę Ukrainos reichskomisariato dalį – [[Brestas (Baltarusija)|Brestą]]. 1944 m. lapkričio 10 d. Ukraina buvo likviduota.<ref name="encyclopediaofukraine">{{Cite web|url=http://www.encyclopediaofukraine.com/display.asp?linkpath=pages%5CR%5CE%5CReichskommissariatUkraine.htm|title=Reichskommissariat Ukraine|website=www.encyclopediaofukraine.com|access-date=2020-03-03|quote=}}</ref>
== Išnašos ==
{{išn}}
== Šaltiniai ==
* ''Каменецький І. Райхскомісаріят Україне // &nbsp;— Т. 7.&nbsp;— С. 2462—2464.''
* ''Себта Т. [http://www.history.org.ua/?encyclop&termin=Rajkhskomisariat_U Райхскомісаріат Україна]''
* ''Форостівський Л. Київ під ворожими окупаціями.&nbsp;— Буенос-Айрес, 1952.''
* ''Armstrong J. A. Ukrainian Nationalism. 2 вид.&nbsp;— Нью-Йорк, 1963.''
* ''Bräutigam O. Überblick über die Besetzten Ostgebiete während des zweiten Weltkrieges.&nbsp;— 1954.''
* ''Herzog R. Grundzüge der deutschen Besatzungsverwaltung in den Ost- und Südeuropäischen Ländern während des zweiten Weltkrieges.&nbsp;— 1955.''
==Papildomam skaitymui==
* {{Citation |first1=Arnold |last1=Toynbee |author-link=Arnold J. Toynbee |first2=Veronica |last2=Toynbee |title=Hitler's Europe |chapter=Ukraine, under German Occupation, 1941-44 |location=London |publisher=Oxford University Press |year=1954 |pages=316–337 |display-authors=etal}}.
* {{Citation |last=Berkhoff |first=Karel C. |title=Harvest of Despair: Life and Death in Ukraine Under Nazi Rule |location=Cambridge, Mass. |publisher=Belknap Press |year=2004 |isbn=0-674-01313-1 |author-link= |url-access=registration |url=https://archive.org/details/harvestofdespair0000berk }}.
* {{Citation |last=Rich |first=Norman |title=Hitler's War Aims: The Establishment of the New Order |publisher=W. W. Norton & Company |location=New York |year=1974 |isbn=0-393-05509-4 }}.
{{Trečiojo Reicho administraciniai vienetai}}
[[Kategorija:Ukrainos istorija]]
[[Kategorija:Trečiojo Reicho administraciniai vienetai]]
[[Kategorija:Antrasis pasaulinis karas]]