Peržiūrėti šaltinį Trajanas

{{Žmogaus biografija
| fonas=reg
| vardas =Trajanas 
| titulas =[[Romos imperatorius]] 
| vaizdas =Trajan-Xanten.JPG 
| vaizdo plotis = 
| epigrafas = 
| visas vardas = 
| valdymo pradžia = 
| karūnavimas = 
| valdymo pabaiga = 
| kiti titulai = 
| dinastija =[[Antoninai]] 
| gimė ={{Gimė|53|09|18|}} 
| gimimo vieta = [[Romos imperija]]
| mirė ={{Mirė|117|08|09|53|09|18||}}  
| mirties vieta = [[Romos imperija]]
| palaidotas = 
| tėvas =Markas Trajanas Vyresnysis 
| motina =Marcija 
| sutuoktinis = 
| sutuoktinė = 
| vaikai = 
<!-- Pasikartojanti dalis iki 0-10, pasikartoja jei nurodytas titulas su atitinkamu numeriu. Nuo 2 yra paslepiami. -->
| titulas0 =[[Vaizdas:SPQRomani.svg|left|30px]][[Romos imperatorius]] 
| fonas0 =reg 
| kelintas0 = 
| nuo0 = 
| iki0 = 
| valdė0 ={{pradžia|98||}} - {{pabaiga|117|||98||}} 
| vadovavo0 = 
| ėjo pareigas0 = 
| karūnavimas0 = 
| ankstesnis0 = 
| vėlesnis0 = 
| pirmtakas0 =[[Nerva]] 
| įpėdinis0 =[[Adrianas]] 
| vikiteka=Category:Traianus
}}

'''Markas Ulpijus Nerva Trajanas''' ({{la|Marcus Ulpius Nerva Traianus}}, dažniausiai minimas kaip '''Trajanas''', [[53]] m. [[rugsėjo 18]] d. – [[117]] m. [[rugpjūčio 9]] d.) – antras iš vadinamųjų [[Romos imperija|Romos]] „[[Penki geri imperatoriai|penkių gerų imperatorių]]“. Jam valdant Romos teritorija buvo didžiausia per visą jos gyvavimo laiką.

== Biografija ==

=== Ankstyvasis gyvenimas ir atėjimas į valdžią ===
Trajanas buvo Marcijos ir [[Markas Ulpijus Trajanas|Marko Ulpijaus Trajano]], iškilaus [[senatorius|senatoriaus]] ir karvedžio iš Ulpijų klano, sūnus. Šeima buvo įsikūrusi Ispanijos Betikos provincijoje<ref>Syme, Tacitus, 30-44; PIR Vlpivs 575</ref>, kur dabar yra [[Andalūzija]]. Ta provincija buvo visiškai romanizuota ir vadinama pietų [[Ispanija]]. Pats Trajanas buvo vienas iš garsiųjų Ulpijų ilgoje eilėje, kuri tęsėsi ir po jo mirties. Jo vyresnioji sesuo buvo [[Ulpija Marciana]], o dukterėčia – [[Salonina Matidija]].

Jis gimė [[53]] m. [[rugsėjo 18]] d. Italikos mieste. Būdamas jaunas jis kilo armijos rangais kovodamas kai kuriose ginčytinose Romos imperijos teritorijose. [[76]]–[[77]] m. Trajano tėvas buvo Sirijos gubernatorius (''Legatus pro praetore Syriae''), o tuo metu Trajanas – ''Tribunus legionis''. Jis tapo [[konsulas|konsulu]] ir atsigabeno [[Apolodoras iš Damasko|Apolodorą iš Damasko]] į Romą apie [[91]] m. Prie [[Reinas|Reino]] jis dalyvavo imperatoriaus [[Domicianas|Domiciano]] ir jo įpėdinio [[Nerva|Nervos]] karuose. Būdamas nepopuliarus armijoje Nerva turėjo ką nors daryti, kad užsitikrintų jos paramą. Jis tai pasiekė pasirinkdamas Trajaną savo įsūnytu įpėdiniu [[97]] m. vasarą. Būsimasis imperatorius [[Adrianas]] pranešė Trajanui žinią apie įsūnijimą ir todėl turėjo jo palankumą visą likusį gyvenimą. Kai Nerva mirė [[98]] m. [[sausio 27]] d., Trajanas tapo imperatoriumi be jokių neramumų.

Naują imperatorių Romos žmonės sveikino su dideliu entuziazmu, kurį jis pateisino valdydamas be kraujo praliejimo, paženklinusio Domiciano valdymą. Jis išlaisvino daugybę Domiciano neteisingai įkalintų žmonių ir grąžino didžiąją dalį Domiciano konfiskuoto turto. Šį procesą pradėjo Nerva prieš savo mirtį. Jo populiarumas buvo toks didelis, kad Romos senatas jam suteikė titulą ''optimus'', reiškiantį „geriausias“.

