Piktnaudžiavimų sąrašas

'{{kiti|VU}} {{Infolentelė universitetas | pavadinimas = Vilniaus universitetas | logotipas = [[Vaizdas:Vilniaus universiteto logotipas.svg|120px|miniatūra|Vilniaus universiteto logotipas]] | paveiksliukas = [[Vaizdas:VU Centrinių rūmų ansamblis.jpg|240px|VU Centrinių rūmų ansamblis]]<br>{{smaller|Vilniaus universiteto centrinių rūmų ansamblis}} | lotyniškai = Universitas Vilnensis | šūkis = ''Hinc itur ad astra''<br />{{smaller|„Iš čia kylama į žvaigždes“}} | vieta = [[Vilnius]], [[Lietuva]] | įkurtas = [[1579]] m. [[balandžio 1]] d. | tipas = Valstybinis | rektorius = Rimvydas Petrauskas | akademiniai padaliniai = 15 | darbuotojai = 2986 {{smaller|(2020)}}<ref name="vustat">[http://www.vu.lt/lt/apiemus/faktai/ Vilniaus universitetas: Faktai ir skaičiai]. Nuoroda tikrinta 2021-01-01.</ref> | studentai = 22 830 {{smaller|(2020)}}<ref name="vustat" /> | doktorantai = 795 {{smaller|(2020)}}<ref name="vustat" /> | svetainė = [http://www.vu.lt www.vu.lt] | reitingo vieta Lietuvoje=1 | reitingo vieta pasaulyje=423<ref name="qswur">[https://www.topuniversities.com/qs-world-university-rankings/ QS World University Rankings]. Nuoroda tikrinta 2021-01-01.</ref> |neliečiamojo kapitalo fondas = 3,7 mln. € (2023) }} '''Vilniaus universitetas''' ('''VU''', {{Lot|Universitas Vilnensis}}) – seniausias ir didžiausias [[Lietuva|Lietuvos]] universitetas. Įkurtas 1579 m. Vilniuje [[jėzuitai|jėzuitų]] po Lietuvos didžiojo kunigaikščio [[Steponas Batoras|Stepono Batoro]] privilegijos suteikimo.<ref>[https://www.vle.lt/Straipsnis/Vilniaus-universitetas-107875 VLE, tikrinta 2019 12 16]</ref> Būdamas vienu seniausių ir žymiausių Vidurio ir Rytų Europos aukštųjų mokyklų, universitetas darė didelę įtaką ne tik Lietuvos, bet ir kaimyninių šalių kultūriniam gyvenimui, išugdė ne vieną mokslininkų, poetų, kultūros veikėjų kartą. Universitete profesoriavo ir mokėsi daug garsių asmenybių: medikai vokiečiai [[Johann Peter Frank|Johanas Frankas]] ir jo sūnus [[Joseph Frank|Jozefas Frankas]], istorikas [[Joachimas Lelevelis]], poetai [[Adomas Mickevičius]] ir [[Julijus Slovackis|Julius Slovackis]], istorikas [[Simonas Daukantas]], rašytojas, poetas ir literatūros mokslininkas [[Česlovas Milošas]]. XVI a. Vilniaus universitete įkurtas sklindant [[Renesansas|renesanso]], [[Reformacija|reformacijos]] ir katalikiškosios reformos idėjoms. Už VU anksčiau Rytų Europoje įkurti tik Prahos, Krokuvos, Pečo, Budapešto, Bratislavos ir Karaliaučiaus universitetai. Vilniaus universiteto ansamblyje atsispindi visi pagrindiniai Lietuvoje vyravę architektūros stiliai: [[gotika]], [[renesansas]], [[barokas]] ir [[klasicizmas]].<ref>{{Cite web|url=http://www.lithuania.travel/lt/objektai/vilniaus-universiteto-ansamblis/498|title=Lithuania Travel: Oficiali Lietuvos turizmo svetainė|work=lithuania.travel|accessdate=2016-05-09|archiveurl=https://web.archive.org/web/20160324211723/http://www.lithuania.travel/lt/objektai/vilniaus-universiteto-ansamblis/498|archivedate=2016-03-24|url-status=live}}</ref> Šiuo metu Vilniaus universitetas yra Europos universitetų ''Magna Charta'' signataras, Tarptautinės universitetų asociacijos, Europos universitetų asociacijos, Baltijos universitetų rektorių konferencijos, tarptautinių Utrechto, UNICA ir Baltijos jūros regiono universitetų tinklo narys. Nuo 2016 m. sausio 1 d. VU pakviestas į prestižinių universitetų tinklą – Koimbros grupę, o nuo 2019 m. priklauso Europos universitetų aljansui „ARQUS“. 