Piktnaudžiavimų sąrašas

'{{ŠaliesLentelė| pavadinimas = Šveicarija| ilgas_pavadinimas = Šveicarijos Konfederacija| vietinis_pavadinimas = {{Collapsible list | titlestyle = background:transparent;text-align:center;font-weight:normal; | title = 5 oficialūs pavadinimai | {{de|Schweizerische Eidgenossenschaft}} | {{fr|Confédération suisse}} | {{it|Confederazione Svizzera}} | {{rm|Confederaziun svizra}} | {{la|Confoederatio Helvetica}} }}| kilm=Šveicarijos| žemėlapis=Europe-Switzerland.svg| vėliava=Flag of Switzerland (Pantone).svg| herbas=Coat of Arms of Switzerland (Pantone).svg| himnas = „[[Šveicarijos himnas|Šveicarijos psalmė]]“| kalbos=[[Vokiečių kalba|vokiečių]], [[Prancūzų kalba|prancūzų]], [[Italų kalba|italų]], [[Retoromanų kalba|retoromanų]]<ref>[http://www.admin.ch/ch/e/rs/101/a4.html Federal Constitution, article 4] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20141023100747/http://www.admin.ch/ch/e/rs/101/a4.html |date=2014-10-23 }}, "National languages" : ''National languages'' are German, French, Italian and Romansh; [http://www.admin.ch/ch/e/rs/101/a70.html Federal Constitution, article 70] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20141023100704/http://www.admin.ch/ch/e/rs/101/a70.html |date=2014-10-23 }}, "Languages", paragraph 1: The ''official languages'' of the Confederation are German, French and Italian. Romansh shall be an official language for communicating with persons of Romansh language.</ref>| sostinė=Nėra {{small|(''[[de jure]]'')}}<br />[[Bernas]] {{small|(''[[de facto]]'')}}{{efn|Bernas yra laikomas „federaliniu miestu“ ({{de|Bundesstadt}}, {{fr|ville fédérale}}, {{it|città federale}}). Šveicarijos įstatymai neskiria sostinės kaip tokio subjekto, tačiau federalinis parlamentas ir vyriausybė yra įsikūrę Berne, o federaliniai teismai yra kituose miestuose.}}<ref name=deFacto>{{cite journal |title=Die Hauptstadt existiert nicht |type=scientific article |last=Holenstein |first=André |volume=152 (Sonderfall Hauptstatdtregion) |journal=UniPress – Forschung und Wissenschaft an der Universität Bern |publisher=Department Communication, University of Berne |location=Berne |year=2012 |pages=16–19 |language=de |doi=10.7892/boris.41280 |quote=Als 1848 ein politisch-administratives Zentrum für den neuen Bundesstaat zu bestimmen war, verzichteten die Verfassungsväter darauf, eine Hauptstadt der Schweiz zu bezeichnen und formulierten stattdessen in Artikel 108: «Alles, was sich auf den Sitz der Bundesbehörden bezieht, ist Gegenstand der Bundesgesetzgebung.» Die Bundesstadt ist also nicht mehr und nicht weniger als der Sitz der Bundesbehörden. }}</ref>| didžiausiasMiestas=[[Ciurichas]]| valdovų=3| titulas1=[[Šveicarijos Federalinė Taryba|Federalinė Taryba]]<ref>Die Schweiz hat kein eindeutig bestimmtes Staatsoberhaupt. Grundsätzlich ist die Bundesversammlung (Schweiz) unter dem Vorbehalt der Rechte von Volk und Ständen die oberste Macht im schweizerischen Staat ([http://www.admin.ch/ch/d/sr/101/a148.html Art. 148 Abs. 1 der Schweizerischen Bundesverfassung] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20130514152414/http://www.admin.ch/ch/d/sr/101/a148.html |date=2013-05-14 }}), der Nationalratspräsident gilt demzufolge im Volksmund als der «höchste Schweizer». Aufgaben eines Staatsoberhauptes (zum Beispiel bei Empfängen für ausländische Staatsoberhäupter) nimmt der Bundespräsident (Schweiz) als primus inter pares wahr, der zwar gemäss der Protokollarische Rangordnung (Schweiz) das höchste Amt der Schweiz ausübt, aber kein Staatsoberhaupt ist. Der Gesamtbundesrat als Kollektiv erscheint zudem aufgrund seiner Stellung de facto auch als Staatsoberhaupt.</ref>| pavardė1=| titulas2=[[Šveicarijos konfederacijos prezidentas|Prezidentas]]| pavardė2=[[Viola Amherd]]| titulas3=[[Šveicarijos konfederacijos kancleris|Kancleris]]| pavardė3=[[Viktor Rossi]]| plotoVieta=132| plotas= 41 285<ref name="flaeche">4'128'491 ha ([http://www.bfs.admin.ch/bfs/portal/de/index/themen/02/03/blank/key/01/zustand_und_entwicklung__tabelle.html Bundesamt für Statistik – Bodennutzung, -bedeckung > Tabellen])</ref>| vandens=4,34 %<ref>{{cite web|title=Surface water and surface water change|access-date=2020-10-11|publisher=[[Organisation for Economic Co-operation and Development]] (OECD)|url=https://stats.oecd.org/Index.aspx?DataSetCode=SURFACE_WATER#}}</ref>| gyvMetai=[[2020]]| gyventojuVieta=99| gyventoju= {{Increase}} 8 636 896<ref name="population">{{Cite web |date=2022-08-25 |title=Popolazione della Confederazione Svizzera|url=https://datacommons.org/place/country/CHE?utm_medium=explore&mprop=count&popt=Person&hl=en |archive-date=2022-08-25 |access-date=2022-08-25 |publisher=DataCommons.org}}</ref>| gyventojuTankis=207| tankumoVieta=48| BVPMetai=[[2022]]| BVPVieta=20| BVP= {{Increase}} 841,69<ref name="IMFWEOCH">{{cite web |title=World Economic Outlook Database, October 2022 |url=https://www.imf.org/en/Publications/WEO/weo-database/2022/October/weo-report?c=512,914,612,171,614,311,213,911,314,193,122,912,313,419,513,316,913,124,339,638,514,218,963,616,223,516,918,748,618,624,522,622,156,626,628,228,924,233,632,636,634,238,662,960,423,935,128,611,321,243,248,469,253,642,643,939,734,644,819,172,132,646,648,915,134,652,174,328,258,656,654,336,263,268,532,944,176,534,536,429,433,178,436,136,343,158,439,916,664,826,542,967,443,917,544,941,446,666,668,672,946,137,546,674,676,548,556,678,181,867,682,684,273,868,921,948,943,686,688,518,728,836,558,138,196,278,692,694,962,142,449,564,565,283,853,288,293,566,964,182,359,453,968,922,714,862,135,716,456,722,942,718,724,576,936,961,813,726,199,733,184,524,361,362,364,732,366,144,146,463,528,923,738,578,537,742,866,369,744,186,925,869,746,926,466,112,111,298,927,846,299,582,487,474,754,698,&s=NGDPDPC,&sy=2020&ey=2027&ssm=0&scsm=1&scc=0&ssd=1&ssc=0&sic=0&sort=country&ds=.&br=1 |date=2022-10-11 |website=IMF.org |publisher=[[Tarptautinis valiutos fondas]]|access-date=2022-10-13}}</ref>| BVPValiuta=[[Tarptautinis doleris|$]]| BVPGyventojui= {{Increase}} 92 434<ref name=IMFWEOCH />| BVPGyventojuiVieta=4| valiuta=[[Šveicarijos frankas]] ([[ISO 4217|CHF]])| laikoJuosta=[[UTC+1]] ([[Centrinės Europos laikas|CET]])| vasarosLaikas=[[UTC+2]] ([[Centrinės Europos vasaros laikas|CEST]])| nepriklausomybėsĮvykis=Miestų aljansas| nepriklausomybėsDatos=[[1291]] m. [[rugpjūčio 1]] d.<br />[[1648]] m. [[spalio 24]] d.| nepriklausomybėsPavadinimas=Paskelbta <br />Pripažinta| TLD=ch, .swiss| telKodas=+41 }} {{kiti}} '''Šveicarija''' ({{de|Schweiz}}, {{fr|Suisse}}, {{it|Svizzera}}, {{rm|Svizra}}), oficialiai '''Šveicarijos Konfederacija''' ({{de|Schweizerische Eidgenossenschaft}}, {{fr|Confédération suisse}}, {{it|Confederazione Svizzera}}, {{rm|Confederaziun svizra}}, {{la|Confœderatio Helvetica}}){{efn|Tarptautinis kodas '''CH'''.}} – valstybė [[Vidurio Europa|Vidurio Europos]] pietvakariuose. Šiaurėje ribojasi su [[Vokietija]], rytuose – su [[Austrija]] ir [[Lichtenšteinas|Lichtenšteinu]], pietuose – su [[Italija]], vakaruose – su [[Prancūzija]]. Šalį sudaro [[Šveicarijos kantonai|26 kantonai]]. Šveicarijoje vartojamos keturios oficialios kalbos: [[vokiečių kalba|vokiečių]], [[prancūzų kalba|prancūzų]], [[italų kalba|italų]] ir [[retoromanų kalba|retoromanų]]. Šveicarija yra [[ELPA]], [[Europos Taryba|Europos Tarybos]], [[Pasaulio prekybos organizacija|Pasaulio prekybos organizacijos]], [[JTO]] organizacijų narė, [[2004]] m. prisijungė prie [[Šengeno sutartis|Šengeno erdvės]]. Šveicarijos ekonomika yra viena stipriausių pasaulyje. Paslaugų sektoriuje dirba apie trys ketvirtadaliai visų dirbančiųjų. Nustatyta, kad [[Ciurichas]] ir [[Ženeva]], pagal gyvenimo kokybę, užima antrą ir trečią vietas pasaulyje<ref>{{cite web|url=http://www.citymayors.com/features/quality_survey.html |title=Swiss and German cities dominate ranking of best cities in the world |publisher=Citymayors.com |date=2009-04-28 |accessdate=2010-04-29}}</ref>. [[1291]] m. rugpjūčio mėn. Urio, Švico ir Untervaldeno kantonų (vadinamieji „pirmieji kantonai“) atstovai pasirašė laišką, kuriuo suformavo sąjungą. Šveicarija [[1848]] m. priėmė federacijos konstituciją. Nuo [[Vienos kongresas|Vienos kongreso]] [[1815]] m., [[Europa|Europos]] didžiosios valstybės sutiko pripažinti Šveicarijos neutralumą neapibrėžtam laikui. == Istorija == {{main|Šveicarijos istorija}} === Ankstyvoji istorija === Šveicarijos genezė siejama dar su [[Cezaris|Julijaus Cezario]] laikais aprašytais [[Galų karai]]s. Iki tol vykusią raidą galima spręsti tik iš archeologinių radinių. Iš [[paleolitas|paleolito]] yra išlikę radiniai, rodantys, kad čia olose gyventa [[neandertalietis|neandertaliečių]] (''Wildkirchli, Wildenmannlisloch''). Apie [[2 tūkstantmetis pr. m. e.|1500 m. pr. m. e.]] dabartinės Šveicarijos teritorijoje apsigyveno [[Keltai|keltų]] gentys, vakarinėje dalyje įsikūrė [[helvetai]], o rytiniuose – [[retai]]. Dabartinę Šveicarijos teritoriją [[romėnai]] pradėjo užkariauti užimdami pietinį [[Tičinas|Tičiną]]. Ten gyvenusių isubrerių teritorija prie [[Romos imperija|Romos imperijos]] prijungta [[197 m. pr. m. e.|197]]–[[194 m. pr. m. e.]] [[Vaizdas:Historische Karte CH Rome 1.png|thumb|left|Šveicarija Romos imperijoje]] [[58]] m. pr. m. e., dėl besitęsiančio germanų spaudimo, bijodami būti izoliuoti nuo kitų keltų, helvetai nusprendė persikelti į vakarus, dabartinę Prancūzijos teritoriją, kur gyveno sąjunginė galų gentis. Jie sudegino savo namus ir 100 000 helvetų patraukė į Galiją. [[Julijus Cezaris]], tuometinis Narbono Galijos [[prokonsulas]], sumušė helvetus ''Bibracte'' mūšyje ([[58 m. pr. m. e.]]) ir privertė grįžti atgal. [[401]] m. romėnų kariuomenė paliko Reino gynybą ir pasitraukė piečiau [[Alpės|Alpių]]; taip romėnai faktiškai paliko ir [[Retija|Retijos]] bei [[Helvetija|Helvetijos]] provincijas. Didelė dalis gyventojų taip pat pasitraukė į pietus arba į Alpes. Centrinėje ir rytinėje šalies dalyje ženkliai sumažėjo gyventojų. Žemumose apsigyveno [[alemanai]]. Rytinės Alpės migracijų buvo mažai paliestos ir jose iki šiandien kalbama [[Lotynų kalba|lotynų kalbos]] dialektais – [[retoromanų kalba]]. Pirmuosius [[krikščionybė]]s ženklus Šveicarijoje galime atrasti jau nuo [[III a.]], nors iki [[IV a.]] pradžios tai tėra tik izoliuoti atvejai. Pirmieji krikščionybės atramos taškai buvo vakarinėje Šveicarijos dalyje. [[Ženeva|Ženevoje]], [[Sionas (Šveicarija)|Sione]] ir [[Bazelis|Bazelyje]] [[IV a.]] atsiranda pirmosios bažnyčios ir vyskupijos. Iš tų laikų Ženevoje ir [[Martinji]] išlikę nemažai bažnyčių liekanų. Keliaujančių vienuolių misijos buvo sėkmingos ir [[VIII a.]] rytinėje Šveicarijoje atsirado nemažai vienuolynų (''St. Gallen'', ''Disentis'', ''Pfäfers'', ''Liucerna''). Kaip ir kitur, pagoniški papročiai dar ilgai išlaikė lygiagrečiai su krikščionybe. === Senoji konfederacija ir Aštuonių kantonų konfederacija === [[Vaizdas:Bundesbrief2.jpg|thumb|left|[[1291]] m. laiškas, kuriuo buvo suformuota [[Senoji konfederacija]].]] {{main|Senoji konfederacija|Aštuonių kantonų konfederacija}} [[Uris|Urio]], [[Švico kantonas|Švico]] ir [[Untervaldenas|Untervaldeno]] (vadinamieji „pirmieji kantonai“) kantonų atstovai [[1291]] m. pasirašė laišką, kuriuo suformavo sąjungą. Tai suvienijo priešintis juos valdžiusiems [[Habsburgai|Habsburgams]], kurie tuo metu užėmė [[Šventosios Romos imperijos imperatorius|Šventosios Romos Imperijos imperatoriaus]] sostą. [[Morgateno mūšis|Morgarteno mūšyje]] [[1315]] m. šveicarai nugalėjo Habsburgus, taip užsitikrindami nepriklausomybę. Siekdama išsaugoti savo nepriklausomybę nuo Habsburgų [[1332]] m. prie konfederacijos prisijungė [[Liucerna]], [[1351]] m. [[Ciurichas]]. [[1352]] m. [[Cugas|Cugo]] miestas ir apylinkės priimtos į konfederaciją. [[1353]] m. prie konfederacijos prisijungė [[Bernas|Berno miestas]]. Taip susidarė „[[Aštuonių kantonų konfederacija|Senoji Sąjunga]]“ iš aštuonių valstybių, kuri gyvavo beveik per visą [[XV a.|XV]]-tą amžių, nors Ciurichas ir buvo išmestas iš federacijos [[1440]] m. dėl teritorinio konflikto dėl Togenburgo (Toggenburg). === Reformacija Šveicarijoje === [[Vaizdas:Ulrich-Zwingli-1.jpg|thumb|right|180px|Šveicarų reformatorius [[Ulrichas Cvinglis]].]] {{main|Reformacija Šveicarijoje}} [[Reformacija]] Šveicarijoje prasidėjo, kai [[Ulrichas Cvinglis]] (Huldrych Zwingli) gavo [[Ciurichas|Ciuricho]] miesto magistrato ir piliečių paramą apie [[1520]] m. Tai sukėlė permainų Ciuricho viešame gyvenime ir politiniuose reikaluose bei paplito į kelis kitus [[Senoji konfederacija|Senosios Šveicarijos konfederacijos]] kantonus. Septyni kantonai liko katalikiški ir tai sukėlė [[Kapelio karai|Kapelio karus]] tarp kantonų. Kai kuriuose regionuose po katalikiškų kantonų pergalės [[1531]] m. prasidėjo [[kontrreformacija]]. Pasidalinimas ir nepasitikėjimas tarp katalikiškų ir protestantiškų kantonų smarkiai paveikė Šveicarijos vidaus politiką ir paralyžiavo užsienio politiką iki pat [[XVIII amžius|XVIII a.]] === Naujieji laikai === Po [[1648]] m. [[Vestfalijos taika|Vestfalijos taikos]] Europos šalys pripažino Šveicarijos nepriklausomybę nuo [[Šventoji Romos imperija|Šventosios Romos imperijos]] ir jos neutralumą. [[Prancūzijos revoliucija|Prancūzų revoliucionierių]] armija [[1798]] m. užėmė Šveicariją, bet [[1815]] metų [[Vienos kongresas]] atstatė Šveicarijos nepriklausomybę. [[1848]] m. Šveicarija priėmė federalinę konstituciją, kuri stipriai pakeista [[1874]] m., pagal ją federacinės valdžios žinioje yra teisės sistema, gynyba ir prekyba. === Situacija per Antrąjį pasaulinį karą === [[Vaizdas:MauraneSaulnier406.jpg|thumb|left|Prancūziško Morane-Saulnier M.S.406, pastatyto pagal šveicarų licenciją ir naudoto per Antrąjį pasaulinį karą, kopija.]] Prasidėjus [[Antrasis pasaulinis karas|Antrajam pasauliniam karui]] Šveicarijos parlamentas savo kariuomenei vadovauti paskyrė [[Anri Gizanas|Anri Gizaną]] (''Henri Guisan''), suteikdamas jam generolo laipsnį. Taikos metu Šveicarijos kariuomenėje generolų paprastai nebūna, nors yra jų pareigas atliekantys pulkininkai. Antrojo pasaulinio karo metu [[Šveicarai|šveicarams]] buvo sunku išlaikyti šalies neutralitetą, nors valstybė nekariavo ir ji nebuvo okupuota. Šalis buvo priversta bendradarbiauti su [[Trečiasis reichas|naciais]], jos oro erdvę labai dažnai pažeisdavo vokiečių, JAV bei britų aviacijos lėktuvai. Kai kurių istorikų nuomone, šveicarai karo metais ūkine prasme nesilaikė neutralumo, tiekdami vokiečiams strategines medžiagas, amuniciją ir net prieštankinius labai efektyvius pabūklus, apie kuriuos labai puikiai žinojo [[Josifas Stalinas|J. Stalinas]], keiksnojęs šveicarus. Besibaigiant karui sąjungininkai „per klaidą“ bombardavo kai kuriuos šiaurės Šveicarijos miestelius, buvo žuvusių. Ypač nukentėjo [[Šafhauzenas]], įsikūręs ant [[Reinas|Reino]] kranto, prie [[Vokietija|Vokietijos]] sienos. [[Šaltasis karas|Šaltojo karo]] metais šveicarams taip pat sunkiai sekėsi laikytis neutraliteto, nors šalis skelbėsi būti neutrali. Spaudžiama [[JAV]] administracijos Šveicarija turėjo laikytis embargo politikos prieš komunistines šalis. Šveicarijos saugumas bei