Piktnaudžiavimų sąrašas

'{{Ltgyv |pavad = Marcinkonys |foto = Marcinkonys, Miškininkų g.JPG |plotis = 270 |fotoinfo = Miškininkų gatvė |herb = Marcinkonys COA.gif |long = 24.400|lat = 54.061 |sav = Varėnos rajono savivaldybė |sen = Marcinkonių seniūnija |gyv = 640 |metai = 2011 |kirčl = {{Vietovardis|Marcinkónys|Marcinkonių̃|Marcinkonìms|Marcinkónis|Marcinkonimìs|Marcinkonysè|k=3|š=1}} |istpav= {{pl|Marcinkańce}} |vikiteka = Category:Marcinkonys }} '''Marcinkonys''' – [[kaimas]] [[Varėnos rajono savivaldybė]]s teritorijos pietuose, prie [[Vilniaus–Marcinkonių geležinkelis|Vilniaus–Marcinkonių geležinkelio]], 21 km į pietvakarius nuo [[Varėna|Varėnos]], šalia [[Dorupis|Dorupio]] ir [[Grūda (upė)|Grūdos]] upių, [[Dzūkijos nacionalinis parkas|Dzūkijos nacionalinio parko]] teritorijoje. [[Marcinkonių seniūnija|Seniūnijos]] centras, seniūnaitija. Tai vienas didžiausių pagal užimamą plotą kaimas Lietuvoje (143 ha). == Geografija == [[Vaizdas:Marcinkonių geležinkelio stotis.JPG|thumb|left|250px|Stotis ir apylinkės iš viršaus]] Kaimas apsuptas didelių miškų, tai vienas gyventojų verslo šaltinių. Drevėtos pušys – gamtos paminklai. Geležinkeliu susisiekia su [[Varėna]] bei Vilniumi, asfaltuotais keliais – su [[Druskininkai]]s, [[Merkinė|Merkine]] ir Varėna, yra geležinkelio stotis. Kaimo apylinkėse yra [[žemyninė kopa|žemyninės kopos]], Girinio sveikatingumo takas (3,6 km), už 4 km į pietus – pažintinis takas po [[Čepkelių raistas|Čepkelių raistą]]. {{glžk|[[Darželiai (Varėna)|Darželiai]]|Marcinkonys|[[Zervynos]]}} [[Vaizdas:Dzukijos nacionalinis parkas.png|left|100px]] Marcinkonyse įsikūrusi [[Dzūkijos nacionalinis parkas|Dzūkijos nacionalinio parko]] administracija ir informacinis centras (nuomoja dviračius, baidares), parko muziejus, [[Čepkeliai|Čepkelių]] gamtinio rezervato administracija (su rezervato gamtos ekspozicija-muziejumi), Etnografinis muziejus ir [[Tado Ivanausko zoologijos muziejus|Tado Ivanausko zoologijos muziejaus]] filialas. Veikia užsienio ir šalies turistų pamėgti svečių namai „Ėglis“. [[2004]] m. patvirtintas [[Marcinkonių herbas]]. Veikia ambulatorija, vaistinė, biblioteka, paštas (LT-65027), kultūros namai, girininkija, etnografinis muziejus (etnokultūrinio ir gamtosauginio švietimo centras). Kaime susibūrusi humoro grupelė „Spanguolė“, etnografinis ansamblis. == Istorija == Vietovardis kilęs iš asmenvardžio *''Marcinkónis'' (plg. pavardės ''Marcìnka, Marciñkus'').<ref>[http://lkiis.lki.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze;jsessionid=525C1903DBCBA91F5BB1F1F05BB8ACCE Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė]</ref> [[1637]] m. minima miško žvalgų gyvenvietė. [[1770]] m. čia kaip Merkinės filija pastatyta pirmoji [[Marcinkonių bažnyčia]]. [[1777]] m. įkurta parapija, ji veikė trumpai, atkurta [[1921]] m. Kaimas pradėjo augti XIX a. antrojoje pusėje, kai pro jį buvo nutiestas [[Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelis]] ir pastatyta [[Marcinkonių geležinkelio stotis|geležinkelio