Piktnaudžiavimų sąrašas

Protokolo įrašo 137 714 detalės

11:24, 4 gruodžio 2021: 5.20.179.48 (aptarimas) sužadino piktnaudžiavimo filtrą filtras 1, atlikdamas veiksmą "edit" puslapiui Mindaugas. Buvo panaudotas veiksmas: Perspėti; Filtro aprašymas: Straipsnio turinio ištrynimas (tikrinti)

Redagavimo pakeitimai

{{Žmogaus biografija
{{Žmogaus biografija
|fonas=reg
|titulas = [[Lietuvos didysis kunigaikštis]] ir Karalius
|vaizdas = Karalius_Mindaugas.jpg
|titulas0 = [[Vaizdas:Coat of arms of the Seimas of Lithuania.svg|35px|left]] [[Mindaugo sostas|Lietuvos karalius]]
|dinastija =
|gimė = apie {{Gimė|1200|||}}
|gimimo vieta =
|mirė = {{Mirė|1263|9|12|1200||}}
|mirties vieta =
|tėvas = nežinomas
|motina =
|sutuoktinė = [[Morta Mindaugienė|Morta]]
|vaikai = [[Vaišelga]]; [[Daumantas|Daumantas, arba Domantas]]; [[Rūklys]], [[Rupeikis]]
|titulas1 = [[Vaizdas:Coat of arms of the Seimas of Lithuania.svg|35px|left]] [[LDK|Lietuvos didysis kunigaikštis]]
|valdė0 ={{pradžia|1253||}} - {{pabaiga|1263|||1253||}}
|pirmtakas0 =
|įpėdinis0 =
|valdė1 ={{pradžia|1236||}} - {{pabaiga|1253|||1236||}}
|pirmtakas1=[[Živinbudas]]
|įpėdinis1 =[[Treniota]]
|vikiteka= Category:Mindaugas
}}

'''Mindaugas''' (g. apie [[1200]] m. – [[1263]] m. [[rugsėjo 12]] d.) – Lietuvos [[didysis kunigaikštis]] (~[[1236]]–[[1253]] m.), taip pat pirmasis Lietuvos [[karalius]] (1253–[[1263]] m.). Jo vainikavimo Lietuvos karaliumi diena yra Lietuvos Respublikos valstybinė šventė.

[[Istoriografija|Istoriografijoje]] nuo XX a. pradžios vyrauja savotiška aksioma virtusi rusų istoriko Dmitrijaus Ilovaiskio XIX a. 7–ajame dešimtmetyje iškelta ir ukrainiečių istoriko Vladimiro Antonovičiaus 1878 m. išplėtota [[hipotezė]], anot kurios Lietuvos valstybė buvusi sukurta būtent Mindaugo; pastaruoju metu vis daugiau istorikų šią daugelio istorijos šaltinių duomenims prieštaraujančią hipotezę atmeta ir teigia Lietuvos valstybę gyvavus jau apie 1200 m. ar net IX–XII a.{{Faktas}}

== Mindaugo kilmė ir giminystės ryšiai ==
Žinių apie Mindaugo kilmę ir artimiausius giminaičius istorijos šaltiniuose labai nedaug. Sprendžiant iš ''Livonijos eiliuotojoje kronikoje'' įvardyto Mindaugo tėvo turėto ''didžiojo kunigo'' ({{de|ein kunic grôß}}) titulo, [[Henriko Latvio kronika|Henriko Latvio kronikoje]] nurodytų kai kurių iki Mindaugo valdžiusių Lietuvos valdovų žūties datų ir [[Voluinės metraštis|Voluinės metraščio]] žinios apie tai, kad [[Lietuvos-Voluinės sutartis|1219 m. Lietuvos ir Haličo-Voluinės taikos sutartis]] buvo sudaryta ir dviejų Mindaugo brolių ar pusbrolių vardu, galima spėti Mindaugą buvus arba [[1213]] m. prie [[Lielvardė]]s žuvusio tiksliai neidentifikuoto Lietuvos didžiojo kunigaikščio, arba Lietuvos „vyriausiojo kunigaikščio“ [[Živinbutas|„Živinbuto“]] sūnumi, taip pat [[Daujotas|Daujoto]] jaunesniuoju broliu ar pusbroliu.

Kai kurie istorikai teigia, kad Mindaugas galėjo būti kunigaikščio [[Rimgaudas|Rimgaudo]] įpėdinis.

== Mindaugo veikla iki 1248 metų ==
[[Vaizdas:Mindaugas Lithuania (Voruta).png|thumb|left|225px|1248 m. išsiplėtusio Mindaugo domeno ir svarbesnių Mindaugo pilių lokalizacijos schema (pagal [[Gintautas Zabiela|G. Zabielą]])]]
[[Vaizdas:Mindoŭh, Vit. Міндоўг, Віт (XVII).jpg|thumb|left|200px|Mindaugo krikštas (nežinomo XVII a. Lietuvos dailininko paveikslo, vaizduojančio vyskupą Vitą, fragmentas)]]
[[Vaizdas:Mindaugas.jpg|thumb|225px|Mindaugas (XVI a. [[fikcija|fikcinis]] portretas)]]
Istorijos šaltiniuose Mindaugas pirmą kartą paminėtas [[1219]] m. kaip vienas iš kelių tikrosios Lietuvos arba vad. [[Lietuva (baltų žemė)|Lietuvos žemės]] kunigaikščių, kurių vardu gal smulkių lietuvių kunigaikštysčių konfederacijos vadovų, o gal tik vieno Lietuvos vyriausiojo kunigaikščio Živinbuto pasiuntiniai tais metais sudarė Lietuvos ir [[Haličo-Volynės kunigaikštystė|Halčio-Volynės kunigaikštystės]] valstybių taikos sutartį.

Kada Mindaugas įveikė hipotetinius kandidatus į paliktą tuščią Lietuvos valdovo sostą ir tapo Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu ar (pasak D. Ilovaiskio–[[Edvardas Gudavičius|E. Gudavičiaus]] teorijos) „pirmuoju suvienytos Lietuvos valdovu“, tiksliai nežinoma, tačiau tai, kad [[1236]] m. [[Haličas|Haličo]]-[[Volynė]]s didysis kunigaikštis [[Danila Romanovičius]] su Mindaugu derėjosi kaip su visos Lietuvos valdovu leidžia manyti, jog pastarasis didžiuoju kunigaikščiu tapo [[1236]] m. ar šiek tiek anksčiau.

[[1244]] m. prieš [[Livonijos ordinas|Livonijos ordino]] valdžią sukilusiems pietiniams [[kuršiai|kuršiams]] pasiprašius Mindaugo globos, 1244–[[1245]] m. žiemą pastarojo vadovaujama [[Lietuva|Lietuvos]] kariuomenė, tada nesėkmingai bandžiusi užimti Livonijos riterių neseniai užvaldytą buvusią kuršių [[Embūtė]]s (dabar − [[Latvija|Latvijoje]], [[Liepojos rajonas|Liepojos rajono]] rytuose) pilį, visame tuometiniame Pietų Kurše (t. y. būsimoje „žemaičių dounininkų“ teritorijoje, – nepainioti su dabartinės, [[Kuršas|latviškosios Kurzemės]] pietine dalimi) ir galbūt nedidelėje tuometinio Šiaurės Kuršo dalyje (dab. Liepojos rajono pietinėje dalyje) laikinai įtvirtino Lietuvos didžiojo kunigaikščio administraciją.

1248 m. sausio 15 d. kartu su [[Tautvilas|Tautvilu]] ir Gedvydu Protvos mūšyje nugalėjo Rusios kariuomenę, mūšio metu žuvo Rusios kunigaikštis [[Michailas Jaroslavičius Narsusis]].

== 1249–1254 m. vidaus karas. Mindaugo krikštas ir jo padariniai==

[[1248]] m. pab. ar pačioje [[1249]] m. pr. Mindaugui iš savo sūnėnų (našlaičių Daujoto sūnų) [[Tautvilas|Tautvilo]] ir [[Gedvydas|Gedvydo]] bei šių dviejų kunigaikščių motinos brolio, visą ar dalį tuometinės [[Žemaitija|Žemaitijos]] valdžiusio Vykinto atėmus jų tėvonijas, 1249 m. pavasarį ar vasarą Lietuvoje kilo vidaus karas (sprendžiant iš Volynės metraščio, tas karas kilo dėl [[Lietuva (baltų žemė)|Lietuvos žemės]]; pasak daugumos istorikų, Tautvilas su Gedvydu ''Lietuvos žemę'' ar jos dalį valdė iki 1248 m.). Mindaugo brolėnus stipria [[ukrainiečiai|volynėnų]] ir [[polovcai|polovcų]] kariuomene nedelsdama parėmė Haličo-Volynės valstybė; Tautvilas apie [[1250]] m. pr. dar atvyko į [[Ryga|Rygą]], ten apsikrikštijo, užsitikrino Livonijos katalikų bažnyčios hierarchų bei (neilgam laikui) [[Livonijos ordinas|Livonijos ordino]] paramą kovoje su Mindaugu ir tikriausiai apsiskelbė Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. Vis dėlto iki [[1254]] m. trukęs Mindaugo karas su jo centralizuota politika nepatenkintais vidaus oponentais (dauguma aukštaičių, rytinių (Vidurio Lietuvos) [[Žemaitija|žemaičių]], [[Nalšia|nalšėnų]] ir [[jotvingiai|jotvingių]] 1249–1254 m. vidaus karo metu liko ištikimi Mindaugui) ir jų užsienio rėmėjais baigėsi visiška Mindaugo pergale. [[1251]] m. Mindaugo delegacijai, atvykusiai pas [[popiežius|popiežių]] [[Inocentas IV|Inocentą IV]] tartis dėl Lietuvos valdovo krikšto, vadovavo [[Parnužis]]. 1251 m. vasarį ar kovą apsikrikštijęs (šio krikšto iniciatorius buvo Livonijos krašto magistras Andrius Štirijietis) ir visokeriopą [[Livonijos ordinas|Vokiečių ordino Livonijos šakos]] palaikymą užsitikrinęs Mindaugas greitai išardė ir įveikė antilietuvišką tikrosios Lietuvos („Lietuvos žemės“) kunigaikščių [[Tautvilas|Tautvilo]] ir [[Gedvydas|Gedvydo]], Haličo-Volynės, pietinių jotvingių ir vakarinių žemaičių koaliciją (daugumą Tautvilą palaikiusių lietuvių ir jotvingių Mindaugas nugalėjo ar perviliojo į savo pusę dar iki 1252 m. pab.).