2021 m. sausio 1 d., reorganizavus Šiaulių universitetą, įkurtas kamieninis akademinis padalinys – Šiaulių akademija. == Istorija == === Abiejų Tautų Respublika ir Rusijos imperija === Vilniaus vyskupas [[Valerijonas Protasevičius]] pakvietė [[Jėzuitai|Jėzuitų ordiną]] kovoti prieš [[reformacija|reformaciją]]. Pirmieji jėzuitai į Vilnių atvyko 1569 metais ir 1570 m. liepos 17 d. įkūrė pirmą kolegiją [[LDK|Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje]] ir biblioteką, vėliau tapusią [[Vilniaus universiteto biblioteka]]. 1577 m. gautas popiežiaus [[Grigalius XIII|Grigaliaus XIII]] pritarimas kolegiją pertvarkyti į universitetą.[[Vaizdas:GreatCourtyard.jpg|thumb|left|„Didysis Vilniaus universiteto kiemas ir [[Šv. Jonų bažnyčia]]“, 1850 m. ([[Jonas Kazimieras Vilčinskis]])]]1578 m. liepos 7 d. [[Steponas Batoras]] [[Lvovas|Lvove]] paskelbė pirmąją preliminarią privilegiją, suteikiančią kolegijai tokias teises, kokias turėjo universitetai ir akademijos, tačiau be [[Ldk|Lietuvos didžiojo kunigaikščio]] antspaudo ši privilegija negaliojo (antspaudu disponavo LDK kancleris [[Mikalojus Radvila Rudasis]], [[kalvinizmas|kalvinistas]]). 1579 m. balandžio 1 d. Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Steponas Batoras pasirašė privilegiją, kuria kolegija pertvarkyta į universitetą. Šios privilegijos nepatvirtino LDK kancleris, tačiau Steponas Batoras sugebėjo priversti kalvinistą vicekanclerį [[Eustachijus Valavičius|Eustachijų Valavičių]] antspauduoti dokumentą, taigi ši privilegija įgavo teisinę galią. Tų pačių metų spalio 30 d. popiežius [[Grigalius XIII]] išleido tai patvirtinančią bulę. 1641 m. [[ATR|Abiejų Tautų Respublikos]] valdovas [[Vladislovas Vaza]] suteikė Vilniaus universitetui privilegiją įsteigti [[teisės mokslai|teisės mokslų]] ir [[Medicina|medicinos]] fakultetus; įsteigtas [[Vilniaus universiteto Teisės fakultetas|Teisės fakultetas]]. 1753 m. įsteigta [[observatorija]], kuriai vadovavo [[Tomas Žebrauskas]]. 1781 m. Vilniaus universitete įsteigtas [[Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas|Medicinos fakultetas]]. 1783 m. Vilniaus universitetas pervadintas Lietuvos Kunigaikštystės vyriausiąja mokykla – ''Schola Princeps Magni Ducatus Lituaniae''. [[Vaizdas:Piotr Skarga.PNG|miniatiūra|Pirmasis universiteto rektorius [[Petras Skarga]], prieš 1699 m. (nežinomas dailininkas)]] 1795 m., po [[Trečiasis ATR padalijimas|trečiojo ATR padalijimo]], Vilnius atiteko [[Rusijos imperija|Rusijos imperijai]] ir universitetas tapo pavaldus carinei valdžiai. 1823 m. ištremti pogrindinėms organizacijoms priklausę studentai ([[filaretai]], [[filomatai]]), atleisti [[Lietuvos istorija|Lietuvos]] ir [[Lenkijos istorija|Lenkijos istoriją]] dėstę dėstytojai. 1831 m. studentai masiškai [[1831 m. sukilimas|dalyvavo sukilime]]. 