=== Dakų karai ===
[[Vaizdas:Colonna di Traiano.jpg|thumb|[[Trajano kolona]].]]
Istorijoje Trajanas geriausiai žinomas kaip karo vadas. 101 m. jis surengė baudžiamąją ekspediciją į Dakijos karalystę šiauriniame [[Dunojus|Dunojaus]] krante, nugalėdamas [[dakai|dakų]] armiją prie Tapių. Vėlesnę žiemą [[Decebalas]] surengė atsakomąjį smūgį per Dunojų žemupį, bet buvo atremtas. Trajano armija toliau žygiavo per Dakijos teritoriją, ir Decebalas buvo priverstas pasiduoti po metų, kai Trajanas užėmė dakų sostinę Sarmizegetusą. Domicianas kariavo su Dakija 85-89 m. nepasiekdamas reikšmingų laimėjimų, ir Decebalas begėdiškai nepaisė taikos sąlygų, kurios buvo sutartos karo pabaigoje. Trajanas sugrąžino pergalę į Romą ir gavo titulą ''Dacicus Maximus''. Pergalė buvo pažymėta Trajano trofėjaus pastatymu. Tačiau Decebalas, paliktas savo valiai, [[105]] m. įsiveržė į Romos teritoriją, tikėdamasis prieš ją sukurstyti kai kurias gentis, gyvenusias į šiaurę nuo Dunojaus. Trajanas iškeliavo į karą ir po to, kai pagal Apolodoro iš Damasko projektą buvo pastatytas didelis tiltas per Dunojų, visiškai nukariavo Dakiją. 106 m. Sarmizegetusa buvo sugriauta, Decebalas nusižudė, jo nukirsta galva buvo rodoma prie laiptų, vedančių į Kapitolijų. Trajanas pastatė naują miestą „Colonia Ulpia Traiana Augusta Dacica Sarmizegethusa“ kitoje vietoje, nei buvusi dakų sostinė, bet tebeturintį tą patį pavadinimą. Jis apgyvendino Dakiją romėnais ir prijungė kaip Romos provinciją. Trajano dakų žygis pagerino imperijos finansinę padėtį, įsigijus Dakijos [[Auksas|aukso]] kasyklas. Pergalei pažymėti buvo pastatyta Trajano kolona.

=== Plėtra į rytus ===
Maždaug tuo metu mirė Romos globojamos [[Nabatėja|Nabatėjos]] paskutinis karalius Rabelis II Soteris. Tai galėjo paskatinti Trajaną užimti Nabatėją, nors priežastis ir užėmimo būdas nėra žinomi. Kai kurie epigrafiniai įrodymai leidžia įtarti karinę ekspediciją su [[Egiptas|Egipto]] ir [[Sirija|Sirijos]] daliniais. Aišku tik, kad romėnų legionai 107 m. stovėjo aplink [[Petra|Petrą]] ir Bostrą, kaip rodo Egipte rastas papirusas. Imperija gavo tai, kas buvo pavadinta Petros Arabija (Pietų [[Jordanija]] ir šiaurės vakarų [[Saudo Arabija]]).

=== Taikos laikotarpis ===
Po to buvusius septynerius metus Trajanas valdė kaip civilinis imperatorius, audringai garbinamas kaip ir anksčiau. Tuo metu jis susirašinėjo su [[Plinijus Jaunesnysis|Plinijumi Jaunesniuoju]] apie tai, kaip elgtis su Ponto krikščionimis, sakydamas jam palikti juos ramybėje, nebent jie atvirai praktikuos savo religiją. Jis pastatė keletą naujų pastatų, kelių ir paminklų Italijoje ir gimtojoje Ispanijoje. Kompleksas, pastatytas Romoje pergalei Dakijoje atminti (ir iš esmės finansuotas iš žygio grobio), susidedantis iš forumo, Trajano kolonos ir prekybos centro, yra išlikęs iki šiol. Jis taip pat buvo produktyvus triumfo arkų, kurių daugelis išliko, statytojas ir kelių rekonstruotojas (''Via Traiana'' ir ''Via Traiana Nova'').

Vienas iš žymių Trajano poelgių buvo trijų mėnesių [[gladiatorius|gladiatorių]] festivalio surengimas Romos [[koliziejus|koliziejuje]] (tiksli data nežinoma). Sujungus karietų lenktynes, žvėrių kovas ir gladiatorių kraujo praliejimą šis kruvinas renginys, manoma, kainavo 11 tūkst. aukų (daugiausia žydai vergai ir nusikaltėliai, neskaitant tūkstančių plėšrių žvėrių) ir per visą festivalį sutraukė 5 mln. žiūrovų.