Netrukus po Mindaugo ir kelių šimtų (?) jo artimųjų bei vasalų katalikiško krikšto (Volynės metraščio liudijimu, Mindaugo krikštas buvęs grynai formalus), t. y. [[1251]] m. [[liepos 17]] d., [[Lietuva]] popiežiaus Inocento IV Milane surašyta [[popiežiaus bulė|bule]] buvo paskelbta katalikiška Lietuvos karalyste, suteikiant jai „šv. Petro nuosavybės“ teises, – taip Lietuvą kaip suverenų europinės politikos subjektą pripažino didžiausias tuometinės Vakarų [[Europa|Europos]] autoritetas, taigi ir pati Europa.

Vainikuoti Mindaugą ir jo žmoną Mortą<ref>Ši antroji (?) Mindaugo žmona daugelio istorikų tapatinama su 1251 m. neva paties Mindaugo prie ''Tviremet''' (=Vembutų?) pilies nukauto Vismanto našle, – nors Lietuvos ir Volynės [[1219]] m. taikos sutarčiai skirtame [[Volynės metraštis|Volynės metraščio]] įraše aiškiai pasakyta, kad Vismanto našlę sau (į žmonas ar suguloves) „pasiėmė“ Vismantą nukovęs ''Mindaugaitis''.</ref> popiežius įpareigojo Kulmo vyskupą Heinrichą Haidenreichą. [[1253]] m. [[liepos 6]]-ąją<ref>Pagal [[Edvardas Gudavičius|E. Gudavičiaus]] datavimą; Mindaugo vainikavimo diena šis istorikas yra siūlęs laikyti ir 1253 m. liepos 13-ąją.</ref> arba [[birželio 29]]-ąją<ref>Pagal [[Tomas Baranauskas|T. Baranausko]] datavimą.</ref> (sekmadienį, kuris tais metais sutapo su šv. apaštalų Petro ir Povilo švente) Mindaugas ir Morta gal specialiai vainikavimo iškilmėms sumūrytoje pirmojoje [[Vilniaus katedra|Vilniaus katedroje]] (pasak dalies lietuvių archeologų bei architektūros istorikų), o gal dab. [[Palatavio piliakalnis|Palatavio piliakalnyje]] esą stovėjusioje Latavos pilyje (pasak T. Baranausko) buvo vainikuoti ([[Ryga|Rygos]] meistrų nukaldintomis [[karūna|karūnomis]]) Lietuvos karaliumi ir karaliene. Netrukus po to (1253 m. liepą) mainais už taiką ir Lietuvos valstybės tarptautinį pripažinimą Mindaugas [[Vokiečių ordinas|kryžiuočiams]] atidavė visą [[Nadruva|Nadruvą]], kai kurias tuometinės Žemaitijos teritorijas ir pusę [[Dainava (baltų žemė)|Dainavos]], [[1255]] m. spalį – visą Lietuvos valdytą [[Sėla|Sėlos dalį]], o [[1259]] m. [[rugpjūčio 7]] d. – visą tuometinę Žemaitiją (beveik iki [[Šventoji|Šventosios]] rytuose), visą [[Skalva|Skalvą]] ir beveik visą Dainavą.

Su Haličo-Volynės didžiuoju kunigaikščiu Danila Romanovičiumi Mindaugas susitaikė apie 1254 m. pab. (1255 m. taika dar buvo sustiprinta Mindaugui ar [[Vaišelga]]i už Danilos sūnaus [[Švarnas|Švarno]] ištekinus Mindaugo dukterį). [[1258]]–[[1259]] m. žiemą šią taiką nutraukė [[Aukso orda|Aukso ordos]] karvedžio Burundajaus vadovaujamos [[totoriai|totorių]] ir jų priverstinių sąjungininkų volynėnų kariuomenės žygis, kurio metu buvo nusiaubta ne tik [[Aukštaitija|tikroji Lietuva]], bet ir [[Nalšia]] bei [[Dainava (baltų žemė)|Dainava]] (iš popiežiaus [[Aleksandras IV|Aleksandro IV]] 1260 m. bulės matyti, kad nuo šio totorių ir volynėnų puolimo nukentėjo didesnė Lietuvos dalis). Dalis istorikų svarbiausiu Burundajaus žygio akstinu laiko „antitotorišką“ karaliaus Mindaugo politiką, – žinoma, kad 1255 m. jis netgi planavo ir jau buvo pradėjęs (netikėtai nutrūkusį) Lietuvos kariuomenės žygį į totorių valdomą [[Kijevas|Kijevą]].

== Mindaugo atsimetimas nuo krikščionybės (apostazė). Paskutinieji Mindaugo valdymo metai ==
Padrąsintas po [[Durbės mūšis|Durbės mūšio]] kilusio antivokiško prūsų ir kitų baltų sukilimo bei pakurstytas [[Lietuva| Lietuvos]] submonarcho [[Treniota|Treniotos]], [[1261]] m. vasaros pab. ar rudens pradžioje Mindaugas atsimetė nuo [[krikščionybė]]s; išvijęs iš Lietuvos beveik visus joje buvusius vokiečius ir susigrąžinęs [[1259]] m. jo paties Vokiečių ordinui užrašytą Žemaitiją, jis vėl atnaujino Lietuvos karą su kryžiuočiais.
[[Vaizdas:Vilnius Mindaugas monument.jpg|thumb|225px|Paminklas Mindaugui Vilniuje]]

[[1268]] m. popiežius [[Klemensas IV]] vienoje savo bulių Mindaugą pavadino „šviesios atminties valdovu“, – toks Mindaugo įvardijimas privertė suabejoti Mindaugo [[1261]] m. apostazės realumu; vis dėlto tą apostazę nepriklausomai vienas nuo kito patvirtina net keturi iš skirtingų kraštų (Volynės, Livonijos, Lenkijos ir Lietuvos) kilę XIII–XIV a. šaltiniai, o Klemensas IV 1268 m. galėjo būti tiesiog nieko negirdėjęs apie Mindaugo atsimetimą nuo krikščionybės, nes popiežiumi jis tapo jau po Mindaugo mirties.<ref>Popiežių bulės dėl kryžiaus žygių prieš prūsus ir lietuvius XIII a., V., 1987, p. 274, 275.</ref><ref>Baranauskas T., Mindaugo karūnavimo ir Lietuvos karalystės problemos // „Voruta“, Nr. 6 (504), 2002-03-23</ref>

[[1263]] m. rudenį Mindaugą (kartu ir jo sūnus Ruklį bei Rupeikį) nužudė suokalbininkai. Viena iš kelių spėjamų Mindaugo žūties vietų yra [[Agluona (Latvija)|Agluona]] (dabar – Latvijoje, į šiaurės rytus nuo Daugpilio). Iškart po Mindaugo žūties Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu pusmečiui tapo Treniota, o [[1264]] m. pavasario pab. – Mindaugo sūnus [[Vaišelga]].

== Įamžinimas ==

* [[Paminklinis akmuo Lietuvos karaliui Mindaugui]] ([[Juozapinės kalnas]], 1990 m.)
* Paminklas Mindaugui Vilniuje (skulp. [[Regimantas Midvikis]], 2003 m.)
* 200 litų [[Sąrašas:Lietuviškos proginės monetos|proginė moneta]] (2003 m.)
* Paminklas Mindaugui ir karalienei Mortai [[Agluona (Latvija)|Agluonoje]] (skulp. [[Vidmantas Gylikis]], 2015 m.)<ref>[http://udiena.lt/ivairenybes/item/5208-agluonoje-bus-atidarytas-paminklas-lietuvos-karaliui-mindaugui-ir-karalienei-mortai Paminklas Agluonoje karaliui Mindaugui ir karalienei Mortai]</ref>
* [[Mindaugo kalnas (Naugardukas)|Mindaugo kalnas]] [[Naugardukas|Naugarduke]] (istorijos ir kultūros paminklas Baltarusijoje, kodas 412В000387)<ref>[http://livingheritage.by/Publikacyi/hkk%20spis.pdf Дзяржаўны спіс гісторыка-культурных каштоўнасцей Рэспублікі Беларусь] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160910031057/http://livingheritage.by/Publikacyi/hkk%20spis.pdf |date=2016-09-10 }}</ref>
* Atstatoma Vorutos pilis ([[Šeimyniškėlių piliakalnis]])
* [[Karaliaus Mindaugo taurė]] (nuo 2016 m.)

== Nuotraukų galerija ==
<gallery>
LT-2003-200litų-Mindaugas-b.png|200 litų sidabro ir aukso moneta (2003 m.) 750-osioms Mindaugo karūnavimo metinėms
Lietuvos_Karalius_Mindaugas,_LVTM_medalio_fragmentas.jpg|„Lietuvos Karalius Mindaugas“ Lietuvos vardo tūkstantmečiui skirto medalio fragmentas. Autoriai: skulptorius [[Juozas Kalinauskas]], dailininkė [[Lina Kalinauskaitė]]
Karalius Mindaugas JK Medal.jpg|Medalis skirtas Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo 750-čiui paminėti. Autorius – skulptorius, medalininkas [[Juozas Kalinauskas]]
</gallery>

== Šaltiniai ==
{{Išnašos|2}}

== Nuorodos ==
{{Wikiquote}}
{{Vikižodynas|Mindaugas}}
* [http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/article.php?id=10060763.lt E. Gudavičius apie Mindaugo vainikavimo datą, vietą ir aplinkybes]
* [http://www.ziemgala.lt/lt/zurnalas-ziemgala/ziemgala-20081/mindaugas-ir-latgaliai A. Butkus. Mindaugas ir latgaliai. Žiemgala, 2008 / 1.]