1832 m. gegužės 13 d. caro [[Nikolajus I|Nikolajaus I]] dekretu universitetas buvo uždarytas. XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje nuolat buvo keliamas aukštosios mokyklos atgaivinimo Vilniuje klausimas, tačiau rusų valdžia nesiryžo jos įkurti ir Lietuvos jaunuomenė buvo verčiama ieškoti aukštojo mokslo Rusijos universitetuose. === XIX a. pradžioje === 1802–1804 m įvykus reformai universitetas tapo Vilniaus švietimo apygardos centru. Vilniaus imperatoriškasis universitetas buvo ne tik aukštoji mokykla, bet ir kontroliavo visas apygardos mokyklas, ypač vidurinės mokyklas. Apygardos globėju – savotišku tarpininku liaudies švietime – buvo paskirtas [[Adomas Jurgis Čartoriskis]]. Kadangi globėjas privalėjo gyventi [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburge]] tai garantavo dar didesnę universiteto veiklos laisvę. Universitetas turėjo [[Caras|caro]] patvirtintą atskirą, skirtingą nuo kitų Rusijos apygardų statutą, išlaikė atskirą finansavimo šaltinį (šį tą gaudavo ir papildomai iš valstybės bei privačių rėmėjų), tad iš esmės galėjo tęsti dar Edukacinės komisijos pradėtą darbą – plėtoti [[Lenkai|lenkų]], [[Lietuviai|lietuvių]] pilietines bei patriotines tradicijas. Su universitetu vienaip ar kitaip siejosi ne tik bemaž visa Vilniaus, bet ir viso krašto, ir didelės švietimo apygardos visuomenės, ir kultūros veikla. === Po 1918 m. === [[Vaizdas:Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras.jpg|alt=VU MKIC|miniatiūra|Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras]]Paskelbus nepriklausomybę, [[Lietuvos Valstybės Taryba]] 1918 m. gruodžio 5 d. priėmė Vilniaus universiteto, kuris turėjo susidėti iš keturių fakultetų (teologijos, socialinių mokslų, medicinos ir gamtos bei matematikos), statutą. 1919 m. [[Vilnius|Vilnių]] užėmę lenkai rudenį atidarė savo universitetą.<ref>[http://www.hist.uni.wroc.pl/pdf/srebrakowski/srebrakowski2.pdf Aleksander Srebrakowski, Litwa i Litwini na USB] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200716194332/http://www.hist.uni.wroc.pl/pdf/srebrakowski/srebrakowski2.pdf |date=2020-07-16 }}, [http://www.hist.uni.wroc.pl/pdf/srebrakowski/bialorusini.pdf Aleksander Srebrakowski, Białoruś i Białorusini na Uniwersytecie Stefana Batorego w Wilnie] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20200716194358/http://www.hist.uni.wroc.pl/pdf/srebrakowski/bialorusini.pdf |date=2020-07-16 }}</ref> 1939 m. iš lenkų perėmus ir Lietuvai grąžinus [[Vilniaus kraštas|Vilniaus kraštą]], pirmą kartą dėstytas [[Lietuvių kalba|lietuvių kalbos]] kursas. 1941 m. Vilnių užėmus [[Trečiasis Reichas|Vokietijai]] [[žydai]], [[rusai]] ir dalis lenkų išbraukti iš universiteto studentų sąrašų. 1943 m. kovo 3–17 d. vokiečių kariai nusiaubė universitetą. [[TSRS]] vėl okupavus Lietuvą (1944 m.) universitetas pervadintas „Vilniaus Vinco Kapsuko universitetu“. Vėliau Vilniaus universitetas buvo apdovanotas [[Darbo raudonosios vėliavos ordinas|Darbo Raudonosios vėliavos]] (1971 m) ir [[Tautų draugystės ordinas|Tautų draugystės]] (1979 m., 400 metų jubiliejaus proga) ordinais. Vėliau universitetas oficialiai vadinosi „Vilniaus Darbo raudonosios vėliavos ir Tautų draugystės ordinų valstybiniu Vinco Kapsuko universitetu“. 