Peržiūrėti šaltinį Sėjamasis avinžirnis

{{Taxobox_pradžia | color = lightgreen | name = Cicer arietinum}}
{{Taxobox_paveiksliukas | image = [[Vaizdas:Chickpea.jpg|250px|Sėjamasis avinžirnis (''Cicer arietinum'')]] | caption = Sėjamasis avinžirnis (''Cicer arietinum'')}}
{{Taxobox_begin_placement | color = lightgreen}}
{{Taxobox_karalyste | taxon = Augalai | taxon1 = Plantae}}
{{Taxobox_skyrius | taxon = Magnolijūnai | taxon1 = Magnoliophyta}}
{{Taxobox_klase | taxon = Magnolijainiai | taxon1 = Magnoliopsida}}
{{Taxobox_poklasis | taxon = Erškėčiažiedžiai | taxon1 = Rosidae}}
{{Taxobox_eile | taxon = Pupiečiai | taxon1 = Fabales}}
{{Taxobox_seima | taxon = Pupiniai | taxon1 = Fabaceae}}
{{Taxobox_poseimis | taxon = | taxon1 = Faboideae}}
{{Taxobox_gentis | taxon = Avinžirnis | taxon1 = Cicer}}
{{Taxobox_rusis | taxon = Sėjamasis avinžirnis | taxon1 = Cicer arietinum}}
{{Taxobox_end_placement}}
{{Taxobox_pabaiga}}
[[File:Cicer arietinum noir MHNT.BOT.2017.12.2.jpg|thumb|''Cicer arietinum noir'']]
'''Sėjamasis avinžirnis''' arba '''nutas''' (''Cicer arietinum'') – [[pupiniai|pupinių]] (''Fabaceae'') šeimos [[avinžirnis|avinžirnių]] (''Cicer'') genties [[augalas|augalų]] rūšis.

Sinonimai: ''Cicer grossum'', ''C. sativum'', ''C. physodes'', ''Vicia arietina'', ''C. sintenisii'', ''C. odessanum''.

<gallery>
File:Cicer arietinum 003.JPG|
File:Chickpea pods.jpg
File:Cicer arietinum20100417 08.jpg
</gallery>

== Kilmė ==
De Kandolis (''A. P. de Candolle'') teigė, kad avinžirnis yra labai senovinė [[žemės ūkis|žemės ūkio]] kultūra. Jo tėvynė yra Pietvakarių Azija, greičiausiai tarp [[graikija|Graikijos]] ir [[iranas|Irano]], kur yra avinžirnio (''Cicer'') genties centras. De Kandolis manė, kad į [[indija|Indiją]] avinžirniai pateko vėliau.

Manoma, kad sėjamojo avinžirnio protėvis yra laukinis ''Cicer reticulatum'', kuris auga Pietryčių [[turkija|Turkijoje]], kur jis tikriausiai ir buvo sukultūrintas. Seniausius sukultūrintus avinžirnius rado [[Jerichonas|Jerichone]] (Izraelis), ''Cayönü'' bei Hacilare (Turkija) [[neolitas|neolito]] sluoksniuose. Tesalijoje (Graikija) rasti avinžirniai augo 3500 m. pr. m. e. Viename P. [[prancūzija|Prancūzijos]] [[urvas|urvų]] rasti avinžirniai augo 6790±90 m. pr. m. e.

[[Bronzos amžius|Bronzos amžiuje]] juos augino [[italija|Italijoje]] ir Graikijoje. Klasikinėje Graikijoje juos vadino ''erébinthos'' ir iš jų gamino pagrindinius [[patiekalas|patiekalus]] bei [[desertas|desertus]], o jaunus valgė žalius. [[Romėnai]] avinžirnius virdavo [[sultinys|sultinyje]] ar juos kepindavo užkandėlei.
{{Commons|Cicer arietinum}}
[[Karolis Didysis|Karolio Didžiojo]] imperijoje (apie [[VIII amžius|800]] m.) avinžirnius buvo rekomenduojama auginti visuose [[imperija|imperijos]] srityse.

Paplitęs [[subtropikai|subtropiniame]] klimate ir reikalauja bent 400 mm [[krituliai|kritulių]].

== [[Augalų morfologija]] ==
Vienmetis, nemaloniai kvepiantis augalas. Siekia 15-80 cm aukščio.

Turi keletą [[stiebas|stiebų]].

[[Šaknis]] liemeninė šakota.

[[lapas|Lapai]] neporomis plunksniški, (5-8 poros lapelių) su ryškiomis gyslomis abipus plaukuoti.

[[Žiedas|Žiedai]] sukrauti nusvirusiose [[kekė]]se. Žydi [[liepa|liepos]] mėn. Daugiausia [[Savidulka|savidulkis]].

[[ankštis|Ankštys]] 1,4-3,5 cm ilgio, su 1-3 sėklomis.

[[sėkla|Sėklų]] [[spalva]] įvairi: nuo [[geltona|geltonos]] iki [[juoda|juodos]]. Jos taip pat vadinamos '''avinžirniais'''.

=== Porūšiai ===
Avinžirnių tyrinėtoja G. Popova išskyrė 4 porūšius.

==== Ssp. orientale ====
Augalai labai smulkialapiai, sėklos labai smulkios (6-7 mm ilgio, 1000 sėklų sveria 100-120 g), įvairiaspalvės. Auginami [[indija|Indijoje]], [[pakistanas|Pakistane]], [[pamyras|Pamyre]], [[etiopija|Etiopijoje]], [[egiptas|Egipte]].

