Peržiūrėti šaltinį Tetrarchija

[[Vaizdas:Venice – The Tetrarchs 03.jpg|thumb|right|250px|„Tetrarchai“. Skulptūra stovinti [[Venecija|Venecijoje]], [[Šv. Morkaus bazilika|Šv. Morkaus bazilikoje]]]]
[[Vaizdas:Prima tetrarchia Diocletianus.PNG|thumb|250px|Žemėlapis rodantis tetrarchų valdytas teritorijas po tetrarchijos įkūrimo]]
'''Tetrarchija''' ({{el|Τετραρχία – keturvaldystė}}) – senovės [[Senovės Graikijos istorija|Graikijos]] ir [[Senovės Roma|Romos]] valdymo sistema, įvesta imperatoriaus [[Diokletianas|Diokletiano]]. Pagal ją imperijoje valdžią dalijosi 4 valdovai: 2 vyresnieji, turėję augustų titulus, ir 2 pagalbininkai, vadinti cezariais (įpėdiniai).

284−476 m. buvo senovės Romos valstybės periodas − [[Dominatas]] (imperijos forma, kai imperatorius tampa viešpačiu savo pavaldinių atžvilgiu). Prasidėjo nuo Diokletiano reformų. Jis nustūmė į šalį senatą, liaudies susirinkimą ir suėmė į savo rankas visą valdžią. Stengdamasis sustabdyti imperijos irimą, ėmėsi visapusiškos centralizacijos ir biurokratizacijos, valstybės kišimosi į ekonominius reikalus. Įvedė naują administracinės ir teritorinės valdžios padalinį − tetrarchiją, kurią sudarė 2 augustinai ir 2 cezariai (įpėdiniai).

Keturių tetrarchų sostinė buvo ne [[Roma]], o kiti miestai, išsidėstę arčiau imperijos sienų:
* [[Izmitas]], anksčiau Nikomedija.
* [[Sremska Mitrovica]], anksčiau Sirmijus.
* [[Milanas]], anksčiau Mediolanas.
* [[Tryras]], anksčiau Augustas Treverorumas.

Nors tetrarchija gyvavo iki 313 m., daugelis jos funkcijų išliko ir vėliau.

== Nuorodos ==
{{Commonscat|Tetrarchy}}
{{Senovės Roma}}

[[Kategorija:Senovės Romos politika]]