1990 m. [[Lietuvos Respublika]] atgavo nepriklausomybę, o universitetas – autonomiją ir vardą. == Pavadinimų kaita == Universiteto pavadinimų kaita:<ref>[https://www.vle.lt/Straipsnis/Vilniaus-universitetas-107875 VLE, tikrinta 2019 12 16]</ref> {| |width=40% valign="top"| * 1579–1781 m. Vilniaus akademija, Vilniaus Jėzaus draugijos akademija ir universitetas ({{La|Academia et Universitas Vilnensis Societatis Jesu}}); * 1781–1797 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vyriausioji mokykla; * 1797–1803 m. Vilniaus vyriausioji mokykla; * 1803–1832 m. Vilniaus imperatoriškasis universitetas; |width=40% valign="top"| * 1919–1939 m. Vilniaus Stepono Batoro universitetas; * 1944–1955 m. Vilniaus valstybinis universitetas; * 1955–1989 m. Vilniaus valstybinis Vinco Kapsuko universitetas; * Nuo 1989 – Vilniaus universitetas. |} == Struktūra == [[Vaizdas:Vilnius University campus by Augustas Didzgalvis.jpg|miniatiūra|Vilniaus universiteto rūmai [[Vilniaus senamiestis|Vilniaus senamiestyje]]]] {| |width=30% valign="top"| === Fakultetai ir jiems prilyginti padaliniai === * [[Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakultetas|Chemijos ir geomokslų fakultetas]]; * [[Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetas|Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetas]]; * [[VU Filologijos fakultetas|Filologijos fakultetas]]; * [[VU Filosofijos fakultetas|Filosofijos fakultetas]]; * [[VU Fizikos fakultetas|Fizikos fakultetas]]; * [[Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centras|Gyvybės mokslų centras]]; * [[VU Istorijos fakultetas|Istorijos fakultetas]]; * [[Vilniaus universiteto Kauno fakultetas|Kauno fakultetas]]; * [[VU Komunikacijos fakultetas|Komunikacijos fakultetas]]; * [[VU Matematikos ir informatikos fakultetas|Matematikos ir informatikos fakultetas]]; * [[VU Medicinos fakultetas|Medicinos fakultetas]]; * [[Vilniaus universiteto Šiaulių akademija|Šiaulių akademija]]; * [[Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas|Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas]]; * [[VU Teisės fakultetas|Teisės fakultetas]]; * [[Vilniaus universiteto Verslo mokykla|Verslo mokykla]]. === Institutai === * [[Vilniaus universiteto Biochemijos institutas|Biochemijos institutas]]; * [[Vilniaus universiteto Biotechnologijos institutas|Biotechnologijos institutas]]; * [[Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos institutas|Matematikos ir informatikos institutas]]; * [[Vilniaus universiteto Taikomųjų mokslų institutas|Taikomųjų mokslų institutas]]; * [[Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos institutas|Teorinės fizikos ir astronomijos institutas]]. |width=30% valign="top"| === Kiti padaliniai === * [[Vilniaus universiteto biblioteka|Biblioteka]]; * [[Vilniaus universiteto Botanikos sodas|Botanikos sodas]]; * Bendrabučių centras; * Informacinių technologijų ir paslaugų centras; * [[Vilniaus universiteto leidykla|Leidykla]]; * Sveikatos ir sporto centras; * Muziejus; * Mokymo ir praktikų bazių centras; * [[Vilniaus universiteto Studentų atstovybė|Studentų atstovybė]]; * [[Vilniaus universiteto planetariumas|Planetariumas]]; * [[Vilniaus Universiteto Konfucijaus institutas|Konfucijaus institutas]]; * Kultūros centras: ** Akademinis mišrus choras „Gaudeamus“; ** [[Vilniaus universiteto dainų ir šokių ansamblis|Dainų ir šokių ansamblis]]; ** [[Ratilio|Folkloro ansamblis „Ratilio“]]; ** [[Vilniaus universiteto Kamerinės muzikos ansamblis|Kamerinis orkestras]]; ** Kinetinė teatro trupė; ** Liaudiškos muzikos ansamblis „Jaunimėlis“; ** Merginų