Tolerancija (biologija)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Žaliadriekės (dumblis) ląstelės vienintelio chloroplasto įprastinė (fotozintezei optimali) orientacija yra plokštuma į šviesos šaltinį. Esant ryškiai šviesai jis pasisuka briauna[1], padidindamas ląstelės atsparumą šviesos pertekliui.

Tolerancija - įgyjamas organizmo nejautrumas kenksmingam aplinkos poveikiui. Toks poveikis gali būti ribota ksenobiotiko (nuodo) dozė [2] arba grynai fizinis poveikis (sausra, karštis [3], ultravioletiniai spinduliai[4] ir pan).

Skiriama labai greita, greita ir chroniška tolerancija.

Labai greta tolerancija pasireiškia per keletą minučių po pirmosios dozės. Greita tolerancija pasireiškia per keletą valandų. Pakartotinės dozės ar poveikiai tokiai tolerancijai atsirasti nebūtinos.[2]

Lėtoji (chroniška) tolerancija vystosi palaipsniui, kai kenksmingas poveikis veikia ilgai, nepertraukiamai arba dažnai, tokia pačia arba didėjančia doze. Jei poveikis pašalinamas, tolerancija neretai ilgainiui išnyksta tačiau jam vėl atsiradus, antrą ir vėlesnius kartus tolerancija išsivysto greičiau.

Tolerancija ne visada yra specifinė, gali būti ksenobiotinės medžiagos, kurias pavartojus, tolerancija bus tokia, kokia buvo jau anksčiau vartotam kitokiam, panašiam ksenobiotikui.

Tolerancijos procese dalyvauja daugelis organizmo sistemų: modifikuojami ar kitaip ląstelės struktūrose išdėstomi esami baltymai, papildomai susintetinamos apsaugančios medžiagos [4], galimi persitvarkymai ląstelės, organizmo, elgesenos lygmenyse. Vieniems šių pakitimų pakanka trumpo laiko, kiti užtrunka žymiai ilgiau. Žinomi atsparūs mutantai [4] kuriose dėl pakitusios reguliacijos įprastai tolerancijos aktyvuojami pokyčiai palaikomi nuolat. Tačiau, kad ir labiau atsparus konkrečiam poveikiui, toks organizmas gali būti apskritai mažiau gyvybingas.

Tolerancija žinoma jau seniai. Praeityje kai kurie valdovai vartodavo nedideles nuodų dozes, kad pripratintų savo organizmus, taip bandydami išvengti nunuodijimo[reikalingas šaltinis].

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Agnieszka Katarzyna Banaś, Chhavi Aggarwal, Justyna Łabuz, Olga Sztatelman and Halina Gabry (2012) Blue light signalling in chloroplast movements. Journal of Experimental Botany [1]
  2. 2,0 2,1 Andrzej Z. Pietrzykowski, Steven N. The Molecular Basis of Tolerance. [2]
  3. A. Wahida, S. Gelania, M. Ashrafa, M.R. Foolad (2007) Heat tolerance in plants: An overview. Environmental and Experimental Botany, Volume 61, Issue 3, December 2007, Pages 199–223. [3]
  4. 4,0 4,1 4,2 Kim Bieza, Rodrigo Lois (2001). An Arabidopsis Mutant Tolerant to Lethal Ultraviolet-B Levels Shows Constitutively Elevated Accumulation of Flavonoids and Other Phenolics. Plant Physiol. 2001 126(3): 1105–1115. [4]

Susiję straipsniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]