Peržiūrėti šaltinį Turkija

{{ŠaliesLentelė
| pavadinimas = Turkija
| ilgas_pavadinimas = Turkijos Respublika
| vietinis_pavadinimas = {{tr|Türkiye Cumhuriyeti}}
|kilm = Turkijos
|žemėlapis = Turkey (orthographic projection).svg
|vėliava = Flag of Turkey.svg
|herbas = Emblem of Turkey.svg
| himnas = „[[Turkijos himnas|Nepriklausomybės maršas]]“
|kalbos = [[Turkų kalba|turkų]]<ref>{{cite news|title=Türkiye Cumhuriyeti Anayasası|url=https://www.tbmm.gov.tr/develop/owa/tc_anayasasi.maddeler?p3=3|publisher=[[Turkijos didžioji nacionalinė asamblėja]]|access-date=1 July 2020|language=Tr|archive-url=https://archive.today/20200701095929/https://www.tbmm.gov.tr/develop/owa/tc_anayasasi.maddeler?p3=3|archive-date=2020 m. liepos 1 d.|quote="3. Madde: Devletin Bütünlüğü, Resmi Dili, Bayrağı, Milli Marşı ve Başkenti: Türkiye Devleti, ülkesi ve milletiyle bölünmez bir bütündür. Dili Türkçedir. Bayrağı, şekli kanununda belirtilen, beyaz ay yıldızlı al bayraktır. Milli marşı "İstiklal Marşı" dır. Başkenti Ankara'dır."}}</ref><ref>{{cite news|title=Mevzuat: Anayasa|url=https://www.anayasa.gov.tr/tr/mevzuat/anayasa/|publisher=[[Turkijos konstitucinis teismas]]|location=Ankara|access-date=2020 m. liepos 1 d.|language=Tr|archive-url=https://archive.today/20200701100313/https://www.anayasa.gov.tr/tr/mevzuat/anayasa/|archive-date=2020 m. liepos 1 d.}}</ref>
|sostinė = [[Ankara]]
|didžiausiasMiestas = [[Stambulas]]
|valdovų = 2
|titulas1 = [[Turkijos prezidentas|Prezidentas]]
|pavardė1 = [[Recep Tayyip Erdoğan]]
|titulas2 = Viceprezidentas
|pavardė2 = [[Fuat Oktay]]
|plotoVieta = 36
|plotas = 783&nbsp;356
|vandens = 2,03 %<ref>{{cite web|title=Surface water and surface water change|access-date=2020-10-11|publisher=[[Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija]] (EBPO)|url=https://stats.oecd.org/Index.aspx?DataSetCode=SURFACE_WATER#}}</ref>
|gyvMetai = [[2021]]
|gyventojuVieta = 18
|gyventoju = {{increase}} 84 680 273<ref name="Turkey-population">{{cite web|url=https://data.tuik.gov.tr/Bulten/Index?p=Adrese-Dayali-Nufus-Kayit-Sistemi-Sonuclari-2021-45500&dil=2|publisher=Turkijos statistikos institutas|title=The Results of Address Based Population Registration System, 2021|date=2022-02-04|access-date=2022-02-07}}</ref>
|gyventojuTankis = 110<ref name="Turkey-population"/>
|tankumoVieta = 107
|BVPMetai = [[2022]]
|BVPVieta = 23
|BVP = {{increase}} 692,380<ref name=IMF-WEO>{{cite news |url=https://www.imf.org/en/Publications/WEO/weo-database/2022/April/weo-report?c=186,&s=NGDPD,PPPGDP,NGDPDPC,PPPPC,PPPSH,&sy=2020&ey=2027&ssm=0&scsm=1&scc=0&ssd=1&ssc=0&sic=0&sort=country&ds=.&br=1|title=World Economic Outlook Database, April 2022 |publisher=[[Tarptautinis valiutos fondas]] |newspaper=Imf |access-date=2022-05-07}}</ref>
|BVPValiuta = [[Tarptautinis doleris|$]]
|BVPGyventojui = {{increase}} 8 080<ref name=IMF-WEO />
|BVPGyventojuiVieta = 87
|valiuta = [[naujoji Turkijos lira]] ([[naujoji Turkijos lira|₺]]) ([[ISO 4217|TRY]])
|laikoJuosta = [[UTC+3]] (TRT)
|vasarosLaikas = netaikomas 
|nepriklausomybėsĮvykis = Respublikos deklaracija 
|nepriklausomybėsDatos = [[1923]] m. [[spalio 29]] d.
|nepriklausomybėsPavadinimas = Paskelbta
|TLD = [[tr]]
|telKodas = +90
}}
'''Turkija''' ({{tr|Türkiye}}), oficialiai '''Turkijos Respublika''' ({{tr|Türkiye Cumhuriyeti}}) – valstybė [[Vakarų Azija|Vakarų Azijoje]], kurios nedidelė dalis teritorijos ([[Trakija]]) yra [[Europa|Europoje]], o likusi dalis ([[Anatolija]]) Azijoje.<ref>{{VLE|XXIV|227-243||Turkija (Türkiye), Turkijos Respublika (Türkiye Cumhuriyeti)}}</ref> Šiaurėje ribojasi su [[Juodoji jūra|Juodąja jūra]], šiaurės rytuose – su [[Gruzija]], rytuose – su [[Armėnija]], [[Azerbaidžanas|Azerbaidžanu]] ir [[Iranas|Iranu]], pietryčiuose – su [[Irakas|Iraku]], pietuose – su [[Sirija]] ir [[Viduržemio jūra]], vakaruose – su [[Egėjo jūra]], šiaurės vakaruose – su [[Graikija]] ir [[Bulgarija]]. Iki 1922 m. Turkija buvo vadinama [[Osmanų imperija]]. Nuo Europos ją skiria du siauri sąsiauriai. Šiandien ji yra [[respublika]], kurioje susipynusios [[Islamas|islamo]] ir Vakarų tradicijos. Gyventojų daugumą sudaro turkai musulmonai, nors šalyje nėra patvirtinta oficialios religijos. Klimato ir gamtovaizdžio įvairovė patraukli turistams. Auginama įvairios žemės ūkio kultūros, šalis visiškai apsirūpina maisto produktais.

