Peržiūrėti šaltinį Ugaritas

{{Sen miestas
| pavadinimas = Ugaritas
| senovinis pavadinimas = UGRT
| vaizdas = Ugarit_02.jpg
| vaizdo plotis = 
| vaizdo info = 
| herbas =    
| herbo plotis = 
| herbo info =    
| žeml = Sirija
| žeml plotis = 250
| žeml info =  
|PL=35|PM=36|PS=17|NS=N|IL=35|IM=47|IS=32|EW=E
| pilnas pavadinimas =
| vieta = [[Sirija]] ([[Latakijos gubernija]])
| regionas = [[Artimieji Rytai]]
| administracinis vienetas = 
| plotas = 
| statytojas =   
| medžiaga =  
| pastatytas = [[VI tūkst. pr. m. e.]]
| sugriautas = [[1190 m. pr. m. e.]]
| laikotarpis = 
| tauta = [[kanaanitai]]
| valdovai =  
| dievas =  
| kasinėjimai = nuo 1928 m.
| žvalgytas =   
| tirtas =  
| vikiteka = Category:Ugarit
| UNESCO id = 
}}
'''Ugaritas''' ([[Ugaritų kalba]]: ugrt; {{Hebr|אוּגָרִית}}; {{ar|أوغاريت}}) (dabar '''Ras Šamra''' {{ar|رأس شمرة}}) – [[XXII a. pr. m. e.|XXIII]] – [[XII a. pr. m. e.]] [[Artimieji Rytai|Artimųjų Rytų]] antikinis miestas–valstybė [[Sirija|Sirijoje]]. Ugarito miesto griuvėsiai yra 12 km į šiaurę nuo Sirijos miesto [[Latakija|Latakijos]], 1,2 km nuo [[Viduržemio jūra|Viduržemio jūros]] pakrantės.

== Istorija ==
Ugarito griuvėsiai buvo atsitiktinai surasti [[1928]] m., o [[1929]] m. prancūzų archeologo K. Šeferio ({{fr|C. Schæffer}}) vadovaujama archeologinė ekspedicija, pradėjo čia kasinėjimo darbus, kurie tęsiasi iki šių dienų. Jau pirmais kasinėjimų metais buvo atrastos molinės [[Dantiraštis|dantiraščio]] lentelės, patvirtinančios, kad tai Ugarito miestas<ref>[http://www.bibleinterp.com/articles/MSmith_BiblicalMonotheism.shtml Biblinės viendievystė šaknys] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090508055811/http://www.bibleinterp.com/articles/MSmith_BiblicalMonotheism.shtml |date=2009-05-08 }}</ref>.

Ugaritas – vienas iš seniausių pasaulio senovės miestų: gyvenvietė čia egzistavo jau [[Neolitas|neolito]] amžiuje (5000 m. pr. m. e.). XXX a. pr. m. e. viduryje Ugarite apsigyveno išeiviai iš rytinės [[Anatolija|Anatolijos]], o XX a. pr. m. e. pradžioje Ugaritas tapo svarbiausiu etninių [[Amoritai|amoritų]], gyvenusių rytinėje Viduržemio jūros pakrantėje, miestu.

XII Egipto faraonų dinastija palaikė draugiškus diplomatinius ir prekybinius santykius su Ugaritu. Ugaritas yra minimas ir [[Jamchadas|Jamchado]] karalystės ir [[Maris|Mario]] karaliaus Zimri-Limo susirašinėjimuose (apie 1779–1761 m. pr. m. e.). [[XV a. pr. m. e.]] Ugaritas minimas ir kaimyniniame [[Alalachas|Alalache]] rastose molinėse lentelėse. Egipto faraonas [[Amenchotepas II]] užėmė Ugaritą ir vietos karalius tapo Egipto vasalu, o mieste pastoviai buvo laikomas egiptiečių karinis kontingentas. Egipto priešininkų bandymas sukilti ir nuversti vasalinę valdžią buvo nesėkmingas. [[Amarna|Amarnos]] archyve rastuose laiškuose rašoma, kad Ugarutas liko faraonų vasalu. Miestas minimas ir topografiniuose faraono [[Amenchotepas III|Amenchotepo III]] užrašuose.

[[XIV a. pr. m. e.]] viduryje Ugaritas ir aplinkinės karalystės tapo [[Hetitų imperija|hetitų imperijos]] teritorija. Manoma, kad faraonui [[Horemhebas|Horemhebui]] buvo pavykę atsiimti Ugaritą, bet trumpam. [[1274 m. pr. m. e.]] Ugarito armija kartu su [[hetitai]]s jungtine armija kovėsi prieš [[Ramzis II|Ramzio II]] armiją [[Kadešo mūšis|Kadešo mūšyje]].

[[XIII a. pr. m. e.]] Ugaritas tapo pagrindiniu hetitų imperijos ekonominiu centru. Kai amžiaus viduryje [[Asirija]] pradėjo grasinti rytinėms hetitų sienoms, Ugaritas teikė finansinę ir karinę pagalbą imperijai. Kovojant su prasidėjusiu „[[Jūros tautos|Jūros tautų]]“ puolimu, Ugrito laivynas buvo hetitų jūros pajėgų pagrindas. Bet jūros tautų antpuoliams stiprėjant, apie [[1200 m. pr. m. e.]], miestas buvo sunaikintas ir nebe atstatytas.