žvalgyba (''Nachrichtendienst'') glaudžiai bendradarbiauja su Vakarų šalių bei JAV žvalgybomis. Buvęs Šveicarijos aukštas diplomatas [[Francas Denikenas]] (''Franc Deniken'') mano, kad neutralitetas yra [[XIX a.]] išradimas, tačiau [[XXI a.]] globalių iššūkių pasaulyje jo sąvoka pasidaro labai miglota, o jo įgyvendinimas neįmanomas. Vis dėlto per referendumą{{neaišku}} dauguma šveicarų balsavo už neutralitetą. === Šiuolaikinė Šveicarija === [[1963]] m. Šveicarija įstojo į [[Europos Taryba|Europos Tarybą]]. Moterims [[rinkimų teisė]] buvo suteikta tik [[1971]] m. [[1979]] m. dalis [[Berno kantonas|Berno kantono]] atsiskyrė, sudarydami naują [[Juros kantonas|Juros kantoną]]. Šveicarija nėra [[ES|Europos Sąjungos]] narė, bet (kartu su Lichtenšteinu) nuo [[1995]] m., kai į Europos Sąjungą įstojo [[Austrija]], yra iš visų pusių supama Europos Sąjungos teritorijos. Todėl priklauso Europos Ekonominei Erdvei (kaip ir [[Norvegija]], nepriklausanti ES). [[2002]] m. po referendumo Šveicarija buvo priimta į [[JTO|Jungtinių Tautų Organizaciją]]. == Politinė sistema == {{main|Šveicarijos politinė sistema}} [[Vaizdas:Bundeshaus Bern 2009, Flooffy.jpg|thumb|''Bundeshaus'' Šveicarijos parlamentas [[Bernas|Berne]].]] Šveicarija nėra [[Europos Sąjunga|Europos sąjungos]] narė, nors driekiasi [[Europa|Europos]] centre. Joje politinis gyvenimas vyksta trimis lygiais: [[Konfederacija|konfederacijos]], [[Šveicarijos kantonai|kantonų]] ir [[Seniūnija|seniūnijų]]. Šveicarija – parlamentinė federacinė respublika su dviejų rūmų [[Parlamentas|parlamentu]] (Federacinė asamblėja): Nacionaline [[taryba]] (renkama 4 metams, 200 deputatų) ir Kantonų taryba (renkama 4 metams, po 2 žmones iš kantono, 46 deputatai). Šveicariją sudarantys 23 kantonai ir 3 puskantoniai (iš viso 26 kantonai) turi savo parlamentus bei [[Vyriausybė|vyriausybes]], savo [[Policija|policiją]], savo administracinius organus, socialinę tarnybą. Dabartinės konfederacijos pradžia buvo [[1291]] metais įvykęs trijų kantonų – [[Uris|Urio]], [[Švico kantonas|Švico]] ir [[Untervaldenas|Untervaldeno]] – susijungimas. Visi kiti vėliau prisijungę kantonai – tai buvusios atskiros valstybėlės, turėjusios savitas kultūrines tradicijas, skirtingas [[Kalba|kalbas]], jos savarankiškai tvarkėsi savo [[Ekonomika|ekonomiką]] ir [[Švietimas|švietimą]]. Dabartinę [[Federacija|federacinės]] valstybės formą Šveicarija įgavo [[1848]] m. priėmus federacinę konstituciją. Nuo [[XIX amžius|XIX a.]] Šveicarija taip pat yra neutrali valstybė. Prie [[JTO|Jungtinių Tautų]] Šveicarija prisijungė tik [[2002]] m. [[Birželio 10|birželio 10 d]]. po šio sprendimo patvirtinimo referendume. Šveicarija – seniausia demokratinė respublika Europoje. == Administracinis suskirstymas == [[Vaizdas:Karte Kantone der Schweiz farbig 1996.png|thumb|400px|Šveicarijos kantonai]] {{main|Šveicarijos kantonai}} Nuo [[1978]] m. Šveicarijos Konfederaciją sudaro 26 kantonai (skliausteliuose nurodomi jų administraciniai centrai): {{div col|2}} * [[Apencelis-Auserodenas]] ([[Herizau]]) * [[Apencelis-Inerodenas]] ([[Apencelis]]) * [[Argau]] ([[Arau]]) * [[Bazelio miestas]] ([[Bazelis]]) * [[Bazelio sritis]] ([[Lystalis]]) * [[Berno kantonas]] ([[Bernas]]) * [[Ciuricho kantonas]] ([[Ciurichas]]) * [[Cugo kantonas]] ([[Cugas]]) * [[Fribūro kantonas]] ([[Fribūras]]) * [[Glaruso kantonas]] ([[Glarusas]]) * [[Graubiundenas]] ([[Kūras]]) * [[Jura kantonas]] ([[Delemonas]]) * [[Liucernos kantonas]] ([[Liucerna (Šveicarija)|Liucerna]]) * [[Nešatelio kantonas]] ([[Nešatelis]]) * [[Nidvaldenas]] ([[Štansas]]) * [[Obvaldenas]] ([[Zarnenas]]) * [[Sankt Galeno kantonas]] ([[Sankt Galenas]]) * [[Šafhauzeno kantonas]] ([[Šafhauzenas]]) * [[Švico kantonas]] ([[Švicas]]) * [[Tičinas]] ([[Belincona]]) * [[Turgau]] ([[Frauenfeldas]]) * [[Uris]] ([[Altdorfas]]) * [[Valė]] ([[Sionas (Šveicarija)|Sionas]]) * [[Vo]] ([[Lozana]]) * [[Zoloturno kantonas]] ([[Zoloturnas]]) * [[Ženevos kantonas]] ([[Ženeva]]) {{div col end}} Gyventojų skaičius įvairuoja nuo 15 000 gyv. Apencelyje-Inerodene iki 1 253 500 žmonių Ciuriche, plotas – nuo 37 km² (Bazelio miestas) iki 7105 km² (Graubiundenas). Kantonai yra suskirstyti į 2889 [[savivaldybė|savivaldybes]]. Šveicarijoje yra keletas [[Anklavas|anklavų]], priklausančių kitoms valstybėms: ''Büsingen'' yra [[Vokietija|Vokietijos]] dalis, ''Campione d’Italia'' priklauso [[Italija]]i. == Geografija == {{main|Šveicarijos geografija}} [[Vaizdas:LakeGenevaVeveyMontreux.jpg|right|thumb|300px|[[Vevė]] ir [[Montreux|Montro]] miesteliai prie [[Ženevos ežeras|Ženevos ežero]]]] Šveicarija įsikūrusi [[Centrinė Europa|Centrinėje Europoje]], nesiriboja su jokiomis jūromis ir vandenynais. Kalnuota šalis. Jos didumą užima Alpės. Šveicarijos plotas 41 285 km². Gyventojų tankumas šalyje pasiskirstęs nevienodai: [[Alpės]]e, kurios užima apie 60 % šalies teritorijos gyvena tik 10 % gyventojų. Šveicarija ribojasi su (skliausteliuose – sienos ilgis) [[Vokietija]] (345,7 km), [[Prancūzija]] (571,8 km), [[Lichtenšteinas|Lichtenšteinu]] (41,1 