Yra [[JTO]], ankstyvoji [[NATO]], [[Tarptautinis valiutos fondas|Tarptautinio valiutos fondo]] ir [[Pasaulio bankas|Pasaulio banko]] narė bei viena pirmųjų [[EBPO]], [[ESBO]], [[Juodosios jūros ekonominio bendradarbiavimo organizacija|Juodosios jūros ekonominio bendradarbiavimo organizacijos]], [[Islamo bendradabiavimo organizacija|Islamo bendradarbiavimo organizacijos]] ir [[G20]] narių.

== Istorija ==
[[Vaizdas:Göbekli Tepe, Urfa.jpg|thumb|left|Kai kurie piliorai [[Giobekli Tepė]] archeologinėje vietovėje datuojami 9600 m. pr. m. e. ir yra septyniais tūkstantmečiais senesni už tuos, kurie stovi [[Stounhendžas|Stounhendže]], [[Anglija|Anglijoje]].<ref name="ArchMag">{{cite web|url=http://www.archaeology.org/0811/abstracts/turkey.html|title=The World's First Temple|work= Archaeology magazine |date=2008 m. lapkritis–gruodis|page=23}}</ref>]]
{{main|Turkijos istorija}}
:''Istorija iki XI a.: [[Mažosios Azijos istorija]], [[Senovės Armėnija]]''

=== Senovės istorija ===
[[Mažoji Azija]] arba [[Anatolija]], yra laikoma viena seniausių apgyvendintų regionų Žemėje. Žmonės iš [[Naujojo Akmens Amžiaus]] buvo įsikūrę dabartinėse [[Čatal Hiujuko]], [[Hacilaro]], [[Mersino]] ir kitose teritorijose. Maždaug 2000 m. pr. m. e. [[Mažoji Azija|Mažąją Aziją]] valdė [[hetitai]], kurie atkeliavo čia nuo [[Juodoji jūra|Juodosios jūros]] rytų. Per savo viešpatavimo laiką, jų civilizacija nukariavo [[Egiptas|Egiptą]] ir Babiloną. XII a. pr. m. e. hetitų imperija krito prieš [[Asirija|asirus]]. Tai sudarė sąlygas iškilti smulkioms indoeuropietiškoms valstybėms, tokioms, kaip [[Frygija]], kuri laikinai buvo užvaldžiusi didelę dalį Anatolijos. 560 m. pr. m. e. Krezas užėmė [[Lydija|Lydijos]] sostą Mažojoje Azijoje ir greitai privertė visas graikų kolonijas ([[Jonija|Joniją]]) paklusti jo įsakymams.

Rytinė Turkijos dalis, [[Armėnijos kalnynas]], nuo II tūkst. pr. m. e. priklausė [[Senovės Armėnija|Senovės Armėnijai]]. Pirmiausia regionas buvo žinomas kaip [[Nairi]], čia viešpatavo [[Urartai]], vėliau, nuo VII a. pr. m. e. jame įsigalėjo [[armėnai]], kuriuos valdė [[Orontidų dinastija]].
 
Nuo VI a. pr. m. e. tiek Mažoji Azija, tiek Armėnija, buvo užkariautos [[Achemenidų imperija|Achemenidų imperijos]], o IV a. pr. m. e. [[Aleksandras Didysis]] regionus prijungė prie [[Senovės Makedonija|Makedonijos]]. Po jo mirties imperijai suirus, Mažąją Aziją pasidalino atskiros karvedžių dinastijos, kurių stipriausios buvo [[Seleukidai]], [[Pergamo karalystė|Pergamo karalystės]] [[Atalidai]] bei [[Ponto karalystė]]. Šiose karalystėse klestėjo helenistinė kultūra. Rytinėje dab. Turkijos dalyje tuo metu įsigalėjo [[Armėnijos karalystė]], kuri I a. pr. m. e. valdė taip pat [[Senovės Sirija|Siriją]] ir šiaurės [[Mesopotamija|Mesopotamiją]].

Po trumpo Armėnijos viešpatavimo teritorijoje įsigalėjo [[Romos imperija]], kuri čia įsteigė daug naujų provincijų. 324 m. Romos imperatorius [[Konstantinas I]] pasirinko tuometinę Bizantiją (dabartinį [[Stambulas|Stambulą]]) savo sostine, pervadinęs ją Naująja Roma. Po [[Vakarų Romos imperija|Vakarų Romos imperijos]] žlugimo, Bizantijos miestas tapo [[Bizantija|Bizantijos]] (Rytų Romos imperijos) imperijos sostine.

