Pereiti prie turinio

Stalinis kompiuteris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Stalinio kompiuterio iliustracija.

Stalinis kompiuteris (dar vadinamas stacionariu kompiuteriu) – asmeninis kompiuteris, kurio konstrukcija pritaikyta nuolatiniam laikymui ant stalo.[1] Įprastai sudaro monitorius, sisteminis blokas, pelė, klaviatūra, garsiakalbiai ar ausinės. Naudojamas darbui biure arba namuose.

Staliniai kompiuteriai pranašesni už nešiojamuosius, kadangi jų dalys labiau standartizuotos, dažnai pigesnės ir prieinamesnės.

Nors staliniai kompiuteriai ilgą laiką buvo labiausiai paplitęs asmeninių kompiuterių tipas,[2] 2000 m. nešiojamųjų kompiuterių vartojimas pradėjo augti.[3]

  1. Stalinis kompiuterisV. Dagienė, G. Grigas, T. Jevsikova. Enciklopedinis kompiuterijos žodynas. 4-as leidimas. Vilnius: VU MII, 2014 // EKŽ, 2021, nuolat atnaujinamas. ISBN 978-9986-680-52-9.
  2. Plafke, James (January 11, 2013). „PC sales are in decline, and in an alarming way for the first time“. ExtremeTech.
  3. Darlin, Damon (2006-06-15). „Falling Short of A+ – New York Times“. The New York Times. Nuoroda tikrinta 2012-10-30.