km), [[Austrija]] (165,1 km), [[Italija]] (734,2 km). Sausumos sienų ilgis: 1 852 km. Šveicarijoje daug upių, jos vandeningos. Didžiausios upės: [[Reinas]] (375 km Šveicarijoje) su intakais [[Arė|Are]] (295 km) ir [[Tūras|Tūru]] (125 km), [[Rona|Ronos]], [[Inas|Ino]], [[Tičinas (upė)|Tičino]] aukštupiai. Upės turi didelį nuolydį, slenkstėtos. Taip pat daug ežerų: [[Ženevos ežeras|Ženevos]], [[Bodeno ežeras|Bodeno]], [[Madžorė]]s (visi Šveicarijos pasienyje), [[Ciuricho ežeras|Ciuricho]], [[Keturių Kantonų ežeras|Keturių Kantonų]], [[Lugano ežeras|Lugano]], [[Nešatelio ežeras|Nešatelio]]. Miškai užima 24,5 % šalies teritorijos. Kalnų šlaituose iki 1000 m auga plačialapių ([[Bukas|bukų]], [[Ąžuolas|ąžuolų]]), 1000–1500 m aukštyje − mišrūs, aukščiau − spygliuočių ([[Eglė|eglių]], [[Kėnis|kėnių]], [[Pušis|pušų]], [[Maumedis|maumedžių]]) miškai, 2400–2800 m − subalpinės ir alpinės pievos, [[Rododendras|rododendrų]], [[Azalija|azalijų]], [[Kadagys|kadagių]] krūmokšniai. Kalnuose yra rudųjų [[Lokiniai|lokių]], [[Kiaunė|kiaunių]], [[Vilpišys|vilpišių]], [[Ožys|ožių]], [[Gemzė|gemzių]], [[Lapė|lapių]], [[Kiškis|kiškių]], [[Švilpikas|švilpikų]]. Iš paukščių gyvena kilnieji [[ereliai]], [[Kurtinys|kurtiniai]], [[Strazdas|strazdai]], prie upių ir ežerų − [[Kiras|kirai]]. Yra įkurtas [[Engadino nacionalinis parkas]] (169 km²). Šveicarija − kalnuota šalis. Jos didumą užima Alpės: [[Monte Roza]] masyvas (jame yra aukščiausias Šveicarijoje [[Diufūro kalnas]] (4634 m), [[Berno Alpės|Berno]], [[Glarno Alpės|Glarno]], [[Leponto Alpės|Leponto]], [[Retijos Alpės|Retijos]] Alpės. Svarbiausios perėjos yra šios: ''Didžioji Sen Bernaro'' (2469 m), ''Furko'' (2436 m), ''Sen Gotardo'' (2108 m), ''Simplono'' (2005 m). Prancūzijos pasienyje − [[Juros kalnai]] ([[Mon Tandro kalnas]], 1683 m). Žemiausias taškas yra [[Madžorė|Madžiorės]] (Maggiore) ežeras (193 m) Trečdalį Šveicarijos ploto – tarp Alpių ir Juros kalnų, nuo Ženevos iki [[Bodeno ežeras|Bodeno ežero]] – užima Vidurio plokščiakalnis, arba Šveicarijos plynaukštė. Tai – pagrindinė šalies gyvenamoji erdvė su didžiule pramonės, transporto ir bioprodukcinio ūkio koncentracija. === Klimatas === [[Klimatas]] Šveicarijoje vidutinių platumų pereinamasis iš jūrinio į kontinentinį. Ryškus vertikalus zoniškumas. Šveicarijos plokščiakalnyje sausio vidutinė temperatūra nuo 0 iki −2, [[liepos 17]] d.–19&nbsp;°C, kalnuose atitinkamai nuo −3 iki −10 ir 5–15&nbsp;°C. Kritulių plokščiakalnyje iškrinta 700–1200 mm per metus. Alpių priešvėjiniuose šlaituose iki 3000 mm, pavėjiniuose šlaituose ir slėniuose 1000–1500 mm. Sniego riba yra 2800–3300 m aukštyje. Būdingi nuotėkiniai vėjai; jie staigiai pakeičia oro temperatūrą, sukelia sniego griūtis. [[Ledynas|Ledynai]] užima 1950 km²; yra apie 140 didelių slėnių ledynų (didžiausias [[Alečo ledynas]]), daug kabančiųjų ir karų ledynų. Vidutinių platumų, pereinantis iš jūrinio į žemyninį. Būdingos šiltos, drėgnos vasaros ir saulėtos žiemos. Vidutinė [[sausis|sausio]] temperatūra [[Ženeva|Ženevoje]] yra +1, [[Bernas|Berne]] – 0, [[Ciurichas|Ciuriche]] – -1,5 laipsnių pagal Celsijų. Vidutinė [[liepa|liepos]] mėn. temperatūra [[Ženeva|Ženevoje]] – +19, [[Ciurichas|Ciuriche]] – +17,5, [[Bernas|Berne]] – +18,5 laipsnių pagal Celsijų. == Ekonomika == [[Vaizdas:Omega Speedmaster Rueckseite-2.jpg|right|thumb|180px|''Omega Speedmaster'' šveicariškas laikrodis, kuri mūvėjo astronautai per [[Apollo]] misijas į Mėnulį.]] {{main|Šveicarijos ekonomika}} Šveicarija laikoma viena labiausiai ekonomiškai išsivysčiusių ir turtingiausių pasaulio valstybių. Pagal BVP, kuris [[2007]] m. siekė 424 milijardų JAV dolerių, ji buvo 20 vietoje ir 4 pagal BVP vienam gyventojui tenkant 58 084 JAV dolerių. [[Pasaulio Ekonomikos Forumas|Pasaulio ekonomikos forumo]] pranešime (Global Competitiveness Report) 2009–2010 m. kuris matuoja šalių konkurencingumą, Šveicarija užėmė pirmąją vietą prieš [[JAV]] ir [[Singapūras|Singapūrą]]<ref>[http://www.weforum.org/en/initiatives/gcp/Global%20Competitiveness%20Report/index.htm The Global Competitiveness Index 2009–2010]</ref>. Šveicarijos ekonomika yra viena stabiliausių pasaulio ekonomikų. Vienas svarbiausių veiksnių - kainų stabilumas. [[2008]] m. metinė [[infliacija]] sudarė 2,4 %, pirmą kartą nuo [[1994]] m. siekė virš 1,8 %<ref>[http://www.bfs.admin.ch/bfs/portal/de/index/themen/05/02/blank/key/jahresdurchschnitte.html Jahresteuerung in der Schweiz]</ref>. Labiausiai vertinami šveicariški prekių ženklai ir įmonės yra laikomos: [[Nescafé]] ([[Nestlé]]), „[[Credit Suisse]]“, [[UBS]], [[Zurich Financial Services|Zurich]]. Šalyje gaminami pasaulyje garsėjantys mechaniniai laikrodžiai, programinio valdymo staklės, matavimo prietaisai ir kiti aukštos kokybės gaminiai. Šveicarijoje įsikūrę daug stambių bankų. Svarbiausias bankininkystės centras – [[Ciurichas]]. Valstybės biudžeto išlaidos [[2009]] m. sudarė 179,5 mlrd. JAV dolerių, o valstybės pajamos 178,5 mlrd JAV dolerių. Biudžeto deficitas buvo 0,2 % Bendrojo vidaus produkto.