=== Bizantija ir seldžiukai ===
{{main|Bizantijos imperija|Seldžiukai}}
{{Turkijos istorija}}
Bizantijos imperija yra viena iš ilgiausiai išsilaikiusių imperijų pasaulio istorijoje. Jos pavadinimas kilo nuo Bizantijaus miesto. Imperiją taip pavadino [[XIX amžius|XIX a.]] istorikai. Bizantiečiai visą laiką save vadino ir laikė romėnais. 330 m. imperatorius Konstantinas įkūrė antrąją – Bizantijos Romą, pavadindamas ją Konstantinopoliu, kas reiškė ”Konstantino miestas”.

Viduriniajame Bizantijos periode (610–1081 m.) prasideda su Heraklijaus triumfu kare su persais ir jo tolesniu pralaimėjimu arabams. Po 634 m. arabai užgrobė Palestiną, Siriją ir Egiptą, taip pat prasiskverbė gilyn į Anatoliją.

XI a. Bizantijos imperijoje prasidėjo dideli nesutarimai tarp generolų, kurie buvo stambūs žemvaldžiai ir biurokratai. Išvarginti nesutarimų imperatoriai nesugebėjo atsilaikyti [[Seldžiukai|sedžiukams]], pradėjusiems Anatolijos užkariavimą iš rytų. Seldžiukai, priklausantys tiurkų tautoms, buvo dabartinių turkų protėviai, pamažėle apgyvendinę visą Mažają Aziją.

1204 m. ketvirtajame kryžiaus žygyje grubiai užimamas Konstantinopolis ir čia įsikuria Romos katalikai, įkūrę [[Lotynų imperija|Lotynų imperiją]]. 1261 m. Nikėjos valdytojas atsikovojo Konstantinopolį ir atkūrė Bizantijos imperiją, kuri dabar papuolė į vidurį tarp vakariečių krikščionių ir rytiečių turkų.

Galiausiai žemvaldžiai aristokratai pradeda dominuoti visuose administraciniuose Bizantijos imperijos reikaluose. Armiją sudarė kareiviai samdiniai ir feodalai priklausę valstybei, kurie už dalyvavimą kariniuose veiksmuose gaudavo didelius apdovanojimus. Bizantijos imperatoriai vis pakartotinai bandė sujungti ortodoksų ir katalikų bažnyčias, kad bendromis pajėgomis galima būtų kovoti prieš turkus, tačiau beviltiškai.

=== Osmanų imperija ===
{{main|Osmanų imperija}}

Neramumų laikais turkai pradėjo konsolidaciją aplink Bursos miestą, sukūrę savo dinastiją. Iš pradžių turėjusi labai nedideles teritorijas, Osmanų dinastija jas plėtė Bizantijos sąskaita. Plėtra vyko iki pat 1453 m., kuomet turkai užėmė paskutinį Bizantijos avanpostą, – Konstantinopolį, – kuris tapo Osmanų Imperijos sostine.

Turkų imperija po to gana sparčiai plėtėsi į visas puses, tapdama viena didžiausių imperijų pasaulyje ir valdydama teritorijas trijuose žemynuose. Jai priklausė [[Balkanai]], [[Artimieji Rytai]], [[Šiaurės Afrika]]. Užkariautos tautos buvo tiurkizuojamos ir islamizuojamos.

XIX a., Europoje kilus tautų pavasariui, Imperijoje prasidėjo byrėjimo procesai. Imperija žlugo, kol jos teritorijos apsiribojo dabartine Turkija.

=== Respublika ===
Dėl sąjungininkų noro valdyti Anatolijos teritoriją prasidėjo Turkijos nepriklausomybės karas ([[1918]]–[[1923]] m.)
[[1920]] m. britų, prancūzų, italų ir graikų armijos užėmusios [[Stambulas|Stambulą]] pradėjo nuo Izmiro skverbis gilyn į Anatoliją.
Nesulaukę didesnio sultono pasipriešinimo Turkijos nacionalistai drauge su lyderiu Atatiurku įvykdė valdžios perversmą ir 1920 m. pasirašę Sévres sutartį įkūrė Turkijos respubliką, formaliai pripažįstama 1923 m. [[Lozanos sutartis|Lozanos sutartimi]]<ref>[http://protas.pypt.lt/istorija/europa_tarpukario_metais Europa tarpukario metais]</ref>.

Mustafa Kemalis atsisakė savo karinės uniformos ir įkvėpė liaudį labai dideliam uždaviniui – paversti šalį demokratiška, pasaulietiška Turkijos respublika.

== Politinė sistema ==
{{main|Turkijos politinė sistema}}
[[Vaizdas:Ataturk1930s.jpg|left|thumb|237x237px|[[Mustafa Kemalis Atatiurkas]]]]