choras „Virgo“; ** Mišrus choras „Pro musica“; ** Pučiamųjų orkestras „Oktava“; ** [[Minimum (VU dramos trupė)|Teatro trupė „Minimum“]]. |} === Istorijos fakultetas === Istorijos katedra – kaip atskiras Vilniaus universiteto padalinys – buvo įkurta 1783 m. XIX amžiaus pirmajame dešimtmetyje veikė Vilniaus istorijos mokykla. Atskiras Istorijos fakultetas įkurtas tik 1968 m. (padalijus iki tol egzistavusį Istorijos ir Filologijos fakultetą). Šiuo metu Istorijos fakultete veikia keturios katedros: Archeologijos, Istorijos teorijos ir kultūros istorijos, Naujosios istorijos bei Senovės ir vidurinių amžių istorijos katedros. Fakultete taip pat veikia šie mokslinių tyrimų padaliniai: Lietuvos Statutų ir Lietuvos Metrikos tyrimų grupė, Kultūrinių bendrijų studijų centras. 1989 m. Istorijos fakultete įsikūrė studentų istorikų korporacija „Tilia“. Dekanai: * [[Klemensas Semaška]] – 1968–1970 m. * [[Klemensas Sinkevičius]] – 1970–1976 m. * [[Vytautas Lesčius]] – 1976–1990 m. * [[Alfredas Bumblauskas]] – 1990–2002 m. * [[Zenonas Butkus]] – 2002–2012 m. * [[Rimvydas Petrauskas]] – 2012–2020 m. * [[Loreta Skurvydaitė]] – nuo 2020 m. == Universiteto kiemeliai == {{main|Vilniaus universiteto kiemeliai}} Pagrindiniame universiteto rūmų ansamblyje yra 13 kiemelių. Iš jų didžiausi ir svarbiausi yra 4: Didysis ([[Petras Skarga|Petro Skargos]]), [[Motiejus Kazimieras Sarbievijus|Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus]], Bibliotekos ir seniausias – Observatorijos. === Didysis kiemas === [[Vaizdas:VilniusUniversityObserwatorija.jpg|thumb|Universiteto centriniai rūmai [[Lietuvos bankas|Lietuvos banko]] 100 [[Litas|litų]] banknote (fragmentas)]] Kiemas taip pat dar vadinamas pirmojo rektoriaus Petro Skargos vardu. Kiemą sudaro skirtingų laikotarpių pastatai, barokinės erdvės suvienyti į dinamišką erdvę. 1579 metais šiaurinio korpuso [[Fasadas|fasade]] buvo atidengta paminklinė lenta su įrašu ''Academia et Universitas Societatis Jesu Erecta anno 1580'' ({{Lot|Jėzaus draugijos akademija ir universitetas, įkurtas 1580 metais}}). Pietiniame kiemelio sparne yra akademinio teatro salė bei naujosios barokinės aulos dalis, šalia yra M. Šulco 1810 metais perstatytas [[Klasicizmas|klasicistinis]] aulos (Kolonų salės) fasadas, kurio nišose stovi stilizuotų studentų skulptūros, taip pat [[Šv. Jonų bažnyčia|Šv. Jonų bažnyčios]] fasadas ir varpinė, kuri yra aukščiausias [[Vilniaus senamiestis|Vilniaus senamiesčio]] pastatas (68 m). Didžiojo kiemo galerijose įamžinti universiteto mecenatai, steigėjai, įžymūs mokslininkai. Spalvotose fasadų piliastrų freskose – universiteto herbas, vyskupo [[Valerijonas Protasevičius|Valerijono Protasevičiaus]], karvedžio [[Jonas Karolis Chodkevičius|Jono Karolio Chodkevičiaus]], karalių [[Augustas II|Augusto II Stipriojo]] ir [[Stanislovas Augustas Poniatovskis|Stanislovo Augusto Poniatovskio]] portretai. === Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kiemas === Kiemelio korpusai dabar yra restauruoti ir priklauso Filologijos fakultetui. Prie vakarinio kiemelio sparno, virš vartų yra balto marmuro paminklinė lenta poetui M. K. Sarbievijui. Pro pietinį sparną galima pereiti į Didįjį kiemą, aukštyn kylančiais granito laiptais. Virš praėjimo yra [[Vincas Kudirka|Vinco Kudirkos]] „[[Varpas (laikraštis)|Varpo]]“ šimtmečiui skirtas paminklas. Pats pietinis sparnas turi masyvius dviejų aukštų [[Kontraforsas|kontraforsus]] su nišomis. Vakariniame korpuse stovi trijų aukštų bibliotekos pastatas, visus aukštus sutvirtina masyvūs klasicistiniai kontraforsai. === Bibliotekos kiemas === Kiemo rytinėje dalyje iškilęs vienas seniausių Vilniaus universiteto pastatų ansamblio statinių – trijų aukštų bibliotekos fasadas, ju centre yra paminklinės bronzinės bibliotekos durys, skirtos pirmosios lietuviškos knygos 450-osioms metinėms, piečiau yra Astronomijos observatorijos sparnas – seniausias ansamblio pastatas, tarp jo 4 [[Rokokas|rokoko]] stiliaus aukšto langų freskų ir stiuko technikomis pavaizduoti [[Piliastras|piliastrai]] su matematiniais ir astronominiais prietaisais (piliastrų autorius – Ignotas Egenfelderis, 1772 m.). Pagal S. Norembskio projektą 1938 metais pietiniame korpuse buvo iškirstos trys arkos, 1964 metais ten pastatyta K. Bogdano sukurta [[Kristijonas Donelaitis|Kristijono Donelaičio]] skulptūra. Ant šiaurinio korpuso yra paminklinė lenta ukrainiečių poetui [[Tarasas Ševčenka|Tarasui Ševčenkai]]. Čia įsikūręs Istorijos fakultetas. Kiemas sujungtas su M. K. Sarbievijaus ir [[Mikalojus Daukša|Mikalojaus Daukšos]] kiemu, vakarinėje dalyje – [[Lietuvos Respublikos prezidentūra|Lietuvos Respublikos Prezidentūra]]. === Observatorijos kiemas === [[Vaizdas:Vilnius University (Vilniaus Universitetas).jpg|miniatiūra|Astronomijos observatorija]] Tai seniausia universiteto architektūrinio ansamblio dalis. Kieme dominuoja senoji Astronomijos observatorija su klasicistiniu priestatu, kuris turi du laibus bokštelius, skirtus astronominiams stebėjimams, ir stiprią smiltainio sieną [[Dangaus dienovidinis|dienovidiniam]] kvadrantui pritvirtinti. Sienos viršuje – romėnų poeto [[Vergilijus|Vergilijaus]] žodžiai apie astronomiją, žemiau parašyta ''Haec domus Uraniae est: Curae procul este profanae: Temnitur hic humilis tellus: Hinc itur ad astra'' („Šis namas yra [[Uranija|Uranijos]], eikit šalin niekingi rūpesčiai! Čia paniekinama menka [[Žemė]], iš čia kylama į žvaigždes“). Dar kiek žemiau yra paminklinė lenta Edukacinės komisijos ir 1773 m. švietimo reformos 150 metų sukakčiai pažymėti. Pastatą ties trečiuoju aukštu puošia dorėninio [[Orderis (architektūra)|orderio]] frizas su zodiako ženklais metopuose. Vakarinio sparno sienoje įmūryta paminklinė lenta VU rektoriui [[Martynas Počobutas|Martynui Počobutui]]. == Rektoriai == {{main|Sąrašas:Vilniaus universiteto rektoriai}} 2002–2012 m. Vilniaus universiteto rektorius buvo prof. [[Benediktas Juodka]]. 2015–2020 m. rektoriaus pareigas ėjo prof. [[Artūras Žukauskas (1956)|Artūras Žukauskas]]. Nuo 2020 m. balandžio 1 d. rektoriaus pareigas eina istorikas prof. [[Rimvydas Petrauskas]]. == Studentai == Yra fakultetų studentų atstovybės, jos sujungtos į bendrą [[Vilniaus universiteto Studentų atstovybė|VU Studentų atstovybę]]. Yra ir kitų organizacijų, mokslinių bendrijų, tarptautinių organizacijų vietos padalinių. Organizacijos ir studentai organizuoja renginius. Pvz. organizuojama Fiziko diena ([[FiDi]]), kai fizikos studentai su dienos simboliu – dirbtiniu dinozauru – žygiuoja per miestą. Fakultetų dienas su jų tradicijomis ir kitų fakultetų studentai. Yra