Peržiūrėti šaltinį Triukšmo tarša

{{Tarša}}
'''Triukšmo tarša''' (arba '''aplinkos triukšmas''') – žmogaus veiklos ar mašinų darbo sukurtas [[triukšmas]], kuris trikdo veiklą ar pusiausvyrą žmonių ar gyvūnų gyvenime. Dažna triukšmo taršos forma yra motorinio transporto triukšmas.

Pagrindinis aplinkos triukšmo šaltinis visame pasaulyje yra transporto sistemos, tiek motorinių transporto priemonių, tiek [[aviacinis triukšmas|aviacinis]] bei [[geležinkelis|geležinkelio]] linijų triukšmas. Vienas iš [[miestų planavimas|miestų planavimo]] uždavinių yra siekti minimalaus aplinkos triukšmo.
[[Vaizdas:Qantas_b747_over_houses_arp.jpg|thumb|left|240px|Į Londono Heathrow oro uostą besileidžiantis lėktuvas virš gyvenamųjų namų]]
Kiti triukšmo taršos šaltiniai yra biurų įranga, gamybinė įranga, statybos, įvairūs prietaisai, apšvietimo ūžimas, garso aparatūra.

== Poveikis žmogaus sveikatai ==
Triukšmas turi įtakos žmogaus [[sveikata]]i bei [[elgesys|elgesiui]]. Nepaisant susierzinimo, nuolatinė triukšmo tarša taip pat gali sukelti [[hipertenzija|hipertenziją]] (padidėjusį [[kraujospūdis|kraujospūdį]]), stiprų [[stresas|stresą]], [[tinitas|tinitą]], [[triukšmo sukeltas kurtumas|apkurtimą]], [[nemiga|miego sutrikimus]] ir kt. Šios problemos savo ruožtu sukelia tolesnes sveikatos problemas: stresas ir hipertenzija paskatina kitus [[kraujotakos sistema|kraujotakos sistemos]] sutrikimus, tinitas gali sukelti [[užmaršumas|užmaršumą]], [[depresija|depresiją]] ir kartais [[panikos priepuolis|panikos priepuolius]].

== Poveikis aplinkai ==
Triukšmas gali būti labai žalingas gyvūnams, nes sukelia stresą, trikdo pusiausvyrą [[plėšrūnas|plėšrūno]]/[[auka (biologija)|grobio]] pastebėjime bei trukdo garsais bendraujančių gyvūnų bendravimą, ypatingai [[dauginimasis|dauginimesi]] ir judėjime. Triukšmo buvimas mažina gyvenamąjį plotą – [[buveinė|buveinę]], kas kai kurias gyvūnų rūšis gali priartinti prie išnykimo. Triukšmo buvimas taip pat veda prie to, kad gyvūnai bendrauja garsiau (vienai rūšiai pradėjus bendrauti garsiai, ilgainiui visa [[ekosistema]] padidina garsumą, nes taip padidinami išgyvenimo šansai). Vienas triukšmo taršos žalos gyvūnams pavyzdžių – [[Banginiai|banginių]] žūtis išplaukus į pakrantes, kur jie nukrypsta suklaidinti karinių povandeninių [[sonaras|sonarų]] garso, palaikydami tai kitų bendruomenės banginių šaukimu.

== Triukšmo mažinimo ir kontrolės priemonės ==
[[Vaizdas:Geluidscherm_Overschie.jpg|thumb|right|240px|Triukšmo barjeras Nyderlanduose. Sienoje yra permatoma dalis ties vairuotojų akių lygiu]]
Yra įvairių būdų triukšmo taršos naikinimui ar mažinimui, paprastai sprendimai būna pigesni, jei įvertinami planavimo stadijoje. Kelių eismo triukšmui mažinimui naudojami [[triukšmo barjeras|triukšmo barjerai]], automobilių greičio apribojimai, kelių dangos paviršiaus keitimas, [[sunkvežimis|sunkvežimių]] eismo ribojimas, eismo reguliavimas siekiant sumažinti stabdymus bei [[akseleravimas|akseleravimą]], [[padanga|padangų]] dizaino keitimas. Įgyvendinant šiuos metodus, taip pat svarbus kompiuterinis triukšmo modeliavimas, įvertinantis vietovės [[topografija|topografines]], [[meteorologija|meteorologines]] sąlygas, eismo charakteristikas ir kt.

[[Aviacinis triukšmas]] mažinamas naudojant tylesnius [[orlaivis|orlaivių]] variklius; tyrimai parodė, kad lėktuvų pakilimo ir nusileidimo procedūros (tam tikri aukščio ir greičio deriniai) bei aerouostų takelių naudojimo laiko keitimas sumažina triukšmo taršą apylinkių gyventojams; gali būti taikomi gyvenamųjų pastatų garso izoliaciniai sprendimai.

Į [[Pramoninis triukšmas|pramoninį triukšmą]] dėmesys pasaulyje pradėtas kreipti po [[XX amžiaus 4-as dešimtmetis|1930]] m. Taikomi gamybinės įrangos dizaino pakeitimai, garso sugėrimo sistemos, barjerai ir kt.
[[Vaizdas:Via Baltika. Kaunas.JPG|thumb|left|240px|Triukšmo barjeras [[Via Baltica]] magistralėje [[Vilijampolė]]je]]

== Teisinė situacija ==
Iki 1970 m. į aplinkos triukšmą vyriausybės žiūrėjo labiau kaip į nepatogumą, nei aplinkos problemą. Šiuo metu skirtingose valstybėse taikomi skirtingi standartai ir reikalavimai [[miestų planavimas|miestų planavimui]], [[statyba|statyboms]], keliams. [[ES]] triukšmo kontrolės įstatymų bazė palyginus nėra stipri.

== Lietuvoje ==

Nuo [[2003|2011]] m. birželio 13 d. pagal [[Lietuva|Lietuvoje]] galiojančias higienos normas leistinas triukšmo lygis skirtingu paros metu:<ref>NAVICKAS, Juozas. ''Specialioji fizika.'' Vilnius: Arvida, 2008, 57 p. ISBN 978-9955-896-35-7.</ref>

{| class="wikitable"
|-
! Aplinka !! Triukšmo intensyvumo lygis (LAeqT) !! Paros laikas
|-
| Gyvenamos patalpos || 45; 40; 35 || 7-19; 19-22; 22-7
|-
| Auditorijos || 45 ||
|-
| Atviros koncertų salės renginių metu || 55; 85; 80 || 22-7;7-19; 19-22
|}

== Šaltiniai ==
{{Išnašos}}

== Nuorodos ==
* [http://www.euro.who.int/Noise Apie triukšmo taršą Pasaulio sveikatos organizacijos svetainėje] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20100108141209/http://www.euro.who.int/Noise |date=2010-01-08 }}
* [http://www.who.int/docstore/peh/noise/Comnoise-1.pdf Pasaulio sveikatos organizacijos informacija]
* [http://sena.sam.lt/lt/main/teisine_informacija/higienos_normos?id=24482 Dėl Lietuvos higienos normos HN 33:2001 „Akustinis triukšmas. leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje. Matavimo metodikos bendrieji reikalavimai" patvirtinimo]{{Neveikianti nuoroda|date=2021 m. vasario mėn. |bot=InternetArchiveBot |fix-attempted=yes }}

[[Kategorija:Tarša]]
[[Kategorija:Aplinkotyra]]
[[Kategorija:Akustika]]