<ref name="CIA">[https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/sz.html The World Factbook] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180112040925/https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/sz.html |date=2018-01-12 }}</ref>. Valstybės skola [[2009]] m. sudarė 198,4 mlrd. JAV dolerių arba 40,5 % bendrojo vidaus produkto<ref name="CIA" />. == Demografija == {{main|Šveicarijos demografija}} === Kalbos === [[Vaizdas:Map Languages CH.png|left|thumb|Kalbų pasiskirstymas: <br /><span style="color:orange;"> Vokiečių </span> (63,7 %), <span style="color:green;"> Prancūzų </span> (20,4 %), <br /><span style="color:blue;"> Italų </span> (6,5 %), <span style="color:#4B0082;"> Retoromanų </span> (0,5 %)]] Valstybinės kalbos – [[vokiečių kalba|vokiečių]], [[prancūzų kalba|prancūzų]], [[italų kalba|italų]] ir [[romanšių kalba|romanšių]]. [[Vokiečių kalba|Vokiškai]] kalba 63,7 % gyventojų, daugiausia centrinėje ir šiaurinėje dalyje, nors nemažai kalbančių rytinėje dalyje. Vakarinėje dalyje (ypač Ženevos apylinkėse) daugiausia kalbama [[prancūzų kalba]] (20,4 % visoje šalyje). Šalies pietuose kalbama [[Italų kalba|itališkai]] (6,5 % visų Šveicarijos gyventojų), o rytuose vietomis išsidėstę [[romanšių kalba]] (0,5 % gyventojų) šnekantys [[romanšiai]]<ref name="federalstatistics">{{cite web| url=http://www.bfs.admin.ch/bfs/portal/en/index/themen/01/05/blank/key/sprachen.html| title=Languages and religions – Data, indicators| author=Swiss Federal Statistical Office| accessdate=9 October 2007}} The first number refers to the share of languages within total population. The second refers to the Swiss citizens only.</ref>. Kitos plačiau paplitusios kalbos yra serbų-kroatų (1,4 %), [[albanų kalba|albanų]] (1,3 %), [[portugalų kalba|portugalų]] (1,2 %), [[ispanų kalba|ispanų]] (1,1 %), [[anglų kalba|anglų]] (1 %) ir [[turkų kalba|turkų]] (0,6 %). === Religija === [[Vaizdas:Karte Religionen der Schweiz 2008.png|thumb|Religijų pasiskirstymas 2008 metais (<span style="color:green;">protestantai</span>, <span style="color:red;">katalikai</span>)]] 2000 metais 79, 2 % gyventojų buvo [[Krikščionybė|krikščionys]] (41,8 % – [[Romos katalikai]], 35,3 % – [[protestantai]], 1,8 % – [[Stačiatikybė|stačiatikiai]]), 11,1 % – [[Ateizmas|ateistai]], 4,3 % – [[Islamas|musulmonai]], 0,2 % – [[judėjai]]<ref name="people">[https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/sz.html#People CIA World Factbook section on Switzerland] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20180112040925/https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/sz.html#People |date=2018-01-12 }}</ref>. Pasak 2005 metų Eurobarometer apklausos<ref>[http://ec.europa.eu/public_opinion/archives/ebs/ebs_225_report_en.pdf Social values, Science and Technology]|1.64&nbsp;MiB<!-- application/pdf, 1722129 bytes -->, Eurobarometer, June 2005.</ref>, 48 % Šveicarijos gyventojų tiki į Dievą, 39 % tiki tam tikra dvasine ar gyvenimo jėga ir 9 % yra [[ateistai]]. Likę 4 % į klausimą neatsakė. === Tautinė sudėtis === 2007 m. Šveicarijoje gyveno maždaug 1,7 milijono užsieniečių (22,4 % visos šalies populiacijos)<ref>[http://www.bfs.admin.ch/bfs/portal/de/index/themen/01/22/publ.Document.114724.pdf Ausländerinnen und Ausländer in der Schweiz – Bericht 2008 (German)] (1196 KiB), Swiss Federal Statistical Office, page 12.</ref>. Iš jų 60 % buvo Europos Sąjungos arba [[Europos Laisvosios Prekybos Asociacija|ELPA]] šalies piliečiai<ref name="bfs.admin.ch">[http://www.bfs.admin.ch/bfs/portal/de/index/themen/01/22/publ.Document.114724.pdf Ausländerinnen und Ausländer in der Schweiz – Bericht 2008 (German)] (1196 KiB), Swiss Federal Statistical Office, page 72.</ref>. Tarp jų buvo 295 507 [[italai]], 224 324 [[vokiečiai]], 196 078 [[Serbija ir Juodkalnija|Serbijos ir Juodkalnijos]] piliečiai; 193 299 [[portugalai]], 83 129 [[prancūzai]], 75 382 [[turkai]], 66 519 [[ispanai]] ir 60 509 [[makedonai]]. 109 113 gyventojų buvo iš Azijos šalių, 69 010 – iš Amerikos žemynų, 66 599 – iš Afrikos ir 3 777 – iš Okeanijos šalių. == Kultūra == {{main|Šveicarijos kultūra}} Šveicarijos kultūra yra veikiama kaimyninių šalių, bet laikui bėgant išsivystė ir savita kultūra. Dėl šalies pasiskirstymo į skirtingų kalbų ir kultūrų regionus, sunku kalbėti apie vieną Šveicarijos kultūrą. Didieji trys kalbų regionai yra veikiami kaimyninių šalių, o retoromaninė kultūra – ne. Šveicarijoje gimė ir kūrė tokie žymūs žmonės kaip: * rašytojai [[Max Frisch|Maksas Frišas]], [[Hermann Hesse|Hermanas Hesė]], [[Friedrich Dürrenmatt|Frydrichas Diurenmatas]]; * menininkai [[Hansas Arpas]]; * išradėjai [[Maksimilijanas Biršė-Benė]]; * kompozitoriai ir atlikėjai [[Artūras Honegeris]], [[DJ BoBo]]; * mokslininkai [[Leonhard Euler|Leonardas Oileris]], [[Hans Jenny|Hansas Dženis]], [[Paul Karrer|Paulis Kareris]], [[Karlas Vilhelmas fon Negelis]]; * teologas [[Huldrych Zwingli]]; === Literatūra === [[Vaizdas:Friedrich duerrenmatt 19890427.jpg|miniatiūra|180px|dešinėje|[[Frydrichas Diurenmatas]] žymus šveicarų