ir kitų tiesiogiai su studijomis nesusijusių renginių, pavyzdžiui, intelektualus komandinis žaidimas [[Protmušis]], universiteto debatų klubo rengiami debatai, Vilniaus universiteto teatro spektakliai ir kita. == Galerija == <gallery mode="nolines" widths="200" heights="180"> Vaizdas:VU Filologijos fakultetas.jpg|[[Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas|Filologijos fakultetas]] Vaizdas:Vilnius University Faculty of Philosophy.jpg|[[Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas|Filosofijos fakultetas]] Vaizdas:VU Istorijos fakultetas.jpg|[[Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas|Istorijos fakultetas]] Vaizdas:GMC by Augustas Didzgalvis.jpg|[[Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centras|Gyvybės mokslų centras]] Vaizdas:MKIC by Augustas Didzgalvis.jpg|[[Vilniaus universiteto biblioteka|VU bibliotekos]] Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras Vaizdas:Vilniaus universiteto Verslo mokykla.jpg|[[Vilniaus universiteto Verslo mokykla|Verslo mokykla]] Vaizdas:Nacionalinis fizinių ir technologijos mokslų centras.jpg|Nacionalinis fizinių ir technologijos mokslų centras Vaizdas:VU Užsienio kalbų institutas.jpg|[[Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas|Filologijos fakulteto Užsienio kalbų institutas]] Vaizdas:VU Medicinos fakultetas.jpg|[[Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas|Medicinos fakultetas]] Vaizdas:VU TSPMI by Augustas Didzgalvis.jpg|[[Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas|Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas]] Vaizdas:Zurnalistikos institutas.jpg|[[Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos institutas|Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos institutas]] Vaizdas:VU chemijos fakultetas.jpg|[[Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakultetas|Chemijos ir geomokslų fakulteto Chemijos institutas]] Vaizdas:VU Matematikos ir informatikos fakultetas 2006-08-08.jpg|[[VU Matematikos ir informatikos fakultetas|Matematikos ir informatikos fakultetas]] Vaizdas:SU.Testiniu studiju institutas.2007-02-28.JPG|[[Vilniaus universiteto Šiaulių akademija|Šiaulių akademija]] Vaizdas:Vilnius University.Scheme of Central Campus.jpg|Centrinių rūmų schema Vaizdas:Vilnius University.Observatory.jpg|Astronomijos observatorijos priestatas Vaizdas:VU Sv.Jono baznycios pagrindinis fasadas 2006-08-08.jpg|Šv. Jonų bažnyčios pagrindinis fasadas Vaizdas:Bronze door of Vilnius University library.Lithuania.jpg|Bronzinės universiteto bibliotekos durys, skirtos pirmos lietuviškos knygos 450 metų jubiliejui Vaizdas:LT-2004-50litų-Vilnius University-b.png|Proginė 1 [[litas|lito]] moneta universiteto jubiliejui </gallery> == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == {{commons|Vilnius University}} * [http://www.vu.lt Vilniaus universiteto tinklalapis]; * [http://www.mb.vu.lt/ Vilniaus universiteto biblioteka]; * [http://www.viv.lt/vilniaus_universitetas Vilniaus universitetas ir jo ansamblis (Virtualus istorinis Vilnius)] {{Vilniaus universitetas}} {{Lietuvos aukštosios mokyklos}} {{coord|54|40|58|N|25|17|16|E|type:edu|display=title}} [[Kategorija:Vilniaus universitetas]] [[Kategorija:Vilniaus senamiestis]] [[Kategorija:Vilniaus aukštosios mokyklos]]'