{{Lietuvos valdovai}}

[[Kategorija:Lietuvos didieji kunigaikščiai]]

Veiksmo parametrai

KintamasisReikšmė
Naudotojo redagavimų skaičius (user_editcount)
null
Naudotojo sąskaitos vardas (user_name)
'5.20.179.48'
Laikas kada e-mail adresas buvo patvirtintas (user_emailconfirm)
null
Naudotojo paskyros amžius (user_age)
0
Grupės (imtinai), kurioms naudotojas priklauso (user_groups)
[ 0 => '*' ]
Teisės, kurias turi vartotojas (user_rights)
[ 0 => 'createaccount', 1 => 'read', 2 => 'edit', 3 => 'createpage', 4 => 'createtalk', 5 => 'writeapi', 6 => 'viewmywatchlist', 7 => 'editmywatchlist', 8 => 'viewmyprivateinfo', 9 => 'editmyprivateinfo', 10 => 'editmyoptions', 11 => 'abusefilter-log-detail', 12 => 'urlshortener-create-url', 13 => 'centralauth-merge', 14 => 'abusefilter-view', 15 => 'abusefilter-log', 16 => 'vipsscaler-test' ]
Ar naudotojas redaguoja per mobiliąją programėlę (user_app)
false
Ar naudotojas redaguoja naudodamas mobilųjį įskiepį (user_mobile)
false
Visuotinės grupės, kurioms priklauso vartotojas (global_user_groups)
[]
Puslapio ID (page_id)
1105
Puslapio vardų sritis (page_namespace)
0
Puslapio antraštė (be vardų srities) (page_title)
'Mindaugas'
Pilna puslapio antraštė (page_prefixedtitle)
'Mindaugas'
Paskutiniai dešimt vartotojų, keitusių puslapį (page_recent_contributors)
[ 0 => 'InternetArchiveBot', 1 => 'Homo ergaster', 2 => '90.131.33.120', 3 => '78.61.24.107', 4 => 'Obivan Kenobi', 5 => '5.20.212.253', 6 => '5.20.184.101', 7 => '82.135.152.86', 8 => '88.118.180.198', 9 => '88.118.10.191' ]
Puslapio amžius (sekundėmis) (page_age)
553295977
Veiksmas (action)
'edit'
Redagavimo pastaba (summary)
''
Seno turinio modelis (old_content_model)
'wikitext'
Naujo turinio modelis (new_content_model)
'wikitext'
Senasis viki teksto puslapis, prieš redagavimą (old_wikitext)
'{{Žmogaus biografija |fonas=reg |titulas = [[Lietuvos didysis kunigaikštis]] ir Karalius |vaizdas = Karalius_Mindaugas.jpg |titulas0 = [[Vaizdas:Coat of arms of the Seimas of Lithuania.svg|35px|left]] [[Mindaugo sostas|Lietuvos karalius]] |dinastija = |gimė = apie {{Gimė|1200|||}} |gimimo vieta = |mirė = {{Mirė|1263|9|12|1200||}} |mirties vieta = |tėvas = nežinomas |motina = |sutuoktinė = [[Morta Mindaugienė|Morta]] |vaikai = [[Vaišelga]]; [[Daumantas|Daumantas, arba Domantas]]; [[Rūklys]], [[Rupeikis]] |titulas1 = [[Vaizdas:Coat of arms of the Seimas of Lithuania.svg|35px|left]] [[LDK|Lietuvos didysis kunigaikštis]] |valdė0 ={{pradžia|1253||}} - {{pabaiga|1263|||1253||}} |pirmtakas0 = |įpėdinis0 = |valdė1 ={{pradžia|1236||}} - {{pabaiga|1253|||1236||}} |pirmtakas1=[[Živinbudas]] |įpėdinis1 =[[Treniota]] |vikiteka= Category:Mindaugas }} '''Mindaugas''' (g. apie [[1200]] m. – [[1263]] m. [[rugsėjo 12]] d.) – Lietuvos [[didysis kunigaikštis]] (~[[1236]]–[[1253]] m.), taip pat pirmasis Lietuvos [[karalius]] (1253–[[1263]] m.). Jo vainikavimo Lietuvos karaliumi diena yra Lietuvos Respublikos valstybinė šventė. [[Istoriografija|Istoriografijoje]] nuo XX a. pradžios vyrauja savotiška aksioma virtusi rusų istoriko Dmitrijaus Ilovaiskio XIX a. 7–ajame dešimtmetyje iškelta ir ukrainiečių istoriko Vladimiro Antonovičiaus 1878 m. išplėtota [[hipotezė]], anot kurios Lietuvos valstybė buvusi sukurta būtent Mindaugo; pastaruoju metu vis daugiau istorikų šią daugelio istorijos šaltinių duomenims prieštaraujančią hipotezę atmeta ir teigia Lietuvos valstybę gyvavus jau apie 1200 m. ar net IX–XII a.{{Faktas}} == Mindaugo kilmė ir giminystės ryšiai == Žinių apie Mindaugo kilmę ir artimiausius giminaičius istorijos šaltiniuose labai nedaug. Sprendžiant iš ''Livonijos eiliuotojoje kronikoje'' įvardyto Mindaugo tėvo turėto ''didžiojo kunigo'' ({{de|ein kunic grôß}}) titulo, [[Henriko Latvio kronika|Henriko Latvio kronikoje]] nurodytų kai kurių iki Mindaugo valdžiusių Lietuvos valdovų žūties datų ir [[Voluinės metraštis|Voluinės metraščio]] žinios apie tai, kad [[Lietuvos-Voluinės sutartis|1219 m. Lietuvos ir Haličo-Voluinės taikos sutartis]] buvo sudaryta ir dviejų Mindaugo brolių ar pusbrolių vardu, galima spėti Mindaugą buvus arba [[1213]] m. prie [[Lielvardė]]s žuvusio tiksliai neidentifikuoto Lietuvos didžiojo kunigaikščio, arba Lietuvos „vyriausiojo kunigaikščio“ [[Živinbutas|„Živinbuto“]] sūnumi, taip pat [[Daujotas|Daujoto]] jaunesniuoju broliu ar pusbroliu. Kai kurie istorikai teigia, kad Mindaugas galėjo būti kunigaikščio [[Rimgaudas|Rimgaudo]] įpėdinis. == Mindaugo veikla iki 1248 metų == [[Vaizdas:Mindaugas Lithuania (Voruta).png|thumb|left|225px|1248 m. išsiplėtusio Mindaugo domeno ir svarbesnių Mindaugo pilių lokalizacijos schema (pagal [[Gintautas Zabiela|G. Zabielą]])]] [[Vaizdas:Mindoŭh, Vit. Міндоўг, Віт (XVII).jpg|thumb|left|200px|Mindaugo krikštas (nežinomo XVII a. Lietuvos dailininko paveikslo, vaizduojančio vyskupą Vitą, fragmentas)]] [[Vaizdas:Mindaugas.jpg|thumb|225px|Mindaugas (XVI a. [[fikcija|fikcinis]] portretas)]] Istorijos šaltiniuose Mindaugas pirmą kartą paminėtas [[1219]] m. kaip vienas iš kelių tikrosios Lietuvos arba vad. [[Lietuva (baltų žemė)|Lietuvos žemės]] kunigaikščių, kurių vardu gal smulkių lietuvių kunigaikštysčių konfederacijos vadovų, o gal tik vieno Lietuvos vyriausiojo kunigaikščio Živinbuto pasiuntiniai tais metais sudarė Lietuvos ir [[Haličo-Volynės kunigaikštystė|Halčio-Volynės kunigaikštystės]] valstybių taikos sutartį. Kada Mindaugas įveikė hipotetinius kandidatus į paliktą tuščią Lietuvos valdovo sostą ir tapo Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu ar (pasak D. Ilovaiskio–[[Edvardas Gudavičius|E. Gudavičiaus]] teorijos) „pirmuoju suvienytos Lietuvos valdovu“, tiksliai nežinoma, tačiau tai, kad [[1236]] m. [[Haličas|Haličo]]-[[Volynė]]s didysis kunigaikštis [[Danila Romanovičius]] su Mindaugu derėjosi kaip su visos Lietuvos valdovu leidžia manyti, jog pastarasis didžiuoju kunigaikščiu tapo [[1236]] m. ar šiek tiek anksčiau. [[1244]] m. prieš [[Livonijos ordinas|Livonijos ordino]] valdžią sukilusiems pietiniams [[kuršiai|kuršiams]] pasiprašius Mindaugo globos, 1244–[[1245]] m. žiemą pastarojo vadovaujama [[Lietuva|Lietuvos]] kariuomenė, tada nesėkmingai bandžiusi užimti Livonijos riterių neseniai užvaldytą buvusią kuršių [[Embūtė]]s (dabar − [[Latvija|Latvijoje]], [[Liepojos rajonas|Liepojos rajono]] rytuose) pilį, visame tuometiniame Pietų Kurše (t. y. būsimoje „žemaičių dounininkų“ teritorijoje, – nepainioti su dabartinės, [[Kuršas|latviškosios Kurzemės]] pietine dalimi) ir galbūt nedidelėje tuometinio Šiaurės Kuršo dalyje (dab. Liepojos rajono pietinėje dalyje) laikinai įtvirtino Lietuvos didžiojo kunigaikščio administraciją. 1248 m. sausio 15 d. kartu su [[Tautvilas|Tautvilu]] ir Gedvydu Protvos mūšyje nugalėjo Rusios kariuomenę, mūšio metu žuvo Rusios kunigaikštis [[Michailas Jaroslavičius Narsusis]]. == 1249–1254 m. vidaus karas. Mindaugo krikštas ir jo padariniai== [[1248]] m. pab. ar pačioje [[1249]] m. pr. Mindaugui iš savo sūnėnų (našlaičių Daujoto sūnų) [[Tautvilas|Tautvilo]] ir [[Gedvydas|Gedvydo]] bei šių dviejų kunigaikščių motinos brolio, visą ar dalį tuometinės [[Žemaitija|Žemaitijos]] valdžiusio Vykinto atėmus jų tėvonijas, 1249 m. pavasarį ar vasarą Lietuvoje kilo vidaus karas (sprendžiant iš Volynės metraščio, tas karas kilo dėl [[Lietuva (baltų žemė)|Lietuvos žemės]]; pasak daugumos istorikų, Tautvilas su Gedvydu ''Lietuvos žemę'' ar jos dalį valdė iki 1248 m.). Mindaugo brolėnus stipria [[ukrainiečiai|volynėnų]] ir [[polovcai|polovcų]] kariuomene nedelsdama parėmė Haličo-Volynės valstybė; Tautvilas apie [[1250]] m. pr. dar atvyko į [[Ryga|Rygą]], ten apsikrikštijo, užsitikrino Livonijos katalikų bažnyčios hierarchų bei (neilgam laikui) [[Livonijos ordinas|Livonijos ordino]] paramą kovoje su Mindaugu ir tikriausiai apsiskelbė Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. Vis dėlto iki [[1254]] m. trukęs Mindaugo karas su jo centralizuota politika nepatenkintais vidaus oponentais (dauguma aukštaičių, rytinių (Vidurio Lietuvos) [[Žemaitija|žemaičių]], [[Nalšia|nalšėnų]] ir [[jotvingiai|jotvingių]] 1249–1254 m. vidaus karo metu liko ištikimi Mindaugui) ir jų užsienio rėmėjais baigėsi visiška Mindaugo pergale. [[1251]] m. Mindaugo delegacijai, atvykusiai pas [[popiežius|popiežių]] [[Inocentas IV|Inocentą IV]] tartis dėl Lietuvos valdovo krikšto, vadovavo [[Parnužis]]. 