Turkijos respublika buvo įkurta [[1923]] m. vadovaujant [[Musafa Kemalas Atatiurkas|Mustafai Kemaliui Atatiurkui]], kuris reformavo Turkiją ir padarė ją pasaulietine bei į Vakarus orientuota [[respublika]]. Nenorint, kad šalis nusisuktų nuo pasaulietinių ir vakarietiškų vertybių, buvo sukelti keletas karinių perversmų, kurių paskutinis įvyko [[1980]] m. Vėliau demokratinis valdymas buvo grąžintas. Iki [[2018 m.]] Turkija buvo [[parlamentinė sistema|parlamentinė]] [[atstovaujamoji demokratija]]. Sistema buvo pakeista į [[prezidentinė sistema|prezidentinį valdymą]] po [[2017 m. Turkijos konstitucinis referendumas|2017 metais vykusio konstitucinio referendumo]]. Nauja tvarka įsigaliojo po [[2018 m. Turkijos prezidento rinkimai|2018 m. Turkijos prezidento rinkimų]]. Pagal ją, panaikintas ministro pirmininko postas, šalies prezidentui priklauso visiška vykdomosios valdžios kontrolė, įskaitant galia leisti potvarkius, paskirti savo paties ministrų kabinetą, paruošti biudžetą, paleisti parlamentą paskelbus išankstinius rinkimus ir skirti biurokratus bei teisėjus.<ref name="EconPres2018">{{cite news|url=https://www.economist.com/europe/2018/06/30/erdogan-inaugurates-a-new-political-era-in-turkey|title=Recep Tayyip the First: Erdogan inaugurates a new political era in Turkey|newspaper=The Economist|date=2018 m. birželio 28 d.}}</ref> Pagrindinis šalies įstatymas yra [[Turkijos konstitucija]]. [[Redžepas Tajipas Erdohanas]] yra pirmasis tiesiogiu balsavimu išrinktas šalies prezidentas. Įstatymų leidžiamoji valdžia yra vienerių rūmų parlamentas –  [[Turkijos didžioji nacionalinė asamblėja]].

=== Europos Sąjungos narystės siekis ===
[[Vaizdas:EU and Turkey Locator Map.png|thumb|right|1950 m. Turkija buvo viena iš pirmųjų [[Europos Taryba|Europos Tarybos]] narių, 1963 m. tapo asocijuota [[EEB]] nare, 1995 m. prisijungė prie [[ES muitų sąjunga|ES muitų sąjungos]], o 2005 m. pradėjo derybas dėl visiškos narystės [[Europos Sąjunga|Europos Sąjungoje]].<ref name="TR_EUChrono">{{cite web|url=http://www.abgs.gov.tr/en/tur-eu_relations_dosyalar/chronology.htm|archive-url=https://web.archive.org/web/20070515022203/http://www.abgs.gov.tr/en/tur-eu_relations_dosyalar/chronology.htm|archive-date= 2007-05-15|title=Chronology of Turkey-EU relations|publisher=Turkish Secretariat of European Union Affairs|access-date=2006-10-30}}</ref><ref name="barroso">{{Cite web|url=http://ec.europa.eu/commission_barroso/president/pdf/interview_20061015_en.pdf|title=Interview with European Commission President Jose Manuel Barroso on BBC Sunday AM|publisher=[[Europos Komisija|European Commission]]|access-date=2006-12-17|date=2006-10-15| archive-url= https://web.archive.org/web/20061121143823/http://ec.europa.eu/commission_barroso/president/pdf/interview_20061015_en.pdf| archive-date= 2006-11-21 | url-status= live}}</ref>]]
1987 m. šalis pateikė pareiškimą dėl narystės [[Europos Bendrija|Europos Bendrijoje]].
1989 m. Europos Komisija pareiškė atsisakanti nedelsiant pradėti derybas su Turkija dėl šalies ekonomines bei politines padėties (prastų santykių su Graikija ir jų konflikto dėl Kipro), bet patvirtino galutinį tikslą – pilnateisę narystę.

1999 m. Europos Konsulatas pripažino Turkiją lygią su kitomis šalimis kandidatėmis.
2002 m. Europos Konsulas pareiškė, jog pradės derybas su Turkija, jeigu ji išpildys Kopenhagos kriterijus.

2005 m. spalio 3 d. Turkija oficialiai pradėjo stojimo derybas su [[ES|Europos Sąjunga]], tačiau įvairūs apžvalgininkai ir politikai teigė, jog Turkijai būti nare lemta nebent po 10 ar daugiau metų. Maža to, daugelyje ES valstybių (ypatingai [[Austrija|Austrijoje]]) yra nemažas visuomenės dalies pasipriešinimas šios, vis dar gana skurdžios ir ne visai gerbiančios demokratijos bei žodžio laisvės principus šalies priėmimui. [[2016 m.]] žmogaus teisių padėtis šalyje stipriai pablogėjo po [[2016 m. nepavykęs perversmas Turkijoje|nepavykusio perversmo]]. Dėl to tų pačių metų [[lapkričio 24]] d. [[Europos Parlamentas]] nubalsavo, kad derybos su Turkija dėl narystės būtų sustabdytos dėl žmogaus teisių ir [[teisės viršenybė]]s pažeidimų.<ref name="European Parliament">{{Cite news|url=http://www.europarl.europa.eu/news/en/news-room/20161117IPR51549/freeze-eu-accession-talks-with-turkey-until-it-halts-repression-urge-meps|title=Freeze EU accession talks with Turkey until it halts repression, urge MEPs|publisher=[[Europos Parlamentas]]}}</ref>.

=== Diplomatiniai santykiai ===
{{pagr|Turkijos diplomatiniai santykiai}}
Turkija yra užmezgusi santykius su dauguma [[JTO]] valstybių narių, iš kurių 135-os Turkijoje turi ambasadą. Tuo tarpu Turkija užsienio valstybėse yra įsteigusi 235 diplomatines misijas ir pagal diplomatinį atstovavimą [[2019 m.]] buvo šešta po [[Kinija|Kinijos LR]], [[JAV]]. [[Prancūzija|Prancūzijos]], [[Japonija|Japonijos]] ir [[Rusija|Rusijos]].<ref>{{cite web|url=https://globaldiplomacyindex.lowyinstitute.org/country_rank.html|title=Global Diplomacy Index – Country Rank|access-date=2021 m. gruodžio 20 d.|archive-date=2019-02-01|archive-url=https://web.archive.org/web/20190201012801/http://globaldiplomacyindex.lowyinstitute.org/country_rank.html|url-status=dead}}</ref>

Lietuva su Turkija [[Lietuvos–Turkijos santykiai|diplomatinius santykius]] yra užmezgusi nuo XX a. trečiojo dešimtmečio. Tarpukariu Kaune veikė Turkijos atstovybė, o dabar Turkija turi atidariusi [[Turkijos ambasada Vilniuje|ambasadą Vilniuje]], Lietuva — ambasadą [[Lietuvos ambasada Turkijoje|Ankaroje]].