dramaturgas, publicistas, dailininkas ekspresionistas. Rašė vokiečių kalba.]] Kadangi Šveicarijoje yra keturios nacionalinės kalbos, dažnai Šveicarijos literatūra yra skirstoma į keturias sritis: vokiečiakalbę, prancūzakalbę, italekalbę ir retoramanišką literatūrą.Jau viduramžiais, skirtinguose vienuolynuose, atsirado įvairių literatūros kūrinių: Muri Vienuolyne [[1250]] m. seniausias vokiečių kalba Velykinis žaidimas ir vėliau Sankt Galeno vienuolyne pirmasis Kalėdinis žaidimas.Nors vokiečiakalbė Šveicarijos literatūra daugiausiai buvo užgožta Vokietijos literatūros, tačiau yra keletas autorių kūrinių, kurie yra žinomi visose vokiškai kalbančiose šalyse, tarp jų: [[Friedrich Glauser]], [[Johanna Spyri]], [[Friedrich Dürrenmatt|Frydrichas Diurenmatas]], [[Max Frisch|Maksas Frišas]], [[Hermann Hesse|Hermanas Hesė]], [[Adolf Muschg]], [[Jeremias Gotthelf]], [[Gottfried Keller]] ir [[Conrad Ferdinand Meyer]]. Rašoma beveik vien tik Šveicarijos vokiečių aukštaičių kalba, priešingai nei muzikoje, kuri dažnai atliekama skirtingais dialektais, Svarbūs literatūros renginiai Šveicarijoje yra ''[[Zoloturnas|Zoloturno]] literatūros festivalis'' ({{de|Solothurner Literaturtage}}) ir ''[[Bazelis|Bazelio]] knygų ir literatūros festivalis'' ({{de|Buch- und Literaturfestival Basel}}). === Dailė === [[XVI a.]] Šveicarijos tapybą labai stipriai paveikė [[protestantizmas]]. Nuo to laiko, kai kurie šveicarų tapytojai įgavo tarptautinį pripažinimą. [[Jean-Étienne Liotard]] (1702−1789) laikomas pirmu europinės reikšmės Šveicarijos dailininku, kiek vėliau kūrė [[Angelica Kauffmann]]. [[Henry Fuseli|Johanui Heinrichui Fiusliui]], [[XVIII a.]] Anglijoje pasivadinus Henry Fuseli, pavyko įgyti didelę šlovę jo tapytais [[Groteskas|groteskiniais]] ir [[Fantastika|fantastiniais]] paveikslais. [[XIX a.]] garsūs menininkai buvo [[Arnold Böcklin]], [[Albert Anker]], [[Giovanni Segantini]] ir [[Ferdinand Hodler]]. XIX ir XX a. sandūroje išgarsėjo grafikas [[Félix Vallotton]]. Skulptorius [[Alberto Giacometti]] [[XX a.]] tapo žinomas tarptautiniu mastu. [[Jean Tinguely]] žavėjo žmones su kompleksinėmis judančiomis skulptūromis iš metalo laužo. [[Paul Klee]] yra kartais laikomas svarbiausiu Šveicarijos tapytoju. === Muzika === [[Vaizdas:ESC 2007 Switzerland - DJ Bobo - Vampires are alive.jpg|thumb|left|[[DJ BoBo]] pasirodymo metu.]] Šveicarija paprastai nėra laikoma viena iš didžiausių muzikos tautų. [[XX a.]] visgi buvo garsių šveicarų kompozitorių. [[Arthur Honegger|Artūras Honegeris]], [[Othmar Schoeck]] ir [[Frank Martin]] užsitarnavo tarptautinę šlovę. [[Liucerna (Šveicarija)|Liucernoje]] kasmet vyksta tarptautinis muzikos festivalis ''Liucernos festivalis''. Taip pat ir kitose vietose yra panašūs renginiai. [[Montrė džiazo festivalis]], kuris vyksta [[Montrė]] mieste, taip pat yra gerai žinomas. Šveicarijoje ir užsienyje garsi ir labai mėgstama yra (moderni) folk (liaudiška) muzika (pagr. muzikos instrumentai: nedidelis [[akordeonas]], kitaip vadinamas Schwyzerörgeli (dar kitaip tariant „armonikėlė“), [[kontrabosas]] ir [[klarnetas]], taip pat [[Alpių Ragas]], [[cimbolai]] ir [[violončelė]]). Šveicarijoje populiarus tyrolietiškas dainavimas ([[Yodeling|Jodleris]]) ir Šveicarijos Kariuomenės orkestrai. Nemažai atlikėjų yra jaunų, kurie atlieka šią įvairią gražią ir įdomią akustinę muziką. Iš labiau žinomų grupių yra tokie: Heimisbach, Alpenland, Lasenberg, Oberalp, Campagna, Stockenfluh, Stockhorn, Carlo Brunner, Gody Schmid, Oeschs die Dritten, Bächlegruess, Spychergruess, Aentlibuecher Giele, Shwarszsee, Chummigruess, Älplerfründe Eggiwil, Benz Hefti & Daniel Kissling, Ländlerbuebe Biel, Rinerhorn, Swiss Ländler Gamblers, Trio Seebärggruess, Walopsee, Hausi Brog, Via Mala ir daugelis kitų. Folk muzikos pagr. stiliai: Schottisch (šokis), ländler (taip pat šokis), [[mazurka]], [[polka]] ir [[Valsas|valsai]] bei kiti folk muzikos stiliai. Nuo 1950-ųjų m. Šveicarijoje aktyviai yra kuriama pop ir roko muzika. Sėkmingiausi šveicarų pop ir roko muzikantai yra tokie kaip: [[DJ BoBo]], [[Polo Hofer]], [[Patrick Nuo]], [[Stephan Eicher]], [[Krokus]], [[Yello]], [[The Young Gods]], [[Gotthard]], [[Sina]] ir [[Andreas Vollenweider]]. Daugelis iš jų sulaukė sėkmės kitose šalyse, o kai kurie, pavyzdžiui: [[Polo Hofer]], [[Züri West]], [[Patent Ochsner]], [[Stiller Has]] ir [[Sina]] dėl dainavimo dialektu yra populiarus tik Šveicarijoje. [[Eurovizija|Eurovizijos dainų konkursą]] Šveicarija laimėjo tris kartus: [[Eurovizijos dainų konkursas 1956|1956]] m., [[Eurovizijos dainų konkursas 1988|1988]] m. ir [[Eurovizijos dainų konkursas 2024|2024]] m. Taip pat žinomos yra visų kalbų regionų įvairios liaudies dainos ir liaudies muzika. Šalyje taip pat yra populiarus [[Hiphopas]]. Iš vokiškai kalbančio Šveicarijos regionų žymiausi atlikėjai yra [[Gimma]], [[Bligg]] ir [[Sektion Kuchikäschtli]], o iš prancūziškai kalbančių Šveicarijos regionų [[Stress]] ir [[Sens Unik]]. Taip pat Šveicarija yra žinoma dėl labai garsaus [[techno]] muzikos renginio, kuri yra rengiamas [[Ciurichas|Ciuriche]], ''Street Parade''. Tai yra antras pagal dydį pasaulyje techno renginys (apie milijonas lankytojų). === Architektūra === [[Vaizdas:Basel - Bottabau am Aeschenplatz1.jpg|thumb|Buvusi [[UBS]] būstinė dabar [[Tarptautinių atsiskaitymų bankas|Tarptautinių atsiskaitymų banko]] būstinė [[Bazelis|Bazelyje]] (Architektas: [[Mario Botta]]).]] Kadangi Šveicarija Naujaisiais laikais buvo neutrali šalis ir jos nepalietė didieji karai, šalyje išliko labai daug senų ir autentiškų pastatų. Romaninis [[XII a.]] stilius atsispindi [[Bazelis|Bazelio]], [[Sionas (Šveicarija)|Siono]], [[Kūras (Šveicarija)|Kūro]], [[Ženeva|Ženevos]] ir [[Lozana|Lozanos]] miestų katedrose.