1251 m. vasarį ar kovą apsikrikštijęs (šio krikšto iniciatorius buvo Livonijos krašto magistras Andrius Štirijietis) ir visokeriopą [[Livonijos ordinas|Vokiečių ordino Livonijos šakos]] palaikymą užsitikrinęs Mindaugas greitai išardė ir įveikė antilietuvišką tikrosios Lietuvos („Lietuvos žemės“) kunigaikščių [[Tautvilas|Tautvilo]] ir [[Gedvydas|Gedvydo]], Haličo-Volynės, pietinių jotvingių ir vakarinių žemaičių koaliciją (daugumą Tautvilą palaikiusių lietuvių ir jotvingių Mindaugas nugalėjo ar perviliojo į savo pusę dar iki 1252 m. pab.). Netrukus po Mindaugo ir kelių šimtų (?) jo artimųjų bei vasalų katalikiško krikšto (Volynės metraščio liudijimu, Mindaugo krikštas buvęs grynai formalus), t. y. [[1251]] m. [[liepos 17]] d., [[Lietuva]] popiežiaus Inocento IV Milane surašyta [[popiežiaus bulė|bule]] buvo paskelbta katalikiška Lietuvos karalyste, suteikiant jai „šv. Petro nuosavybės“ teises, – taip Lietuvą kaip suverenų europinės politikos subjektą pripažino didžiausias tuometinės Vakarų [[Europa|Europos]] autoritetas, taigi ir pati Europa. Vainikuoti Mindaugą ir jo žmoną Mortą<ref>Ši antroji (?) Mindaugo žmona daugelio istorikų tapatinama su 1251 m. neva paties Mindaugo prie ''Tviremet''' (=Vembutų?) pilies nukauto Vismanto našle, – nors Lietuvos ir Volynės [[1219]] m. taikos sutarčiai skirtame [[Volynės metraštis|Volynės metraščio]] įraše aiškiai pasakyta, kad Vismanto našlę sau (į žmonas ar suguloves) „pasiėmė“ Vismantą nukovęs ''Mindaugaitis''.</ref> popiežius įpareigojo Kulmo vyskupą Heinrichą Haidenreichą. [[1253]] m. [[liepos 6]]-ąją<ref>Pagal [[Edvardas Gudavičius|E. Gudavičiaus]] datavimą; Mindaugo vainikavimo diena šis istorikas yra siūlęs laikyti ir 1253 m. liepos 13-ąją.</ref> arba [[birželio 29]]-ąją<ref>Pagal [[Tomas Baranauskas|T. Baranausko]] datavimą.</ref> (sekmadienį, kuris tais metais sutapo su šv. apaštalų Petro ir Povilo švente) Mindaugas ir Morta gal specialiai vainikavimo iškilmėms sumūrytoje pirmojoje [[Vilniaus katedra|Vilniaus katedroje]] (pasak dalies lietuvių archeologų bei architektūros istorikų), o gal dab. [[Palatavio piliakalnis|Palatavio piliakalnyje]] esą stovėjusioje Latavos pilyje (pasak T. Baranausko) buvo vainikuoti ([[Ryga|Rygos]] meistrų nukaldintomis [[karūna|karūnomis]]) Lietuvos karaliumi ir karaliene. Netrukus po to (1253 m. liepą) mainais už taiką ir Lietuvos valstybės tarptautinį pripažinimą Mindaugas [[Vokiečių ordinas|kryžiuočiams]] atidavė visą [[Nadruva|Nadruvą]], kai kurias tuometinės Žemaitijos teritorijas ir pusę [[Dainava (baltų žemė)|Dainavos]], [[1255]] m. spalį – visą Lietuvos valdytą [[Sėla|Sėlos dalį]], o [[1259]] m. [[rugpjūčio 7]] d. – visą tuometinę Žemaitiją (beveik iki [[Šventoji|Šventosios]] rytuose), visą [[Skalva|Skalvą]] ir beveik visą Dainavą. Su Haličo-Volynės didžiuoju kunigaikščiu Danila Romanovičiumi Mindaugas susitaikė apie 1254 m. pab. (1255 m. taika dar buvo sustiprinta Mindaugui ar [[Vaišelga]]i už Danilos sūnaus [[Švarnas|Švarno]] ištekinus Mindaugo dukterį). [[1258]]–[[1259]] m. žiemą šią taiką nutraukė [[Aukso orda|Aukso ordos]] karvedžio Burundajaus vadovaujamos [[totoriai|totorių]] ir jų priverstinių sąjungininkų volynėnų kariuomenės žygis, kurio metu buvo nusiaubta ne tik [[Aukštaitija|tikroji Lietuva]], bet ir [[Nalšia]] bei [[Dainava (baltų žemė)|Dainava]] (iš popiežiaus [[Aleksandras IV|Aleksandro IV]] 1260 m. bulės matyti, kad nuo šio totorių ir volynėnų puolimo nukentėjo didesnė Lietuvos dalis). Dalis istorikų svarbiausiu Burundajaus žygio akstinu laiko „antitotorišką“ karaliaus Mindaugo politiką, – žinoma, kad 1255 m. jis netgi planavo ir jau buvo pradėjęs (netikėtai nutrūkusį) Lietuvos kariuomenės žygį į totorių valdomą [[Kijevas|Kijevą]]. == Mindaugo atsimetimas nuo krikščionybės (apostazė). Paskutinieji Mindaugo valdymo metai == Padrąsintas po [[Durbės mūšis|Durbės mūšio]] kilusio antivokiško prūsų ir kitų baltų sukilimo bei pakurstytas [[Lietuva| Lietuvos]] submonarcho [[Treniota|Treniotos]], [[1261]] m. vasaros pab. ar rudens pradžioje Mindaugas atsimetė nuo [[krikščionybė]]s; išvijęs iš Lietuvos beveik visus joje buvusius vokiečius ir susigrąžinęs [[1259]] m. jo paties Vokiečių ordinui užrašytą Žemaitiją, jis vėl atnaujino Lietuvos karą su kryžiuočiais. [[Vaizdas:Vilnius Mindaugas monument.jpg|thumb|225px|Paminklas Mindaugui Vilniuje]] [[1268]] m. popiežius [[Klemensas IV]] vienoje savo bulių Mindaugą pavadino „šviesios atminties valdovu“, – toks Mindaugo įvardijimas privertė suabejoti Mindaugo [[1261]] m. apostazės realumu; vis dėlto tą apostazę nepriklausomai vienas nuo kito patvirtina net keturi iš skirtingų kraštų (Volynės, Livonijos, Lenkijos ir Lietuvos) kilę XIII–XIV a. šaltiniai, o Klemensas IV 1268 m. galėjo būti tiesiog nieko negirdėjęs apie Mindaugo atsimetimą nuo krikščionybės, nes popiežiumi jis tapo jau po Mindaugo mirties.<ref>Popiežių bulės dėl kryžiaus žygių prieš prūsus ir lietuvius XIII a., V., 1987, p. 274, 275.</ref><ref>Baranauskas T., Mindaugo karūnavimo ir Lietuvos karalystės problemos // „Voruta“, Nr. 6 (504), 2002-03-23</ref> [[1263]] m. rudenį Mindaugą (kartu ir jo sūnus Ruklį bei Rupeikį) nužudė suokalbininkai. Viena iš kelių spėjamų Mindaugo žūties vietų yra [[Agluona (Latvija)|Agluona]] (dabar – Latvijoje, į šiaurės rytus nuo Daugpilio). Iškart po Mindaugo žūties Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu pusmečiui tapo Treniota, o [[1264]] m. pavasario pab. – Mindaugo sūnus [[Vaišelga]]. == Įamžinimas == * [[Paminklinis akmuo Lietuvos karaliui Mindaugui]] ([[Juozapinės kalnas]], 1990 m.) * Paminklas Mindaugui Vilniuje (skulp. [[Regimantas Midvikis]], 2003 m.) * 200 litų [[Sąrašas:Lietuviškos proginės monetos|proginė moneta]] (2003 m.) * Paminklas Mindaugui ir karalienei Mortai [[Agluona (Latvija)|Agluonoje]] (skulp. [[Vidmantas Gylikis]], 2015 m.)<ref>[http://udiena.lt/ivairenybes/item/5208-agluonoje-bus-atidarytas-paminklas-lietuvos-karaliui-mindaugui-ir-karalienei-mortai Paminklas Agluonoje karaliui Mindaugui ir karalienei Mortai]</ref> * [[Mindaugo kalnas (Naugardukas)|Mindaugo kalnas]] [[Naugardukas|Naugarduke]] (istorijos ir kultūros paminklas Baltarusijoje, kodas 412В000387)<ref>[http://livingheritage.by/Publikacyi/hkk%20spis.pdf Дзяржаўны спіс гісторыка-культурных каштоўнасцей Рэспублікі Беларусь] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160910031057/http://livingheritage.by/Publikacyi/hkk%20spis.pdf |date=2016-09-10 }}</ref> * Atstatoma Vorutos pilis ([[Šeimyniškėlių piliakalnis]]) * [[Karaliaus Mindaugo taurė]] (nuo 2016 m.) == Nuotraukų galerija == <gallery> LT-2003-200litų-Mindaugas-b.png|200 litų sidabro ir aukso moneta (2003 m.) 750-osioms Mindaugo karūnavimo metinėms Lietuvos_Karalius_Mindaugas,_LVTM_medalio_fragmentas.jpg|„Lietuvos Karalius Mindaugas“ Lietuvos vardo tūkstantmečiui skirto medalio fragmentas. Autoriai: skulptorius [[Juozas Kalinauskas]], dailininkė [[Lina Kalinauskaitė]] Karalius Mindaugas JK Medal.jpg|Medalis skirtas Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo 750-čiui paminėti. Autorius – skulptorius, medalininkas [[Juozas Kalinauskas]] </gallery> == Šaltiniai == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == {{Wikiquote}} {{Vikižodynas|Mindaugas}} * [http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/article.php?id=10060763.lt E. Gudavičius apie Mindaugo vainikavimo datą, vietą ir aplinkybes] * [http://www.ziemgala.lt/lt/zurnalas-ziemgala/ziemgala-20081/mindaugas-ir-latgaliai A. Butkus. Mindaugas ir latgaliai. Žiemgala, 2008 / 1.] {{Lietuvos valdovai}} [[Kategorija:Lietuvos didieji kunigaikščiai]]'