== Administracinis suskirstymas ==
{{main|Turkijos provincijos}}

{{Turkijos provincijų žemėlapis|float=right}}
Turkija suskirstyta į 81 provinciją (''il'', dgs. ''iller''), kiekviena jų — į sritis. Turkijoje yra 973 sritys. 

[[Europa|Europoje]] yra 4 provincijos (skliausteliuose nurodomi jų centrai):
* [[Edirnės provincija]] ([[Edirnė]])
* [[Kirklareli provincija]] ([[Kirklareli]])
* [[Stambulo provincija]] ([[Stambulas]])
* [[Tekirdaho provincija]] ([[Tekirdahas]])

== Geografija ==
{{main|Turkijos geografija}}

97 % Turkijos teritorijos yra Azijoje, likusioji dalis Europoje. Azijinė dalis vadinama Anatolija, o europinė – Rytų Trakija.

Turkija skirstoma į septynis geografinius regionus<span id="mwAaA"> </span>: Marmario, Egėjo, Viduržemio, Centrinės Anatolijos, Rytinės Anatolijos, Pietinės Anatolijos bei Juodosios jūros.

== Ekonomika ==
{{main|Turkijos ekonomika}}
[[Vaizdas:View of Levent financial district from Istanbul Sapphire.jpg|thumb|right|[[Stambulas]] – didžiausias Turkijos miestas ir finansų centras.]]

Turkijos ekonomika – 16 pagal dydį [[Žemė|pasaulyje]]. Nors privatus sektorius pastaruoju metu gana sparčiai auga, valstybė tebevaidina svarbų vaidmenį [[Pramonė|pramonėje]], bankų sistemoje, [[Transportas|transporto]] bei susisiekimo sistemoje.

Kas dešimtas gyventojas – bedarbis. Dėl sparčiai didėjančio gyventojų skaičiaus kasmet bedarbių gretas papildo per 800 tūkstančių piliečių. [[BVP]] ir perkamoji galia vienam Turkijos gyventojui siekia tik 27 % [[ES]] vidurkio. Nors vyriausybė stengiasi kiek įmanoma labiau sumažinti infliaciją, jos lygis tebeišlieka gana aukštas.

Turkiją galima suskirstyti į regionus, kurių kiekvienas pasižymi jam būdinga produkcijos gamyba. Antalijos regione vystoma [[augalininkystė]]: (šiltadaržiai, vaismedžiai) pomidorai, agurkai, pipirai, apelsinai (tinkami tik sultims), bananai (mažesni už įprastus), granatai, išvystytas [[turizmas]]. Marmario regione – [[tabakas]], [[vyndarystė]], išvystytas turizmas. Marmuro jūros pakrantėse – alyvuogės. Juodosios jūros regiono pakrantėse – žuvininkystė. Likusioje dalyje – naudingų iškasenų gavyba.

=== Žemės ūkis ===
Nuo 1950 metų žymiai išaugo Turkijos žemės ūkis. Dabar Turkija yra viena iš nedaugelio pasaulio šalių, kurios pačios apsirūpina pagrindiniais maisto produktais. Dėl įvairaus klimato Turkijoje gali būti auginamos įvairios kultūros. 1990-aisiais metinę produkciją sudarė 19,3 mln. tonų [[Kviečiai|kviečių]], 14,8 mln. tonų [[Cukrinis runkelis|cukrinių runkelių]], 6,9 mln. tonų [[Miežiai|miežių]], 6,4 mln. tonų [[Pomidoras|pomidorų]], 5,3 mln. tonų [[Melionas|melionų]], 3,6 mln. tonų [[Vynuogė|vynuogių]], 2,1 mln. tonų [[Kukurūzai|kukurūzų]], 1,9 mln. tonų [[Obuoliai|obuolių]]. Kitos svarbios kultūros yra [[Svogūnas|svogūnai]], [[riešutai]], [[Kopūstas|kopūstai]], [[bulvės]], [[rugiai]], [[Saulėgrąža|saulėgrąžos]] ir kiti aliejiniai augalai, [[alyvos]] ir citrusiniai augalai. Juodosios jūros pakrantėje auga [[Arbatžolė|arbatžolės]]. [[Medvilnė]] ir [[tabakas]] yra pagrindinės eksportuojamos kultūros. Ūkininkai laiko apie 12 mln. raguočių, 980 000 asilų, 40,4 mln. avių, 10,8 mln. ožkų ir 142 mln. naminių paukščių.

=== Turizmas ===
Šiltas švelnus klimatas, puikios pakrantės ir turtinga istorija traukia turistus iš Šiaurės Europos. Daugelis jų keliauja prie Egėjo ir Viduržemio jūrų įsikūrusius kurortus, tokius kaip [[Bodrumas]], kurie vilioja nuostabiais paplūdimiais. Tačiau kai kas baiminasi, jog didžiulė turizmo plėtra kelia pavojų kraštovaizdžiui.