==== Ssp. asiaticum ====
Sėklos apvalios, balzganos ar [[rausva|rausvos]], retai – [[ruda|rudos]] (nebūna [[juoda|juodos]]). Auginami [[vidurinė Azija|Vidurinėje Azijoje]], [[afganistanas|Afganistane]], Vakarų [[kinija|Kinijoje]], [[iranas|Irane]], [[mažoji Azija|Mažojoje Azijoje]].

==== Ssp. mediterraneum ====
Lapai stambūs. Sėklos stambiausios iš visų porūšių, balzganos, apvalios. Ankštys stambios, išsipūtusios. Auginami Vakarinėje Viduržemio jūros zonoje, Mažojoje Azijoje.

==== Ssp. eurasiaticum ====
Augalai aukšti. Sėklos vidutinio dydžio, apvalios, balzganos. Auginami [[Sirija|Sirijoje]], [[izraelis|Izraelyje]], [[Užkaukazė]]je, [[ukraina|Ukrainoje]].

== Lietuvos avinžirniai ==
[[Lietuva|Lietuvoje]] labai retas augalas. Auginamas eksperimentiniuose ūkiuose. Kartais sulaukėjęs auga šiukšlynuose.

== Auginimas ==
Šilumą mėgsta labiau už [[žirnis|žirnius]], tačiau gerai pakenčia ir neilgai trunkančias [[pavasaris|pavasario]] [[šalna]]s. Atsparus [[sausra|sausroms]], todėl auginamas sausringuose [[Viduržemio jūra|Viduržemio jūros]] zonos ir Pietvakarių [[Azija|Azijos]] rajonuose. Avinžirnį kartais vadina sausringųjų šalių žirniu. Laukinių sėjamojo avinžirnių formų neaptinkama, randami tik sulaukėję kultūriniai avinžirniai.

=== Produkcija ===
{| class="wikitable" style="float; width:220px;"
|-
! colspan=3|Tūkstančiai tonų (2020 m.)<ref>[http://www.fao.org/faostat/en/#data/QC ]</ref>
|-
| 1 || {{flag|IND}} || style="text-align:right;"| 11080
|-
| 2 || {{flag|TUR}} || style="text-align:right;"| 630
|-
| 3 || {{flag|PAK}} || style="text-align:right;"| 497
|-
| 4 || {{flag|MYA}} || style="text-align:right;"| 481
|-
| 5 || {{flag|ETH}} || style="text-align:right;"| 457
|-
| 6 || {{flag|RUS}} || style="text-align:right;"| 291
|-
| 7 || {{flag|AUS}} || style="text-align:right;"| 281
|-
| 8 || {{flag|IRI}} || style="text-align:right;"| 226
|-
| 9 || {{flag|CAN}} || style="text-align:right;"| 214
|-
| 10 || {{flag|USA}} || style="text-align:right;"| 193
|-
| 
|-
!  !! Iš viso pasaulyje !! style="text-align:right;"| 15083
|-
|}

== Sudėtis ==
Avinžirnis yra valgoma ankštinė kultūra, svarbus [[baltymas|baltymų]] šaltinis [[indija|indų]] vegetariškose kultūrose. Taip pat jis naudojamas [[Viduržemio jūra|Viduržemio jūros]] regione. [[Sėkla|Sėklose]] yra 18-26 proc. baltymų, 42-59 proc. [[angliavandenis|angliavandenių]] ([[krakmolas|krakmolo]] ir [[cukrus|cukraus]]), 4-8 proc. [[riebalai|riebalų]].

== Pritaikymas ==
[[pašaras|Pašarui]] naudojamos augalo virkščios ir iškultos [[ankštis|ankštys]].

== Mityba ==
Avižirnius naudoja panašiai kaip ir žirnius, tačiau jie prasčiau verda, todėl juos tenka ilgiau virti, negu tikruosius žirnius ar kitų ankštinių sėklas.

Virti avinžirniai trinami į pastą, vadinamą [[Humusas_(patiekalas)|humusu]] ({{en|hummus}}), kuri naudojama kaip [[padažas]] ar mirkalas.

Rytų šalyse virtus avinžirnius kepina ir pardavinėja kaip skanėstą (''leblebi''). Iš maltų avinžirnių lipdomi ir [[Augalinis aliejus|aliejuje]] kepami rutuliukai vadinami [[Falafeliai|falafeliais]].

[[Pirmasis Pasaulinis karas|Pirmojo Pasaulinio karo]] metais avinžirnius augino kai kuriose [[vokietija|Vokietijos]] dalyse, kur iš jų darydavo [[kava|kavos]] pakaitalus.

== [[vaistiniai augalai|Vaistinės augalo savybės]] ==
Pagal [[anglija|anglų]] botaniką, gydytoją ir astrologą Nikolą Kalpeperį (''Nicholas Culpeper'', [[1616]]–[[1654]]), avinžirniai yra maistingesni už [[žirnis|žirnius]] ir mažiau [[meteorizmas|gamina dujų žarnyne]]. Senovėje žmonės siejo juos su [[Venera (planeta)|Veneros]] sfera, todėl astrologinėje [[medicina|medicinoje]] jie buvo naudojami [[sperma|spermos]] ir [[motinos pienas|pieno]] kiekiui padidinti. Taip pat jie skatina [[menstruacija]]s ir [[šlapinimasis|šlapinimąsi]], padeda nuo [[inkstų akmenligė|inkstų akmenų]] (o laukiniai avinžirniai itin efektyvūs).

== Šaltiniai ==
{{reflist}}

[[Kategorija:Pupiniai]]
[[Kategorija:Ankštinės daržovės]]
[[Kategorija:Vaistiniai augalai]]