Naujas viki teksto puslapis, po redagavimo (new_wikitext)
'{{Žmogaus biografija'
Pakeitimo skirtumai (edit_diff)
'@@ -1,92 +1,1 @@ {{Žmogaus biografija -|fonas=reg -|titulas = [[Lietuvos didysis kunigaikštis]] ir Karalius -|vaizdas = Karalius_Mindaugas.jpg -|titulas0 = [[Vaizdas:Coat of arms of the Seimas of Lithuania.svg|35px|left]] [[Mindaugo sostas|Lietuvos karalius]] -|dinastija = -|gimė = apie {{Gimė|1200|||}} -|gimimo vieta = -|mirė = {{Mirė|1263|9|12|1200||}} -|mirties vieta = -|tėvas = nežinomas -|motina = -|sutuoktinė = [[Morta Mindaugienė|Morta]] -|vaikai = [[Vaišelga]]; [[Daumantas|Daumantas, arba Domantas]]; [[Rūklys]], [[Rupeikis]] -|titulas1 = [[Vaizdas:Coat of arms of the Seimas of Lithuania.svg|35px|left]] [[LDK|Lietuvos didysis kunigaikštis]] -|valdė0 ={{pradžia|1253||}} - {{pabaiga|1263|||1253||}} -|pirmtakas0 = -|įpėdinis0 = -|valdė1 ={{pradžia|1236||}} - {{pabaiga|1253|||1236||}} -|pirmtakas1=[[Živinbudas]] -|įpėdinis1 =[[Treniota]] -|vikiteka= Category:Mindaugas -}} - -'''Mindaugas''' (g. apie [[1200]] m. – [[1263]] m. [[rugsėjo 12]] d.) – Lietuvos [[didysis kunigaikštis]] (~[[1236]]–[[1253]] m.), taip pat pirmasis Lietuvos [[karalius]] (1253–[[1263]] m.). Jo vainikavimo Lietuvos karaliumi diena yra Lietuvos Respublikos valstybinė šventė. - -[[Istoriografija|Istoriografijoje]] nuo XX a. pradžios vyrauja savotiška aksioma virtusi rusų istoriko Dmitrijaus Ilovaiskio XIX a. 7–ajame dešimtmetyje iškelta ir ukrainiečių istoriko Vladimiro Antonovičiaus 1878 m. išplėtota [[hipotezė]], anot kurios Lietuvos valstybė buvusi sukurta būtent Mindaugo; pastaruoju metu vis daugiau istorikų šią daugelio istorijos šaltinių duomenims prieštaraujančią hipotezę atmeta ir teigia Lietuvos valstybę gyvavus jau apie 1200 m. ar net IX–XII a.{{Faktas}} - -== Mindaugo kilmė ir giminystės ryšiai == -Žinių apie Mindaugo kilmę ir artimiausius giminaičius istorijos šaltiniuose labai nedaug. Sprendžiant iš ''Livonijos eiliuotojoje kronikoje'' įvardyto Mindaugo tėvo turėto ''didžiojo kunigo'' ({{de|ein kunic grôß}}) titulo, [[Henriko Latvio kronika|Henriko Latvio kronikoje]] nurodytų kai kurių iki Mindaugo valdžiusių Lietuvos valdovų žūties datų ir [[Voluinės metraštis|Voluinės metraščio]] žinios apie tai, kad [[Lietuvos-Voluinės sutartis|1219 m. Lietuvos ir Haličo-Voluinės taikos sutartis]] buvo sudaryta ir dviejų Mindaugo brolių ar pusbrolių vardu, galima spėti Mindaugą buvus arba [[1213]] m. prie [[Lielvardė]]s žuvusio tiksliai neidentifikuoto Lietuvos didžiojo kunigaikščio, arba Lietuvos „vyriausiojo kunigaikščio“ [[Živinbutas|„Živinbuto“]] sūnumi, taip pat [[Daujotas|Daujoto]] jaunesniuoju broliu ar pusbroliu. - -Kai kurie istorikai teigia, kad Mindaugas galėjo būti kunigaikščio [[Rimgaudas|Rimgaudo]] įpėdinis. - -== Mindaugo veikla iki 1248 metų == -[[Vaizdas:Mindaugas Lithuania (Voruta).png|thumb|left|225px|1248 m. išsiplėtusio Mindaugo domeno ir svarbesnių Mindaugo pilių lokalizacijos schema (pagal [[Gintautas Zabiela|G. Zabielą]])]] -[[Vaizdas:Mindoŭh, Vit. Міндоўг, Віт (XVII).jpg|thumb|left|200px|Mindaugo krikštas (nežinomo XVII a. Lietuvos dailininko paveikslo, vaizduojančio vyskupą Vitą, fragmentas)]] -[[Vaizdas:Mindaugas.jpg|thumb|225px|Mindaugas (XVI a. [[fikcija|fikcinis]] portretas)]] -Istorijos šaltiniuose Mindaugas pirmą kartą paminėtas [[1219]] m. kaip vienas iš kelių tikrosios Lietuvos arba vad. [[Lietuva (baltų žemė)|Lietuvos žemės]] kunigaikščių, kurių vardu gal smulkių lietuvių kunigaikštysčių konfederacijos vadovų, o gal tik vieno Lietuvos vyriausiojo kunigaikščio Živinbuto pasiuntiniai tais metais sudarė Lietuvos ir [[Haličo-Volynės kunigaikštystė|Halčio-Volynės kunigaikštystės]] valstybių taikos sutartį. - -Kada Mindaugas įveikė hipotetinius kandidatus į paliktą tuščią Lietuvos valdovo sostą ir tapo Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu ar (pasak D. Ilovaiskio–[[Edvardas Gudavičius|E. Gudavičiaus]] teorijos) „pirmuoju suvienytos Lietuvos valdovu“, tiksliai nežinoma, tačiau tai, kad [[1236]] m. [[Haličas|Haličo]]-[[Volynė]]s didysis kunigaikštis [[Danila Romanovičius]] su Mindaugu derėjosi kaip su visos Lietuvos valdovu leidžia manyti, jog pastarasis didžiuoju kunigaikščiu tapo [[1236]] m. ar šiek tiek anksčiau. - -[[1244]] m. prieš [[Livonijos ordinas|Livonijos ordino]] valdžią sukilusiems pietiniams [[kuršiai|kuršiams]] pasiprašius Mindaugo globos, 1244–[[1245]] m. žiemą pastarojo vadovaujama [[Lietuva|Lietuvos]] kariuomenė, tada nesėkmingai bandžiusi užimti Livonijos riterių neseniai užvaldytą buvusią kuršių [[Embūtė]]s (dabar − [[Latvija|Latvijoje]], [[Liepojos rajonas|Liepojos rajono]] rytuose) pilį, visame tuometiniame Pietų Kurše (t. y. būsimoje „žemaičių dounininkų“ teritorijoje, – nepainioti su dabartinės, [[Kuršas|latviškosios Kurzemės]] pietine dalimi) ir galbūt nedidelėje tuometinio Šiaurės Kuršo dalyje (dab. Liepojos rajono pietinėje dalyje) laikinai įtvirtino Lietuvos didžiojo kunigaikščio administraciją. - -1248 m. sausio 15 d. kartu su [[Tautvilas|Tautvilu]] ir Gedvydu Protvos mūšyje nugalėjo Rusios kariuomenę, mūšio metu žuvo Rusios kunigaikštis [[Michailas Jaroslavičius Narsusis]]. - -== 1249–1254 m. vidaus karas. Mindaugo krikštas ir jo padariniai== - -[[1248]] m. pab. ar pačioje [[1249]] m. pr. Mindaugui iš savo sūnėnų (našlaičių Daujoto sūnų) [[Tautvilas|Tautvilo]] ir [[Gedvydas|Gedvydo]] bei šių dviejų kunigaikščių motinos brolio, visą ar dalį tuometinės [[Žemaitija|Žemaitijos]] valdžiusio Vykinto atėmus jų tėvonijas, 1249 m. pavasarį ar vasarą Lietuvoje kilo vidaus karas (sprendžiant iš Volynės metraščio, tas karas kilo dėl [[Lietuva (baltų žemė)|Lietuvos žemės]]; pasak daugumos istorikų, Tautvilas su Gedvydu ''Lietuvos žemę'' ar jos dalį valdė iki 1248 m.). Mindaugo brolėnus stipria [[ukrainiečiai|volynėnų]] ir [[polovcai|polovcų]] kariuomene nedelsdama parėmė Haličo-Volynės valstybė; Tautvilas apie [[1250]] m. pr. dar atvyko į [[Ryga|Rygą]], ten apsikrikštijo, užsitikrino Livonijos katalikų bažnyčios hierarchų bei (neilgam laikui) [[Livonijos ordinas|Livonijos ordino]] paramą kovoje su Mindaugu ir tikriausiai apsiskelbė Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. Vis dėlto iki [[1254]] m. trukęs Mindaugo karas su jo centralizuota politika nepatenkintais vidaus oponentais (dauguma aukštaičių, rytinių (Vidurio Lietuvos) [[Žemaitija|žemaičių]], [[Nalšia|nalšėnų]] ir [[jotvingiai|jotvingių]] 1249–1254 m. vidaus karo metu liko ištikimi Mindaugui) ir jų užsienio rėmėjais baigėsi visiška Mindaugo pergale. [[1251]] m. Mindaugo delegacijai, atvykusiai pas [[popiežius|popiežių]] [[Inocentas IV|Inocentą IV]] tartis dėl Lietuvos valdovo krikšto, vadovavo [[Parnužis]]. 