== Demografija ==
{{main|Turkijos demografija}}

[[Vaizdas:Turkey-demography.png|right|thumb|Populiacijos kitimas 1961–2003 m. Per šį laikotarpį Turkijos populiacija išaugo maždaug nuo 29 milijonų iki 71 milijono.]]
80 % – 92 % šalies gyventojų yra [[turkai]], 7 % – 20 % – [[kurdai]], o likę yra daugiausiai [[gruzinai]], [[graikai]], [[albanai]], [[arabai]], [[bulgarai]], [[čigonai]] ir [[žydai]].

Turkija neturi oficialios šalies religijos, bet 99 % procentus populiacijos sudaro musulmonai, daugiausiai [[sunitai]] (75 %) ir [[alevitai]] (15-25 %). Islamas į Turkiją atkeliavo per [[Rytų Anatolijos regionas|Rytų Anatolijos regioną]] XI a. antrojoje pusėje, prasidėjus turkų seldžiukų puldinėjimams. Taip pat yra nedidelė krikščionių bendruomenė, kurią daugiausia sudaro [[graikai]] bei [[armėnai]]. Krikščionybė šalyje turi ilgą istoriją. Dabartinėje Turkijoje gimė daug krikščionybės apaštalų ir šventųjų. [[Antiochija]] ([[Antakija]]) pagal tradiciją laikoma vieta, kur buvo parašytos [[evangelija|evangelijos]] ir kur [[Jėzus|Jėzaus]] pasekėjai pirmąkart vadinti krikščionimis. [[Konstantinopolis]] laikomas „[[stačiatikybė|stačiatikių]] [[krikščioniškoji civilizacija|civilizacijos]] lopšiu“.<ref>{{cite book|title=Christianity: Religions of the World|first=Ken |last=Parry|year= 2009| isbn=978-1-4381-0639-7| page =139|publisher=Infobase Publishing}}</ref><ref>{{cite book|title=The Blackwell Companion to Eastern Christianity
|first=Ken|last=Parry|year= 2010| isbn=978-1-4443-3361-9| page =368|publisher=John Wiley & Sons}}</ref> Krikščionių skaičius Turkijoje drastiškai nukrito XIX a.-XX a. sandūroje - nuo 17,5 % ir trijų milijonų tikinčiųjų iki 2,5 %.<ref>{{cite journal|last1=İçduygu|first1=Ahmet|last2=Toktaş|first2=Şule|last3=Ali Soner |first3=B. |s2cid=143541451 |title=The politics of population in a nation-building process: Emigration of non-Muslims from Turkey|journal=Ethnic and Racial Studies|url=https://www.academia.edu/761694|date=2008-02-01|volume=31|issue=2|pages=358–389|doi=10.1080/01419870701491937 |issn = 0141-9870}}</ref> Tam didžiausią įtaką padarė osmanų vykdytas [[armėnų genocidas]], gyventojų apsikeitimai tarp Graikijos ir Turkijos bei XIX a. pab. prasidėjusi ir XX a. pirmame ketvirtyje pagreitį įgavusi krikščionių emigracija.<ref>{{citation |title= Chapter ''The refugees question in Greece (1821–1930)'' in "''Θέματα Νεοελληνικής Ιστορίας''", ΟΕΔΒ (''"Topics from Modern Greek History"''). 8th edition (PDF) |publisher=Nikolaos Andriotis |year=2008}}</ref><ref>{{cite journal|url= http://www.meforum.org/487/editors-introduction-why-a-special-issue |format=PDF|title=Editors' Introduction: Why a Special Issue?: Disappearing Christians of the Middle East|journal=Middle East Quarterly |access-date=2013-06-11|year=2001|last1=Quarterly |first1=Middle East }}</ref> Šiuo metu šalyje gyvena 120 000–320 000 įvairių denominacijų krikščionių,<ref name="Pew">{{Cite web|url=https://www.pewforum.org/2015/04/02/religious-projection-table/2010/number/all/|title=Religious Composition by Country, 2010–2050|publisher=Pew Research Center|date=2 April 2015|access-date=2020-05-13|archive-date=2020-06-15|archive-url=https://web.archive.org/web/20200615053333/https://www.pewforum.org/2015/04/02/religious-projection-table/2010/number/all/}}</ref> tai sudaro mažiau nei 0,2 % Turkijos gyventojų.<ref name="cia-rel">{{cite web|url=https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/fields/2122.html#tu|title=Religions|publisher=Central Intelligence Agency|access-date=2013-02-09|archive-date=2017-03-16|archive-url=https://swap.stanford.edu/20170316195427/https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/fields/2122.html#tu}}</ref> Didžiausias grupes sudaro rytų stačiatikiai (80 000) ir Romos katalikai (35 000).<ref name=catho>{{cite web|title=Statistics by Country|url=http://www.catholic-hierarchy.org/country/sc1.html|website=catholic-hierarchy.org|access-date=2015-02-18}}</ref> Kitos grupės - [[Antiochihjos graikų krikščionys]] (18 000),<ref>{{cite web|url= http://www.bpb.de/publikationen/R1HJSB,2,0,Christen_in_der_islamischen_Welt.html |format=PDF|title=Christen in der islamischen Welt – Aus Politik und Zeitgeschichte |access-date=2013-06-11|year=2008}}</ref> [[Graikų ortodoksų bažnyčia|graikų stačiatikiai]] (5 000), nedidelė dalis protestantų<ref>{{cite web|title=Turkish Protestants still face "long path" to religious freedom|url=http://www.christiancentury.org/article/2011-03/turkish-protestants-still-face-long-path-religious-freedom|website=christiancentury.org|access-date=2014-11-03}}</ref> ir [[mormonai|mormonų]].<ref>{{Cite web|title=Statistics and Church Facts {{!}} Total Church Membership|url=http://newsroom.churchofjesuschrist.org/facts-and-statistics/country/turkey|access-date=2021-08-24|website=newsroom.churchofjesuschrist.org|language=en}}</ref> 2019 m. Turkijoje veikė 398 krikščionių maldos namai.<ref>{{Cite web|url=https://www.indyturk.com/node/88486/haber/t%C3%BCrkiye%E2%80%99de-hristiyan-ve-yahudilere-ait-439-ibadethane-ve-24-dernek-var|title=Türkiye'de Hristiyan ve Yahudilere ait 439 ibadethane ve 24 dernek var|website=Independent Türkçe}}</ref>

