Peržiūrėti šaltinį Uigūrų kalba

{{kalba|kalba=Uigūrų kalba<br />ئۇيغۇر تىلى‎, ''Uyƣur tili, Уйғур тили''|spalva=yellowgreen|
 šalys= [[Kinija]], [[Kazachija]], [[Kirgizija]], [[Uzbekija]] ir kt. |
 kalbančiųjų= 8-11 mln.|
 vieta= 76|
 kilmė=
[[Altajaus kalbos|Altajaus]]<br />&nbsp;– [[Tiurkų kalbos|tiurkų]]<br />&nbsp;&nbsp;– rytų tiurkų<br />&nbsp;&nbsp;&nbsp;'''– uigūrų'''|
 raštas= arabų|
oficiali= [[Vaizdas:Kokbayraq flag.svg|20px]] [[Sindziangas]] |
 iso639-1= ug |
 iso639-2= uig|
 iso639-3=uig|
paveikslėlis=Uyghur language.png|
kodas=ug|
}}
'''Uigūrų kalba''' – [[tiurkų kalbos|tiurkų kalbų]] šeimos kalba, vartojama [[uigūrai|uigūrų]], gyvenančių daugiausia vakarų [[KLR|Kinijoje]], [[Sindziangas|Sindziango]] provincijoje.<ref>{{VLE|XXIV|303||[[Vidas Kavaliauskas]]. Uigūrų kalba, uigūrų naujoji kalba}}</ref> Taip pat vartojama [[Kazachija|Kazachstane]], [[Mongolija|Mongolijoje]], [[Afganistanas|Afganistane]], [[Uzbekistanas|Uzbekistane]], [[Kirgizija|Kirgizijoje]] bei po kitas pasaulio šalis išsibarsčiusių uigūrų. Ši kalba yra oficiali Sindziango kalba (greta kinų) ir vartojama kaip ''[[lingua franca]]'' ten gyvenančių kitų tautinių mažumų ([[sibai|sibų]], [[vachanai|vachanų]], [[tadžikai|tadžikų]], [[daūrai|daūrų]]).

Išskiriamos trys pagrindinės uigūrų kalbos tarmės:
* vidurio – vartojama nuo [[Kumulas|Kumulo]], į pietus link [[Jarkandas|Jarkando]]
* pietų – vartojama [[Guma (miestas)|Gumos]] apylinkėse
* rytų – vartojama regione tarp Čakarliko ir Čionkiolo

Apie 90 % uigūrų vartoja vidurio tarmę, ja pagrįsta rašytinė kalba. Šiauriniuose regionuose paplitusi balsių [[Redukcija (kalbotyra)|redukcija]].

Uigūrų kalba, kuri turi rašto paminklų nuo [[V a.]], per rašytinės kalbos istoriją turėjo daug užrašymo formų. Dabartiniu metu kalba užrašoma [[arabų raštas|arabų raštu]], anksčiau vartoti ir [[kirilica]] bei [[lotynų abėcėlė|lotyniška abėcėle]] pagrįsti raidynai.

Uigūrų kalba [[agliutinacinė kalba|agliutinacinė]], sakinio tvarka [[veiksnys]]-[[papildinys]]-[[tarinys]]. [[daiktavardis|Daiktavardžiai]] kaitomi skaičiais ir linksniais, bet nekaitomi giminėmis, neturi artikelių. Skaičiai – [[vienaskaita]] ir [[daugiskaita]], linksniai – [[vardininkas]], [[kilmininkas]], [[galininkas]], [[naudininkas]], [[vietininkas]], [[abliatyvas]]. Veiksmažodžiai kaitomi laikais (esamasis, būtasis), rūšimis (priežastinė, neveikiamoji), [[Veikslas|veikslais]], [[Nuosaka|nuosakomis]].

Uigūrų kalba pasižymi didele arabiškų ir persiškų [[Skolinys|skolinių]] gausa (religiniai žodžiai, seni terminai), nemažai naujų skolinių atėjo iš kinų ir rusų kalbų.

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

== Nuorodos ==
* {{ethnologue|uig}}

{{Tiurkų kalbos}}

[[Kategorija:Tiurkų kalbos]]
[[Kategorija:Uigūrai]]