=== Didžiausias imperijos išplėtimas ===
[[Vaizdas:Roemischeprovinzentrajan.png|thumb|right|250px|Romos imperija 116 m., kai buvo didžiausia.]]
[[Vaizdas:Kunsthistorisches Museum Vienna June 2006 028.jpg|thumb|left|220px|Trajano biustas ([[Kunsthistorisches muziejus]], Viena)]]
[[113]] m. Trajanas patraukė į paskutinį žygį, išprovokuotą [[partai|partų]], kai šie pasodino nepriimtiną karalių į [[Armėnija|Armėnijos]] karalystės, kurioje abi didžiosios imperijos dalinosi valdžią nuo [[Neronas|Nerono]] laikų prieš penkiasdešimt metų, sostą. Jis iš pradžių žygiavo į Armėniją, nušalino karalių ir užėmė šalį. Po to patraukė į pačių partų žemes, užimdamas [[Babilonas|Babilono]], Seleukų miestus ir galiausiai sostinę Ktesifoną 116 m. Jis toliau žygiavo iki [[Persijos įlanka|Persijos įlankos]], kur paskelbė [[Mesopotamija|Mesopotamiją]] Romos provincija ir skundėsi, kad yra per senas sekti [[Aleksandras Didysis|Aleksandro Didžiojo]] pėdomis.

Trajanas čia nesustojo. Vėliau 116 m. jis užėmė didelį Susos miestą. Nušalinęs partų karalių Osrojų I, pasodino į sostą sau palankų Partamaspatą. Niekada vėliau Roma nenueis tiek toli į Rytus.

Tuo metu karinė sėkmė ir jo paties sveikata nusigręžė nuo Trajano. Hatros miesto tvirtovė su Tigro upe užnugaryje atlaikė apsiaustį. Jis asmeniškai ten buvo ir, spėjama, karštyje patyrė širdies smūgį. Dar kartą sukilo [[žydai]] Romos imperijoje ir Mesopotamijos žmonės. Trajanas turėjo atsitraukti, kad numalšintų maištus. Trajanas tai laikė laikinu atsitraukimu, bet jam nebuvo lemta daugiau vadovauti mūšiui – armija buvo perduota aukšto rango legatui ir Judėjos valdytojui Brinijui Karniksui Maksimui.

Vėliau 116 m. Trajanas dar labiau susirgo ir išplaukė į Italiją. 117 m. pavasarį ir vasarą jo sveikata dar pablogėjo. Pasiekęs Seliną [[Sicilija|Sicilijoje]], kuris vėliau pavadintas Trajanopoliu, jis staiga mirė nuo [[Edema|edemos]] [[rugpjūčio 9]] d. Kasijus Dionas teigia, kad jo žmona [[Pompėja Plotina]] kelias dienas nuslėpė Trajano mirtį ir sufalsifikavo Adriano įsūnijimą<ref>Cassius Dio, ''Epitome of Book LXIX'', 1, 1-4</ref>. Adrianas, tapęs imperatoriumi, grąžino Mesopotamiją partams, kitos Trajano nukariautos teritorijos išliko. Trajano pelenai supilti po Trajano kolona.

== Trajano palikimas ==
[[Vaizdas:Traiani iustitia.jpg|thumb|200px|[[Eugène Delacroix]]. Trajano teisingumas (fragmentas).]]
Per likusiąją Romos ir [[Bizantijos imperija|Bizantijos]] imperijų laikotarpį kiekvienas naujas imperatorius po Trajano būdavo Senato pagerbiamas malda ''felicior Augusto, melior Traiano'', reiškiančia „tegu jis būna laimingesnis už [[Augustas|Augustą]] ir geresnis už Trajaną“.

Trajano reputacija išliko nesumažėjusi devyniolika amžių. Krikščionybės išplitimas Romoje turėjo įtakos legendos apie jį sukūrimui: viduramžiais buvo paplitęs pasakojimas, kad popiežius [[Grigalius I]] per dievišką įsikišimą prikėlė Trajaną iš numirusių ir pakrikštijo. Tai aprašoma [[Auksinė legenda|Auksinėje legendoje]]. Teologai, pavyzdžiui, [[Tomas Akvinietis]], Trajaną laiko dorybingo pagonio pavyzdžiu. [[Dantė]]s „Dieviškojoje komedijoje“ Trajanas sutinkamas [[Jupiteris (mitologija)|Jupiterio]] danguje su kitais istoriniais ir mitologiniais veikėjais, žinomais dėl jų teisingumo.

{{Romos valdovas|
Antraštė = [[Romos imperija|Romos imperatorius]]|
Paraštė=[[Nervų dinastija]]|
Anksčiau=[[Nerva]]|
Valdovas=Trajanas (98–117)|
Vėliau=[[Adrianas]]}}

{{Romos imperatoriai}}

== Išnašos ==
{{Išnašos}}

[[Kategorija:Romos imperatoriai]]
[[Kategorija:Senovės Romos karvedžiai]]
[[Kategorija:Romos imperijos konsulai]]