1251 m. vasarį ar kovą apsikrikštijęs (šio krikšto iniciatorius buvo Livonijos krašto magistras Andrius Štirijietis) ir visokeriopą [[Livonijos ordinas|Vokiečių ordino Livonijos šakos]] palaikymą užsitikrinęs Mindaugas greitai išardė ir įveikė antilietuvišką tikrosios Lietuvos („Lietuvos žemės“) kunigaikščių [[Tautvilas|Tautvilo]] ir [[Gedvydas|Gedvydo]], Haličo-Volynės, pietinių jotvingių ir vakarinių žemaičių koaliciją (daugumą Tautvilą palaikiusių lietuvių ir jotvingių Mindaugas nugalėjo ar perviliojo į savo pusę dar iki 1252 m. pab.). - -Netrukus po Mindaugo ir kelių šimtų (?) jo artimųjų bei vasalų katalikiško krikšto (Volynės metraščio liudijimu, Mindaugo krikštas buvęs grynai formalus), t. y. [[1251]] m. [[liepos 17]] d., [[Lietuva]] popiežiaus Inocento IV Milane surašyta [[popiežiaus bulė|bule]] buvo paskelbta katalikiška Lietuvos karalyste, suteikiant jai „šv. Petro nuosavybės“ teises, – taip Lietuvą kaip suverenų europinės politikos subjektą pripažino didžiausias tuometinės Vakarų [[Europa|Europos]] autoritetas, taigi ir pati Europa. - -Vainikuoti Mindaugą ir jo žmoną Mortą<ref>Ši antroji (?) Mindaugo žmona daugelio istorikų tapatinama su 1251 m. neva paties Mindaugo prie ''Tviremet''' (=Vembutų?) pilies nukauto Vismanto našle, – nors Lietuvos ir Volynės [[1219]] m. taikos sutarčiai skirtame [[Volynės metraštis|Volynės metraščio]] įraše aiškiai pasakyta, kad Vismanto našlę sau (į žmonas ar suguloves) „pasiėmė“ Vismantą nukovęs ''Mindaugaitis''.</ref> popiežius įpareigojo Kulmo vyskupą Heinrichą Haidenreichą. [[1253]] m. [[liepos 6]]-ąją<ref>Pagal [[Edvardas Gudavičius|E. Gudavičiaus]] datavimą; Mindaugo vainikavimo diena šis istorikas yra siūlęs laikyti ir 1253 m. liepos 13-ąją.</ref> arba [[birželio 29]]-ąją<ref>Pagal [[Tomas Baranauskas|T. Baranausko]] datavimą.</ref> (sekmadienį, kuris tais metais sutapo su šv. apaštalų Petro ir Povilo švente) Mindaugas ir Morta gal specialiai vainikavimo iškilmėms sumūrytoje pirmojoje [[Vilniaus katedra|Vilniaus katedroje]] (pasak dalies lietuvių archeologų bei architektūros istorikų), o gal dab. [[Palatavio piliakalnis|Palatavio piliakalnyje]] esą stovėjusioje Latavos pilyje (pasak T. Baranausko) buvo vainikuoti ([[Ryga|Rygos]] meistrų nukaldintomis [[karūna|karūnomis]]) Lietuvos karaliumi ir karaliene. Netrukus po to (1253 m. liepą) mainais už taiką ir Lietuvos valstybės tarptautinį pripažinimą Mindaugas [[Vokiečių ordinas|kryžiuočiams]] atidavė visą [[Nadruva|Nadruvą]], kai kurias tuometinės Žemaitijos teritorijas ir pusę [[Dainava (baltų žemė)|Dainavos]], [[1255]] m. spalį – visą Lietuvos valdytą [[Sėla|Sėlos dalį]], o [[1259]] m. [[rugpjūčio 7]] d. – visą tuometinę Žemaitiją (beveik iki [[Šventoji|Šventosios]] rytuose), visą [[Skalva|Skalvą]] ir beveik visą Dainavą. - -Su Haličo-Volynės didžiuoju kunigaikščiu Danila Romanovičiumi Mindaugas susitaikė apie 1254 m. pab. (1255 m. taika dar buvo sustiprinta Mindaugui ar [[Vaišelga]]i už Danilos sūnaus [[Švarnas|Švarno]] ištekinus Mindaugo dukterį). [[1258]]–[[1259]] m. žiemą šią taiką nutraukė [[Aukso orda|Aukso ordos]] karvedžio Burundajaus vadovaujamos [[totoriai|totorių]] ir jų priverstinių sąjungininkų volynėnų kariuomenės žygis, kurio metu buvo nusiaubta ne tik [[Aukštaitija|tikroji Lietuva]], bet ir [[Nalšia]] bei [[Dainava (baltų žemė)|Dainava]] (iš popiežiaus [[Aleksandras IV|Aleksandro IV]] 1260 m. bulės matyti, kad nuo šio totorių ir volynėnų puolimo nukentėjo didesnė Lietuvos dalis). Dalis istorikų svarbiausiu Burundajaus žygio akstinu laiko „antitotorišką“ karaliaus Mindaugo politiką, – žinoma, kad 1255 m. jis netgi planavo ir jau buvo pradėjęs (netikėtai nutrūkusį) Lietuvos kariuomenės žygį į totorių valdomą [[Kijevas|Kijevą]]. - -== Mindaugo atsimetimas nuo krikščionybės (apostazė). Paskutinieji Mindaugo valdymo metai == -Padrąsintas po [[Durbės mūšis|Durbės mūšio]] kilusio antivokiško prūsų ir kitų baltų sukilimo bei pakurstytas [[Lietuva| Lietuvos]] submonarcho [[Treniota|Treniotos]], [[1261]] m. vasaros pab. ar rudens pradžioje Mindaugas atsimetė nuo [[krikščionybė]]s; išvijęs iš Lietuvos beveik visus joje buvusius vokiečius ir susigrąžinęs [[1259]] m. jo paties Vokiečių ordinui užrašytą Žemaitiją, jis vėl atnaujino Lietuvos karą su kryžiuočiais. -[[Vaizdas:Vilnius Mindaugas monument.jpg|thumb|225px|Paminklas Mindaugui Vilniuje]] - -[[1268]] m. popiežius [[Klemensas IV]] vienoje savo bulių Mindaugą pavadino „šviesios atminties valdovu“, – toks Mindaugo įvardijimas privertė suabejoti Mindaugo [[1261]] m. apostazės realumu; vis dėlto tą apostazę nepriklausomai vienas nuo kito patvirtina net keturi iš skirtingų kraštų (Volynės, Livonijos, Lenkijos ir Lietuvos) kilę XIII–XIV a. šaltiniai, o Klemensas IV 1268 m. galėjo būti tiesiog nieko negirdėjęs apie Mindaugo atsimetimą nuo krikščionybės, nes popiežiumi jis tapo jau po Mindaugo mirties.<ref>Popiežių bulės dėl kryžiaus žygių prieš prūsus ir lietuvius XIII a., V., 1987, p. 274, 275.</ref><ref>Baranauskas T., Mindaugo karūnavimo ir Lietuvos karalystės problemos // „Voruta“, Nr. 6 (504), 2002-03-23</ref> - -[[1263]] m. rudenį Mindaugą (kartu ir jo sūnus Ruklį bei Rupeikį) nužudė suokalbininkai. Viena iš kelių spėjamų Mindaugo žūties vietų yra [[Agluona (Latvija)|Agluona]] (dabar – Latvijoje, į šiaurės rytus nuo Daugpilio). Iškart po Mindaugo žūties Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu pusmečiui tapo Treniota, o [[1264]] m. pavasario pab. – Mindaugo sūnus [[Vaišelga]]. - -== Įamžinimas == - -* [[Paminklinis akmuo Lietuvos karaliui Mindaugui]] ([[Juozapinės kalnas]], 1990 m.) -* Paminklas Mindaugui Vilniuje (skulp. [[Regimantas Midvikis]], 2003 m.) -* 200 litų [[Sąrašas:Lietuviškos proginės monetos|proginė moneta]] (2003 m.) -* Paminklas Mindaugui ir karalienei Mortai [[Agluona (Latvija)|Agluonoje]] (skulp. [[Vidmantas Gylikis]], 2015 m.)<ref>[http://udiena.lt/ivairenybes/item/5208-agluonoje-bus-atidarytas-paminklas-lietuvos-karaliui-mindaugui-ir-karalienei-mortai Paminklas Agluonoje karaliui Mindaugui ir karalienei Mortai]</ref> -* [[Mindaugo kalnas (Naugardukas)|Mindaugo kalnas]] [[Naugardukas|Naugarduke]] (istorijos ir kultūros paminklas Baltarusijoje, kodas 412В000387)<ref>[http://livingheritage.by/Publikacyi/hkk%20spis.pdf Дзяржаўны спіс гісторыка-культурных каштоўнасцей Рэспублікі Беларусь] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160910031057/http://livingheritage.by/Publikacyi/hkk%20spis.pdf |date=2016-09-10 }}</ref> -* Atstatoma Vorutos pilis ([[Šeimyniškėlių piliakalnis]]) -* [[Karaliaus Mindaugo taurė]] (nuo 2016 m.) - -== Nuotraukų galerija == -<gallery> -LT-2003-200litų-Mindaugas-b.png|200 litų sidabro ir aukso moneta (2003 m.) 750-osioms Mindaugo karūnavimo metinėms -Lietuvos_Karalius_Mindaugas,_LVTM_medalio_fragmentas.jpg|„Lietuvos Karalius Mindaugas“ Lietuvos vardo tūkstantmečiui skirto medalio fragmentas. Autoriai: skulptorius [[Juozas Kalinauskas]], dailininkė [[Lina Kalinauskaitė]] -Karalius Mindaugas JK Medal.jpg|Medalis skirtas Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo 750-čiui paminėti. Autorius – skulptorius, medalininkas [[Juozas Kalinauskas]] -</gallery> - -== Šaltiniai == -{{Išnašos|2}} - -== Nuorodos == -{{Wikiquote}} -{{Vikižodynas|Mindaugas}} -* [http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/article.php?id=10060763.lt E. Gudavičius apie Mindaugo vainikavimo datą, vietą ir aplinkybes] -* [http://www.ziemgala.lt/lt/zurnalas-ziemgala/ziemgala-20081/mindaugas-ir-latgaliai A. Butkus. Mindaugas ir latgaliai. Žiemgala, 2008 / 1.] - -{{Lietuvos valdovai}} - -[[Kategorija:Lietuvos didieji kunigaikščiai]] '
Naujas puslapio dydis (new_size)
21
Senasis puslapio dydis (old_size)
14820
Dydis pakeistas redaguojant (edit_delta)
-14799