Šis prabangus stilius dažnai taip pat atsispindi daugelyje rūmų ir pilių, kurios yra ganėtinai gerai išsilaikiusios, architektūroje. [[Šafhauzenas|Šafhauzeno]], [[Cugas|Cugo]] ir [[Ciurichas|Ciuricho]] katedros yra pastatytos [[Gotika|gotikiniu]], o [[Einsiedeln]], [[Sankt Galenas|Sankt Galeno]] ir [[Zoloturnas|Zoloturno]] [[Barokas|baroko]] stiliumi. [[Renesansas|Renesanso]] ir baroko laikotarpiais iš Šveicarijos kilo daug architektų, ypač iš [[Tičinas|Tičino kantono]] ([[Domenico Fontana]], [[Carlo Maderno]], [[Francesco Borromini]], [[Domenico Trezzini]]), kurie [[Italija|Italijoje]] ir [[Rytų Europa|Rytų Europoje]] sukūrė daug svarbių pastatų. Žinomiausias ir svarbiausias šveicarų architektas buvo [[Le Corbusier]]. [[Atelier 5]], [[Mario Botta]] ir [[Diener & Diener]] yra kiti žinomi XX a. šveicarų architektai ir architektūros firmos, kurie prisidėjo prie šiuolaikinės kitų šalių architektūros.Architektai [[Jacques Herzog]] ir [[Pierre de Meuron]] (Herzog & de Meuron) pastaraisiais metais pasižymėjo šiuolaikinėje architektūroje sukurdami [[Tate muziejus|Tate muziejaus]] [[Tate Modern]] galerijos pastato interjerą [[Londonas|Londone]] ir Nacionalinį [[Pekinas|Pekino]] stadioną („Paukščių lizdas“).Jie buvo apdovanoti [[Prickerio architektūros premija]] ({{en|Pritzker Architecture Prize}}). [[Peter Zumthor]], kurio žinomiausias statinys yra ''Therme Vals'', taip pat yra ''Prityker architektūros prizo'' laureatas.Goetheanum, kuris buvo pastatytas [[1928]] m. Dornache, netoli [[Bazelis|Bazelio]] yra vienas iš pirmųjų gelžbetonio pastatų.Jis, su savo skulptūrine forma, yra vienas geriausiai žinomų ekspresionizmo ir organinės architektūros pastatų. === Sportas === Šveicarijoje [[1954]] m. vyko [[V pasaulio futbolo čempionatas]], o [[2008]] m. – [[XIII Europos futbolo čempionatas]] (kartu su [[Austrija]]). == Kita informacija == * [[Šveicarijos ryšiai]] * [[Šveicarijos transportas]] * [[Šveicarijos karinės pajėgos]] * [[Šveicarijos tarptautiniai santykiai]] * [[Šveicarijos šventės]] == Pastabos == {{notelist}} == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Literatūra == * Lietuvių rašytojų takais Šveicarijoje: sugrįžimų apybraižos (sud. Jūratė Caspersen). – Kaunas: Naujasis lankas, 2009. – 240 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-03-561-9 == Nuorodos == {{Commons|Confoederatio Helvetica}} {{vikižodynas}} '''Bendros nuorodos''' * [http://www.admin.ch/ Oficialūs puslapiai] * [http://www.swissworld.org/ Oficialus portalas] * [http://www.switzerland-travel-guide.info/ Gidas] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080705101252/http://www.switzerland-travel-guide.info/ |date=2008-07-05 }} * [http://www.bfs.admin.ch Statistikos valdyba] '''Istorija''' * [http://history-switzerland.geschichte-schweiz.ch/ Šveicarijos istorija] '''Geografija''' * [http://www.ezilon.com/maps/images/europe/Switzerland-physical-map.gif Šveicarijos fizinis žemėlapis] * [http://www.ezilon.com/maps/images/europe/political-map-of-Switzerlan.gif Šveicarijos administracinis žemėlapis] * [http://www.ezilon.com/maps/images/europe/road-map-of-Switzerland.gif Šveicarijos svarbesnių kelių žemėlapis] * [http://maps.google.co.uk/maps?q=Switzerland+map&hl=en&ll=46.815099,8.239746&spn=8.542109,16.45752&sll=47.516231,14.550072&sspn=8.430351,16.45752&gl=uk&t=p&z=6 Šveicarija googlemaps žemėlapyje] * [http://www.freeworldmaps.net/europe/switzerland/map.html žemelapis] * [http://www.mygeo.info/karten/switzerland_rel_2000.jpg Fizinis žemėlapis] * [http://www.mygeo.info/karten/switzerland_admin_2000.jpg Administracinis suskirstymas] * [http://www.mygeo.info/karten/switzerland_pol_2000.jpg Keliai] * [http://www.meteoswiss.ch Orų prognozė] * [http://www.timeanddate.com/worldclock/fullscreen.html?n=270 Šveicarijos laikas] '''Transportas''' * [http://www.tcs.ch/main/fr/home/verkehrsinfo/strassenzustand.html Situacija keliuose ] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20080714205517/http://www.tcs.ch/main/fr/home/verkehrsinfo/strassenzustand.html |date=2008-07-14 }} * [http://www.sbb.ch/en/index.htm Bilietai ir kt informacija apie geležinkelį] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20090115225622/http://www.sbb.ch/en/index.htm |date=2009-01-15 }} {{Europa}} {{EFTA}} {{SavStr}} [[Kategorija:Šveicarija| ]] [[Kategorija:Valstybės]]'