[[Vaizdas:Baal Ugarit Louvre AO17329.jpg|thumb|right|180px|Ba'alo statula rasta Ras Šarme (Ugarite)]]
== Ugarito kultūrinis–religinis palikimas ==
Ugaritas buvo pastatytas ant 20 m aukščio kalvos (dabar vadinamu – Ras Šamru), 1,2 km nuo jūros įlankos, kuri senovėje buvo vadinama „baltoji prieplauka“ ({{ar|Minet–el–Beida}}). Bendras miesto plotas sudarė 22 ha. Kasinėjimų metu buvo rastos, viena prieš kitą 50 m stovinčios, dvi šventyklos: [[Dagonas|Dagono]] ir [[Baalas|Baalo]]. Tarp šių šventyklų buvo pagrindinio dvasininko namas, kuriame rasta didelė biblioteka. Karaliaus rūmuose rastas archyvas yra neįkainuojamas istorinis palikimas, kurio pagalba buvo sužinotą apie šalies socialinį ir ekonominį [[Kanaanas|Kanaano]] regiono gyvenimą, prieš jį užkariaujant izraelitams.

Buvo rasti asmeniniai, juridiniai ir literatūriniai tekstų archyvai. Be rašytinių šaltinių buvo rasti daiktai, apibūdinantys kultūrinius ir prekybinius Ugarito ryšius. Didžiausias kultūrinis miesto pakilimas buvo pasiektas XVII–XII a. pr. m. e., kai mieste kartu su tradiciniais [[semitai]]s gyveno ir [[huritai]].

Ugarite rastos molinės dantiraščio lentelės parašytos įvairiomis kalbomis – ugaritų, [[Šumerai|šumerų]], [[Akadų kalba|akadų]] (tuo metu buvusi tarptautine kalba), huritų, hetitų, [[Senovės egiptiečių kalba|egiptiečių]]. Taip pat platus raštų diapazonas: akadų dantiraštis, ugaritų alfabetinis dantiraštis, [[egiptiečių hieroglifai]], hetitų hieroglifai, kipro-minojinis.

Ugaritų alfabetinis dantiraštis yra modifikuotas [[Mesopotamija|Mesopotamijos]] skiemeninis dantiraštis ir susidėjo iš 30 ženklų – 27 priebalsių ir trijų papildomų ženklų, kurie tarnavo kaip bazė trims semitų balsių „a“, „i“ ir „u“ deriniams.

Didelę reikšmę [[Biblija|Biblijos]] studijoms turi ir ugaritų literatūriniai tekstai, atspindintys religinę–mitologinę („Ba'alo“, „Ba'alo ir Anato“, „Brako Nikal ir Ava“ ir kt.), bei istorinį–etninį charakterį („Kareto (karaliaus) istorija“, „Dani–Ilo (teisėjo) istorija“ ir kt.)<ref>[http://www.britannica.com/EBchecked/topic/612669/Ugarit Ugarito aukso amžius]</ref>. Rasta daugybė maldų, himnų, užkeikimų ir pan. Šie tekstai – pirmieji žinomi tokio pobūdžio kūriniai šiaurės vakarų semitų dialekto zonoje ir priklauso iki bibliniam laikotarpiui. Nors pagal kalbos reikšmę ugaritų tekstai užima tarpinę vietą tarp kanaaniečių ir [[Aramėjų kalba|aramėjų]], literatūriniu–stilistiniu požiūriu šie tekstai panašūs biblinei literatūrai. Istoriniam Biblijos tyrinėjimui didelę reikšmę turi ugatitų literatūra, nes prie [[Izraelis|Izraelio]] buvę [[Finikija|finikiečių]] miestų literatūriniai tekstai neišliko.

== Ugarito karaliai ==
 {| class="nowraplinks" cellspacing="0" cellpadding="3" rules="all" style="background:#fbfbfb; border-style: solid; border-width: 1px; font-size:90%; empty-cells:show; border-collapse:collapse"
|- bgcolor="#F6E6AE"
! Karalius !! Valdymo metai !! Komentaras
|-
| Nikumaddu I || ||
|-
| Jakurumas I || ||
|-
| Ibiranu I || ||
|-
| Ammittamru I || apie [[1350 m. pr. m. e.]] || 
|-
| Nikumaddu II || apie [[1350 m. pr. m. e.|1350]]-[[1315 m. pr. m. e.]] || [[Supiluliumas I|Supiluliumo I]] bendraamžis
|-
| Arhalbas || || 
|-
| Nikumepas || || Nikumaddu II sūnus, pasirašyta sutartis su [[Muršilis II|Muršiliu II]]
|-
| Ammittamru II || apie [[1260 m. pr. m. e.|1260]]-[[1225 m. pr. m. e.]] || Nikumepo sūnus
|-
| Ibiranu || || 
|-
| Nikumaddu III || apie [[1225 m. pr. m. e.|1225]]-[[1215 m. pr. m. e.]] || 
|-
| Ammurapis || apie [[1200 m. pr. m. e.]] || 
|-
|}
== Išnašos ==
{{Išnašos}}

== Nuorodos ==
*[https://eleven.co.il/article/14199 Ugaritas, Elektroninė žydų enciklopedija {{ru| }}]
*[http://www.bibleinterp.com/articles/MSmith_BiblicalMonotheism.shtml Biblinės viendievystė šaknys: Izraeličių politeizmas Ugarito tekstuose] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090508055811/http://www.bibleinterp.com/articles/MSmith_BiblicalMonotheism.shtml |date=2009-05-08 }}

{{Senovės Sirijos valstybės}}
[[Kategorija:Amoritų valstybės]]
[[Kategorija:Sirijos istoriniai miestai]]