Eilutės, kurios įstatytos redaguojant (added_lines)
[]
Eilutės išmestos redaguojant (removed_lines)
[ 0 => '|fonas=reg', 1 => '|titulas = [[Lietuvos didysis kunigaikštis]] ir Karalius', 2 => '|vaizdas = Karalius_Mindaugas.jpg', 3 => '|titulas0 = [[Vaizdas:Coat of arms of the Seimas of Lithuania.svg|35px|left]] [[Mindaugo sostas|Lietuvos karalius]]', 4 => '|dinastija =', 5 => '|gimė = apie {{Gimė|1200|||}}', 6 => '|gimimo vieta = ', 7 => '|mirė = {{Mirė|1263|9|12|1200||}}', 8 => '|mirties vieta = ', 9 => '|tėvas = nežinomas', 10 => '|motina = ', 11 => '|sutuoktinė = [[Morta Mindaugienė|Morta]]', 12 => '|vaikai = [[Vaišelga]]; [[Daumantas|Daumantas, arba Domantas]]; [[Rūklys]], [[Rupeikis]]', 13 => '|titulas1 = [[Vaizdas:Coat of arms of the Seimas of Lithuania.svg|35px|left]] [[LDK|Lietuvos didysis kunigaikštis]]', 14 => '|valdė0 ={{pradžia|1253||}} - {{pabaiga|1263|||1253||}} ', 15 => '|pirmtakas0 =', 16 => '|įpėdinis0 =', 17 => '|valdė1 ={{pradžia|1236||}} - {{pabaiga|1253|||1236||}} ', 18 => '|pirmtakas1=[[Živinbudas]] ', 19 => '|įpėdinis1 =[[Treniota]]', 20 => '|vikiteka= Category:Mindaugas', 21 => '}}', 22 => '', 23 => ''''Mindaugas''' (g. apie [[1200]] m. – [[1263]] m. [[rugsėjo 12]] d.) – Lietuvos [[didysis kunigaikštis]] (~[[1236]]–[[1253]] m.), taip pat pirmasis Lietuvos [[karalius]] (1253–[[1263]] m.). Jo vainikavimo Lietuvos karaliumi diena yra Lietuvos Respublikos valstybinė šventė.', 24 => '', 25 => '[[Istoriografija|Istoriografijoje]] nuo XX a. pradžios vyrauja savotiška aksioma virtusi rusų istoriko Dmitrijaus Ilovaiskio XIX a. 7–ajame dešimtmetyje iškelta ir ukrainiečių istoriko Vladimiro Antonovičiaus 1878 m. išplėtota [[hipotezė]], anot kurios Lietuvos valstybė buvusi sukurta būtent Mindaugo; pastaruoju metu vis daugiau istorikų šią daugelio istorijos šaltinių duomenims prieštaraujančią hipotezę atmeta ir teigia Lietuvos valstybę gyvavus jau apie 1200 m. ar net IX–XII a.{{Faktas}}', 26 => '', 27 => '== Mindaugo kilmė ir giminystės ryšiai ==', 28 => 'Žinių apie Mindaugo kilmę ir artimiausius giminaičius istorijos šaltiniuose labai nedaug. Sprendžiant iš ''Livonijos eiliuotojoje kronikoje'' įvardyto Mindaugo tėvo turėto ''didžiojo kunigo'' ({{de|ein kunic grôß}}) titulo, [[Henriko Latvio kronika|Henriko Latvio kronikoje]] nurodytų kai kurių iki Mindaugo valdžiusių Lietuvos valdovų žūties datų ir [[Voluinės metraštis|Voluinės metraščio]] žinios apie tai, kad [[Lietuvos-Voluinės sutartis|1219 m. Lietuvos ir Haličo-Voluinės taikos sutartis]] buvo sudaryta ir dviejų Mindaugo brolių ar pusbrolių vardu, galima spėti Mindaugą buvus arba [[1213]] m. prie [[Lielvardė]]s žuvusio tiksliai neidentifikuoto Lietuvos didžiojo kunigaikščio, arba Lietuvos „vyriausiojo kunigaikščio“ [[Živinbutas|„Živinbuto“]] sūnumi, taip pat [[Daujotas|Daujoto]] jaunesniuoju broliu ar pusbroliu.', 29 => '', 30 => 'Kai kurie istorikai teigia, kad Mindaugas galėjo būti kunigaikščio [[Rimgaudas|Rimgaudo]] įpėdinis.', 31 => '', 32 => '== Mindaugo veikla iki 1248 metų ==', 33 => '[[Vaizdas:Mindaugas Lithuania (Voruta).png|thumb|left|225px|1248 m. išsiplėtusio Mindaugo domeno ir svarbesnių Mindaugo pilių lokalizacijos schema (pagal [[Gintautas Zabiela|G. Zabielą]])]]', 34 => '[[Vaizdas:Mindoŭh, Vit. Міндоўг, Віт (XVII).jpg|thumb|left|200px|Mindaugo krikštas (nežinomo XVII a. Lietuvos dailininko paveikslo, vaizduojančio vyskupą Vitą, fragmentas)]]', 35 => '[[Vaizdas:Mindaugas.jpg|thumb|225px|Mindaugas (XVI a. [[fikcija|fikcinis]] portretas)]]', 36 => 'Istorijos šaltiniuose Mindaugas pirmą kartą paminėtas [[1219]] m. kaip vienas iš kelių tikrosios Lietuvos arba vad. [[Lietuva (baltų žemė)|Lietuvos žemės]] kunigaikščių, kurių vardu gal smulkių lietuvių kunigaikštysčių konfederacijos vadovų, o gal tik vieno Lietuvos vyriausiojo kunigaikščio Živinbuto pasiuntiniai tais metais sudarė Lietuvos ir [[Haličo-Volynės kunigaikštystė|Halčio-Volynės kunigaikštystės]] valstybių taikos sutartį.', 37 => '', 38 => 'Kada Mindaugas įveikė hipotetinius kandidatus į paliktą tuščią Lietuvos valdovo sostą ir tapo Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu ar (pasak D. Ilovaiskio–[[Edvardas Gudavičius|E. Gudavičiaus]] teorijos) „pirmuoju suvienytos Lietuvos valdovu“, tiksliai nežinoma, tačiau tai, kad [[1236]] m. [[Haličas|Haličo]]-[[Volynė]]s didysis kunigaikštis [[Danila Romanovičius]] su Mindaugu derėjosi kaip su visos Lietuvos valdovu leidžia manyti, jog pastarasis didžiuoju kunigaikščiu tapo [[1236]] m. ar šiek tiek anksčiau.', 39 => '', 40 => '[[1244]] m. prieš [[Livonijos ordinas|Livonijos ordino]] valdžią sukilusiems pietiniams [[kuršiai|kuršiams]] pasiprašius Mindaugo globos, 1244–[[1245]] m. žiemą pastarojo vadovaujama [[Lietuva|Lietuvos]] kariuomenė, tada nesėkmingai bandžiusi užimti Livonijos riterių neseniai užvaldytą buvusią kuršių [[Embūtė]]s (dabar − [[Latvija|Latvijoje]], [[Liepojos rajonas|Liepojos rajono]] rytuose) pilį, visame tuometiniame Pietų Kurše (t. y. būsimoje „žemaičių dounininkų“ teritorijoje, – nepainioti su dabartinės, [[Kuršas|latviškosios Kurzemės]] pietine dalimi) ir galbūt nedidelėje tuometinio Šiaurės Kuršo dalyje (dab. Liepojos rajono pietinėje dalyje) laikinai įtvirtino Lietuvos didžiojo kunigaikščio administraciją.', 41 => '', 42 => '1248 m. sausio 15 d. kartu su [[Tautvilas|Tautvilu]] ir Gedvydu Protvos mūšyje nugalėjo Rusios kariuomenę, mūšio metu žuvo Rusios kunigaikštis [[Michailas Jaroslavičius Narsusis]].', 43 => '', 44 => '== 1249–1254 m. vidaus karas. Mindaugo krikštas ir jo padariniai==', 45 => '', 46 => '[[1248]] m. pab. ar pačioje [[1249]] m. pr. Mindaugui iš savo sūnėnų (našlaičių Daujoto sūnų) [[Tautvilas|Tautvilo]] ir [[Gedvydas|Gedvydo]] bei šių dviejų kunigaikščių motinos brolio, visą ar dalį tuometinės [[Žemaitija|Žemaitijos]] valdžiusio Vykinto atėmus jų tėvonijas, 1249 m. pavasarį ar vasarą Lietuvoje kilo vidaus karas (sprendžiant iš Volynės metraščio, tas karas kilo dėl [[Lietuva (baltų žemė)|Lietuvos žemės]]; pasak daugumos istorikų, Tautvilas su Gedvydu ''Lietuvos žemę'' ar jos dalį valdė iki 1248 m.). Mindaugo brolėnus stipria [[ukrainiečiai|volynėnų]] ir [[polovcai|polovcų]] kariuomene nedelsdama parėmė Haličo-Volynės valstybė; Tautvilas apie [[1250]] m. pr. dar atvyko į [[Ryga|Rygą]], ten apsikrikštijo, užsitikrino Livonijos katalikų bažnyčios hierarchų bei (neilgam laikui) [[Livonijos ordinas|Livonijos ordino]] paramą kovoje su Mindaugu ir tikriausiai apsiskelbė Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. Vis dėlto iki [[1254]] m. trukęs Mindaugo karas su jo centralizuota politika nepatenkintais vidaus oponentais (dauguma aukštaičių, rytinių (Vidurio Lietuvos) [[Žemaitija|žemaičių]], [[Nalšia|nalšėnų]] ir [[jotvingiai|jotvingių]] 1249–1254 m. vidaus karo metu liko ištikimi Mindaugui) ir jų užsienio rėmėjais baigėsi visiška Mindaugo pergale. [[1251]] m. Mindaugo delegacijai, atvykusiai pas [[popiežius|popiežių]] [[Inocentas IV|Inocentą IV]] tartis dėl Lietuvos valdovo krikšto, vadovavo [[Parnužis]]. 