Pasak apklausų, 95-97 % gyventojų tiki, kad Dievas egzistuoja ir 69 % Turkijos musulmonų mano, kad „religija yra labai svarbi jų gyvenime“.

Gyventojų [[raštingumas]] Turkijoje yra 87,4 % (vyrų – 95,3 %, moterų – 79,6 %). [[Vidutinė gyvenimo trukmė|Vidutinė numatomo gyvenimo trukmė]] skaičiuojant nuo gimimo: 71,96 metų (vyrų – 70,12 m., moterų – 73,89 m.).<ref name="CIA" />
Gyventojų amžiaus struktūra<span id="mwAeE"> </span>:
* 0-14 metų: 27,2 %
* 15-64 metų: 66,7 %
* virš 65 metų: 6,1 % (2009 m. apsk.)<ref name="CIA">[https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/tu.html CŽV pasaulio faktų knyga: Turkija] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170702111626/https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/tu.html |date=2017-07-02 }} (angliškai)</ref>

=== Miestai ===
{{main|Sąrašas:Turkijos miestai}}

[[2011]] m. beveik trys ketvirtadalis valstybės gyventojų gyveno miestuose. Didžiausi Turkijos miestai:
[[Vaizdas:Istanbul Fatih Sultan Mehmet Bridge IMG 7247 1725.jpg|right|thumb|270x270px|[[Stambulas]]]]

{| class="wikitable sortable" id="mwAgA"

| align="center" bgcolor="" id="mwAgM" | '''Miestas'''
| id="mwAgU" | '''Turkiškas pavadinimas'''
| id="mwAgc" | '''Populiacija 2023 m.'''
|- id="mwAgk"
| id="mwAgo" | [[Stambulas]]
| id="mwAgw" | İstanbul
| id="mwAg0" |15 665 924
|- id="mwAg4"
| id="mwAg8" | [[Ankara]]
| id="mwAhE" | Ankara
| id="mwAhI" |5 803 482
|- id="mwAhM"
| id="mwAhQ" | [[Izmiras]]
| id="mwAhY" | İzmir
| id="mwAhc" |4 479 525
|- id="mwAhg"
| id="mwAhk" | [[Bursa]]
| id="mwAhs" | Bursa
| id="mwAhw" |3 214 571
|-
| [[Gaziantepas]]
| Gaziantep
|2 164 134
|- id="mwAh0"
| id="mwAh4" | [[Adana]]
| id="mwAiA" | Adana
| id="mwAiE" |2 270 298
|- id="mwAic"
| id="mwAig" | [[Konija]]
| id="mwAio" | Konya
| id="mwAis" |2 320 241
|-
| [[Samsunas]]
| Samsun
|1 377 546
|-
|[[Kaiseris]]
|Kayseri
|1 445 683
|-
|[[Mersinas]]
|Mersin
|1 938 389
|-
|[[Eskišechiras]]
|Eskişehir
|915 418
|-
| [[Dijarbakyras]]
| Diyarbakır
|1 813 133
|-
|[[Urfa]]
|Şanlıurfa
|2 213 964
|-
| [[Antalija]]
| Antalya
|2 696 249
|-
| [[Malatija]]
| Malatya
|742 725
|- id="mwAlQ"
| id="mwAlU" | [[Erzurumas]]
| id="mwAlc" | Erzurum
| id="mwAlg" |749 993
|- id="mwAlk"
| id="mwAlo" | [[Kahramanmarašas]]
| id="mwAlw" | Kahramanmaraş
| id="mwAl0" |1 116 618
|}
=== Imigracija ===
Milijonai kurdų pabėgo į Turkiją iš Irano [[Persijos įlankos karas|Persijos įlankos karo]] metu. XXI a. antrajame dešimtmetyje dėl [[Pilietinis karas Sirijoje|pilietinio karo Sirijoje]] Turkija patyrė rimtą [[Turkijos migrantų krizė|migrantų krizę]], kai imigrantų skaičius sudarė 2,5% visos Turkijos populiacijos.<ref name=esa.un.org>{{cite web|title=Trends in International Migrant Stock: The 2013 Revision|url=http://esa.un.org/unmigration/migrantstocks2013.htm?mtotals|website=esa.un.org|publisher=Jungtinės Tautos|access-date=2014 m. rugpjūčio 14 d.|archive-date=2015-12-10|archive-url=https://web.archive.org/web/20151210154150/http://esa.un.org/unmigration/migrantstocks2013.htm?mtotals|url-status=dead}}</ref> [[2020 m.]] duomenimis, Turkijoje gyvena didžiausias skaičius pabėgėlių, įskaitant 3,6 milijono pabėgusiųjų iš Sirijos.<ref name="unhcr-syrian-refugees">{{Cite web|url=https://data2.unhcr.org/en/situations/syria/location/113|title=Syria Regional Refugee Response: Turkey|publisher=unhcr.org|access-date=2020 m. balandžio 21 d.}}</ref> Anot [[Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra|Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros]] skaičiavimų, 2018 m. Turkijai teko 63,4% viso pasaulio registruotų pabėgėlių.<ref>{{cite web |title=Total Persons of Concern by Country of Asylum |url=https://data2.unhcr.org/en/situations/syria# |website=data2 |publisher=JTPA |access-date=2018 m. rugsėjo 24 d.}}</ref>

