Teisės sisteminimas
Teisės sisteminimas, teisės sistematizacija - teisės normų, norminių teisės aktų (ap)jungimas, tvarkymas. Norminių teisės aktų sisteminimo priežastys - įvairios - teisės unifikacija, teisės reforma, teisės novelizacija, naujas politinis režimas ir kt.
Norminių teisės aktų sisteminimo tikslai - sutvarkyti teisę, normas apjungiant į vieningą visumą.
Formos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Teisės aktų apskaita
- inkorporacija
- Konsolidacija.
- Kodifikacija - aukščiausio (kokybinio) lygmens teisės sisteminimas.
Konsolidacija - teisės akto pakeitimų integravimas į keičiamojo akto tekstą. Konsoliduota teisės akto versija (dar vadinama aktualia redakcija, galiojančia versija) parodo galiojančią teisės normą, atsižvelgiant į visus pradinės normos vėlesnius pakeitimus.
Paprastai konsoliduotos teisės aktų versijos neturi teisinės galios ir skirtos tik informacijai. Tai sietina su tuo, kad konsoliduotų versijų rengimas yra technininis procesas, neatliekant jokių procedūrų, kurios yra įprastos priimant teisės aktus.
Konsolidacija – vienas iš būdų panaikinti tuo pačiu klausimu besikaupiančią norminių teisės aktų gausą. Tai tokia teisės aktų sisteminimo forma, kai daugelis teisės aktų, reguliuojančių tą pačią socialinių santykių sritį, sujungiami į vieną apibendrintą (sustambintą) norminį teisės aktą. Tokį naujai sukurtą aktą teisėkūros institucija tvirtina kaip savarankišką teisės normų išraiškos formą, kartu pripažindama, kad ankstesni pavieniai šios srities teisės aktai neteko galios.
Rengiant teisinės konsolidacijos aktą visos ankstesnių teisės aktų normos išdėstomos tam tikra loginio nuoseklumo tvarka, sukuriama bendra loginė būsimo akto struktūra, daroma tam tikra teisinių formuluočių redakcija, šalinami prieštaravimai, pasikartojimai, trumpinamas apkrautas tekstas, taisoma pasenusi terminija, turinio atžvilgiu artimos jungiamos į vieną straipsnį ir t. t.