1251 m. vasarį ar kovą apsikrikštijęs (šio krikšto iniciatorius buvo Livonijos krašto magistras Andrius Štirijietis) ir visokeriopą [[Livonijos ordinas|Vokiečių ordino Livonijos šakos]] palaikymą užsitikrinęs Mindaugas greitai išardė ir įveikė antilietuvišką tikrosios Lietuvos („Lietuvos žemės“) kunigaikščių [[Tautvilas|Tautvilo]] ir [[Gedvydas|Gedvydo]], Haličo-Volynės, pietinių jotvingių ir vakarinių žemaičių koaliciją (daugumą Tautvilą palaikiusių lietuvių ir jotvingių Mindaugas nugalėjo ar perviliojo į savo pusę dar iki 1252 m. pab.).', 47 => '', 48 => 'Netrukus po Mindaugo ir kelių šimtų (?) jo artimųjų bei vasalų katalikiško krikšto (Volynės metraščio liudijimu, Mindaugo krikštas buvęs grynai formalus), t. y. [[1251]] m. [[liepos 17]] d., [[Lietuva]] popiežiaus Inocento IV Milane surašyta [[popiežiaus bulė|bule]] buvo paskelbta katalikiška Lietuvos karalyste, suteikiant jai „šv. Petro nuosavybės“ teises, – taip Lietuvą kaip suverenų europinės politikos subjektą pripažino didžiausias tuometinės Vakarų [[Europa|Europos]] autoritetas, taigi ir pati Europa.', 49 => '', 50 => 'Vainikuoti Mindaugą ir jo žmoną Mortą<ref>Ši antroji (?) Mindaugo žmona daugelio istorikų tapatinama su 1251 m. neva paties Mindaugo prie ''Tviremet''' (=Vembutų?) pilies nukauto Vismanto našle, – nors Lietuvos ir Volynės [[1219]] m. taikos sutarčiai skirtame [[Volynės metraštis|Volynės metraščio]] įraše aiškiai pasakyta, kad Vismanto našlę sau (į žmonas ar suguloves) „pasiėmė“ Vismantą nukovęs ''Mindaugaitis''.</ref> popiežius įpareigojo Kulmo vyskupą Heinrichą Haidenreichą. [[1253]] m. [[liepos 6]]-ąją<ref>Pagal [[Edvardas Gudavičius|E. Gudavičiaus]] datavimą; Mindaugo vainikavimo diena šis istorikas yra siūlęs laikyti ir 1253 m. liepos 13-ąją.</ref> arba [[birželio 29]]-ąją<ref>Pagal [[Tomas Baranauskas|T. Baranausko]] datavimą.</ref> (sekmadienį, kuris tais metais sutapo su šv. apaštalų Petro ir Povilo švente) Mindaugas ir Morta gal specialiai vainikavimo iškilmėms sumūrytoje pirmojoje [[Vilniaus katedra|Vilniaus katedroje]] (pasak dalies lietuvių archeologų bei architektūros istorikų), o gal dab. [[Palatavio piliakalnis|Palatavio piliakalnyje]] esą stovėjusioje Latavos pilyje (pasak T. Baranausko) buvo vainikuoti ([[Ryga|Rygos]] meistrų nukaldintomis [[karūna|karūnomis]]) Lietuvos karaliumi ir karaliene. Netrukus po to (1253 m. liepą) mainais už taiką ir Lietuvos valstybės tarptautinį pripažinimą Mindaugas [[Vokiečių ordinas|kryžiuočiams]] atidavė visą [[Nadruva|Nadruvą]], kai kurias tuometinės Žemaitijos teritorijas ir pusę [[Dainava (baltų žemė)|Dainavos]], [[1255]] m. spalį – visą Lietuvos valdytą [[Sėla|Sėlos dalį]], o [[1259]] m. [[rugpjūčio 7]] d. – visą tuometinę Žemaitiją (beveik iki [[Šventoji|Šventosios]] rytuose), visą [[Skalva|Skalvą]] ir beveik visą Dainavą.', 51 => '', 52 => 'Su Haličo-Volynės didžiuoju kunigaikščiu Danila Romanovičiumi Mindaugas susitaikė apie 1254 m. pab. (1255 m. taika dar buvo sustiprinta Mindaugui ar [[Vaišelga]]i už Danilos sūnaus [[Švarnas|Švarno]] ištekinus Mindaugo dukterį). [[1258]]–[[1259]] m. žiemą šią taiką nutraukė [[Aukso orda|Aukso ordos]] karvedžio Burundajaus vadovaujamos [[totoriai|totorių]] ir jų priverstinių sąjungininkų volynėnų kariuomenės žygis, kurio metu buvo nusiaubta ne tik [[Aukštaitija|tikroji Lietuva]], bet ir [[Nalšia]] bei [[Dainava (baltų žemė)|Dainava]] (iš popiežiaus [[Aleksandras IV|Aleksandro IV]] 1260 m. bulės matyti, kad nuo šio totorių ir volynėnų puolimo nukentėjo didesnė Lietuvos dalis). Dalis istorikų svarbiausiu Burundajaus žygio akstinu laiko „antitotorišką“ karaliaus Mindaugo politiką, – žinoma, kad 1255 m. jis netgi planavo ir jau buvo pradėjęs (netikėtai nutrūkusį) Lietuvos kariuomenės žygį į totorių valdomą [[Kijevas|Kijevą]].', 53 => '', 54 => '== Mindaugo atsimetimas nuo krikščionybės (apostazė). Paskutinieji Mindaugo valdymo metai ==', 55 => 'Padrąsintas po [[Durbės mūšis|Durbės mūšio]] kilusio antivokiško prūsų ir kitų baltų sukilimo bei pakurstytas [[Lietuva| Lietuvos]] submonarcho [[Treniota|Treniotos]], [[1261]] m. vasaros pab. ar rudens pradžioje Mindaugas atsimetė nuo [[krikščionybė]]s; išvijęs iš Lietuvos beveik visus joje buvusius vokiečius ir susigrąžinęs [[1259]] m. jo paties Vokiečių ordinui užrašytą Žemaitiją, jis vėl atnaujino Lietuvos karą su kryžiuočiais.', 56 => '[[Vaizdas:Vilnius Mindaugas monument.jpg|thumb|225px|Paminklas Mindaugui Vilniuje]]', 57 => '', 58 => '[[1268]] m. popiežius [[Klemensas IV]] vienoje savo bulių Mindaugą pavadino „šviesios atminties valdovu“, – toks Mindaugo įvardijimas privertė suabejoti Mindaugo [[1261]] m. apostazės realumu; vis dėlto tą apostazę nepriklausomai vienas nuo kito patvirtina net keturi iš skirtingų kraštų (Volynės, Livonijos, Lenkijos ir Lietuvos) kilę XIII–XIV a. šaltiniai, o Klemensas IV 1268 m. galėjo būti tiesiog nieko negirdėjęs apie Mindaugo atsimetimą nuo krikščionybės, nes popiežiumi jis tapo jau po Mindaugo mirties.<ref>Popiežių bulės dėl kryžiaus žygių prieš prūsus ir lietuvius XIII a., V., 1987, p. 274, 275.</ref><ref>Baranauskas T., Mindaugo karūnavimo ir Lietuvos karalystės problemos // „Voruta“, Nr. 6 (504), 2002-03-23</ref>', 59 => '', 60 => '[[1263]] m. rudenį Mindaugą (kartu ir jo sūnus Ruklį bei Rupeikį) nužudė suokalbininkai. Viena iš kelių spėjamų Mindaugo žūties vietų yra [[Agluona (Latvija)|Agluona]] (dabar – Latvijoje, į šiaurės rytus nuo Daugpilio). Iškart po Mindaugo žūties Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu pusmečiui tapo Treniota, o [[1264]] m. pavasario pab. – Mindaugo sūnus [[Vaišelga]].', 61 => '', 62 => '== Įamžinimas ==', 63 => '', 64 => '* [[Paminklinis akmuo Lietuvos karaliui Mindaugui]] ([[Juozapinės kalnas]], 1990 m.)', 65 => '* Paminklas Mindaugui Vilniuje (skulp. [[Regimantas Midvikis]], 2003 m.)', 66 => '* 200 litų [[Sąrašas:Lietuviškos proginės monetos|proginė moneta]] (2003 m.)', 67 => '* Paminklas Mindaugui ir karalienei Mortai [[Agluona (Latvija)|Agluonoje]] (skulp. [[Vidmantas Gylikis]], 2015 m.)<ref>[http://udiena.lt/ivairenybes/item/5208-agluonoje-bus-atidarytas-paminklas-lietuvos-karaliui-mindaugui-ir-karalienei-mortai Paminklas Agluonoje karaliui Mindaugui ir karalienei Mortai]</ref>', 68 => '* [[Mindaugo kalnas (Naugardukas)|Mindaugo kalnas]] [[Naugardukas|Naugarduke]] (istorijos ir kultūros paminklas Baltarusijoje, kodas 412В000387)<ref>[http://livingheritage.by/Publikacyi/hkk%20spis.pdf Дзяржаўны спіс гісторыка-культурных каштоўнасцей Рэспублікі Беларусь] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20160910031057/http://livingheritage.by/Publikacyi/hkk%20spis.pdf |date=2016-09-10 }}</ref>', 69 => '* Atstatoma Vorutos pilis ([[Šeimyniškėlių piliakalnis]])', 70 => '* [[Karaliaus Mindaugo taurė]] (nuo 2016 m.)', 71 => '', 72 => '== Nuotraukų galerija ==', 73 => '<gallery>', 74 => 'LT-2003-200litų-Mindaugas-b.png|200 litų sidabro ir aukso moneta (2003 m.) 750-osioms Mindaugo karūnavimo metinėms', 75 => 'Lietuvos_Karalius_Mindaugas,_LVTM_medalio_fragmentas.jpg|„Lietuvos Karalius Mindaugas“ Lietuvos vardo tūkstantmečiui skirto medalio fragmentas. Autoriai: skulptorius [[Juozas Kalinauskas]], dailininkė [[Lina Kalinauskaitė]]', 76 => 'Karalius Mindaugas JK Medal.jpg|Medalis skirtas Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo 750-čiui paminėti. Autorius – skulptorius, medalininkas [[Juozas Kalinauskas]]', 77 => '</gallery>', 78 => '', 79 => '== Šaltiniai ==', 80 => '{{Išnašos|2}}', 81 => '', 82 => '== Nuorodos ==', 83 => '{{Wikiquote}}', 84 => '{{Vikižodynas|Mindaugas}}', 85 => '* [http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/article.php?id=10060763.lt E. Gudavičius apie Mindaugo vainikavimo datą, vietą ir aplinkybes]', 86 => '* [http://www.ziemgala.lt/lt/zurnalas-ziemgala/ziemgala-20081/mindaugas-ir-latgaliai A. Butkus. Mindaugas ir latgaliai. Žiemgala, 2008 / 1.]', 87 => '', 88 => '{{Lietuvos valdovai}}', 89 => '', 90 => '[[Kategorija:Lietuvos didieji kunigaikščiai]]' ]
Bet kuriuo atveju, pakeitimas buvo atliktas per tor išėjimo mazgą (tor_exit_node)
false
Viki duomenų bazės pavadinimas (wiki_name)
'ltwiki'
Viki kalbos kodas (wiki_language)
'lt'
Pakeitimo laikas (timestamp)
1638606258