== Mokslas ir švietimas ==
[[Vaizdas:RobertCollegeGouldHall1.jpg|thumb|Roberto koledžas Stambule]]
Respublikos pradžioje daugiau nei 90 % gyventojų buvo neraštingi. Tačiau pirmoje respublikos konstitucijoje buvo skelbiama, kad pradinis mokslas turi būti privalomas ir nemokamas (valstybinėse mokyklose) visiems turkams. Iki 1990 metų apie 81 % suaugusiųjų jau galėjo skaityti ir rašyti. 1990-tųjų pradžioje 6,9 mln. mokinių lankė pradines mokyklas, apie 3,2 mln. mokinių lankė vidurines mokyklas ir apie 444 000 studentų mokėsi aukštosiose mokyklose. Konkursas į Turkijos universitetus yra labai didelis. Pagrindiniai universitetai yra Stambulo, Ageno Izmyre ir Ankaros.

Švietimas privalomas ir nemokamas yra nuo 7 iki 15 m. amžiaus. Iš viso yra apie 820 aukštojo mokslo įstaigų, įskaitant universitetus, jose mokosi virš 1 mln. studentų. 15 pagrindinių universitetų yra [[Stambulas|Stambule]] ir [[Ankara|Ankaroje]]. Aukštasis mokslas yra Aukštojo Išsilavinimo Tarybos, finansuojamos valstybės, atsakomybėje. Nuo 1998 m. universitetai įgavo didesnę autonomiją ir buvo paraginti didinti savo lėšas bendradarbiaujant su pramonės įmonėmis.

Turkijoje egzistuoja maždaug 85 universitetai, kurie skirstomi į dvi grupes: valstybės ir privačius. Valstybiniuose universitetuose yra maži mokesčiai už mokslą, o privačiuose gana aukšti. Norint gauti bakalauro laipsnį studijuojama nuo 2 iki 4 m.

Turkijos mokslo ir technikos tyrimų taryba, vadinamoji [[TÜBİTAK]], koordinuoja pagrindinius ir taikomuosius mokslinius tyrinėjimus ir jų plėtrą. Viso yra 64 tiriamieji institutai ir organizacijos. Šios tarybos veiklos sritys apima [[Žemės ūkis|žemės ūkį]], miškininkystę, sveikatos apsaugą, biotechnologijas, branduolines technologijas, naudingąsias iškasenas, IT ir gynybos sistemą.

== Kultūra ==
{{main|Turkijos kultūra}}

Turkijos kultūra susiformavo iš įvairių [[Osmanų imperija|Osmanų imperijos]], Europos ir Islamo tradicijų elementų.

98 % Turkijos gyventojų yra musulmonai, dėl to islamas turi didelį vaidmenį kasdieniniame gyvenime, tačiau jau nuo 1928 m. Kemalio Atatiurko pradėta [[sekuliarizacija]] taip pat stipriai paveikė Turkijos visuomenę ir kultūrą. Dėl šių skirtingų kultūrinių-istorinių įtakų veikiančių Turkijos identitetą, jos kultūra yra savotiškas modernumo, europietiškumo ir tradiciškumo bei religingumo derinys.

Turkijos architektūra geriausiai atsispindi jos mečetėse. Suleimano mečetė yra vienas didžiausių ir populiariausių Turkijos statinių.

Turkijoje taip pat išlikę daug senovės Graikijos ir Romos laikų miestų.

== Kita informacija ==
* [[Turkijos transportas]]
* [[Turkijos karinės pajėgos]]
* [[Turkijos šventės]]

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

== Nuorodos ==
{{commons|Türkiye}}
{{Vikižodynas|Turkija}}
{{wikiquote}}
* [http://www.turkstat.gov.tr/Start.do;jsessionid=QGp4LS0WS08h9sKnqyJMP0h7JxkWmhnhsKk5xNWp5gLJhxhYqCxB!-2099033630 Turkijos statistikos departamentas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080915114445/http://www.turkstat.gov.tr/Start.do;jsessionid=QGp4LS0WS08h9sKnqyJMP0h7JxkWmhnhsKk5xNWp5gLJhxhYqCxB!-2099033630 |date=2008-09-15 }} (anglų, turkų kalbomis)
* [http://www.cankaya.gov.tr/eng_flash/start.html Turkijos prezidentūra] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080619150420/http://www.cankaya.gov.tr/eng_flash/start.html |date=2008-06-19 }} (anglų klb.)
* [http://www.geni.org/globalenergy/library/national_energy_grid/turkey/EnergyOverviewofTurkey.shtml http://www.geni.org], Turkijos energetikos apžvalga

{{Azija}}
{{Europa}}
{{NATO}}

[[Kategorija:Turkija| ]]
[[Kategorija:Valstybės]]