stotis]], aplink Marcinkonių stotį išsiplėtė gyvenvietė, kuri [[XX a.]] antroje pusėje susijungė su kaimu. Dirbamos žemės buvo mažai, gyventojai vertėsi miško darbais, amatais, nuo [[XIX a.]] pabaigos rinko grybus ir spanguoles; surinktos gėrybės traukiniais buvo išvežamos ir į Sankt Peterburgą bei Varšuvą, dėl to Marcinkonyse apsigyveno žydų – prekybos tarpininkų. [[Vaizdas:Marcinkonys station, Lithuania.jpg|right|310px|thumb|Geležinkelio stotis]] [[Vaizdas:Village Festival in a forest scene. Lithuania. - panoramio.jpg|right|310px|thumb|Kaimo šventė]] [[1912]] m. įsteigta grybų džiovinimo įmonėlė. Nuo [[1896]] m. čia buvo platinama draudžiamoji spauda [[lietuvių kalba]], dirbo daraktoriai. [[1911]] m. įkurtas [[Šv. Kazimiero draugija|Šv. Kazimiero draugijos]] skyrius. Per [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmąjį pasaulinį karą]] [[1915]] m. vokiečių okupacinės administracijos nurodymu medienai išvežti nuo Marcinkonių iki [[Katra|Katros]] upės nutiestas [[Prancūzkelis|siaurasis geležinkelis]], kuris veikė iki [[XX a.]] vidurio. Po [[Pirmasis pasaulinis karas|I pasaulinio karo]], kai pateko [[Lenkija|Lenkijos]] valdžion, kuriai priklausė [[1920]]–[[1939]] m. Gyventojai buvo persekiojami už lietuvybės puoselėjimą ir gynimą, neapsieita ir be aukų – Lenkijos pasienio kariuomenė ir policija [[1920]] m. nukankino kun. P. Raštutį, [[1923]] m. – dar 2 gyventojus. Labiausiai marcinkoniškius išgarsino lietuviški kryžiai (kaip valstybės herbe), kuriuos lietuviai statė, o lenkai viešai (kartais ir slapčia) griovė ir naikino. Toks kryžius buvo pastatytas Marcinkonyse [[1933]] m. pabaigoje. Policijos komendantas įsakė jį nugriauti, bet neatsirado žmonių, kurie padarytų tai net už lenkų siūlomus pinigus. Todėl kryžius sunaikintas tik pasamdžius darbininkus iš kitur. Po šio incidento kilo dideli neramumai, iškelta byla net pasiekė [[Lenkijos seimas|Lenkijos seimą]]. Veikė 2 (lenkų ir lietuvių) kooperatyvai. [[1939]]–[[1940]] m. kaimas buvo [[Baltarusijos TSR]] sudėtyje, [[1940]] m. [[rugpjūčio 3]] d. atiteko [[Lietuvos TSR]]. [[1941]] m. rugsėjo mėn. nacių okupacinės valdžios įsakymu Marcinkonių miške netoli kaimo nužudyta apie 600 Marcinkonių ir Varėnos žydų. [[1942]] m. pavasarį įkurtas [[Marcinkonių getas]]. Po [[Antrasis pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] Marcinkonių apylinkėse veikė Lietuvos partizanų [[Merkio rinktinė]]s Marcinkonių batalionas; [[1946]] m. per jo kovotojų pasalą žuvo 3 Marcinkonių [[NKVD]] įgulos kareiviai ir 1 stribas. TSRS valdžia [[1940]]–[[1941]] m. ir [[1944]]–[[1953]] m. ištrėmė 103 Marcinkonių gyventojus. ([[1943]] m. įsteigta pradžios mokykla , [[1944]]–[[1949]] m. progimnazija, [[1949]]–[[1954]] m. septynmetė, [[1954]]–[[2001]] m. vidurinė, nuo [[2001]] m. [[Marcinkonių pagrindinė mokykla]]. [[1957]] m. įkurtas Marcinkonių miškų ūkis, priklausęs Varėnos miškų ūkio gamybiniam susivienijimui, iki [[1990]] m. – Marcinkonių miškų ūkio centras. [[1971]] m. susikūrė Marcinkonių etnografinis ansamblis. [[1991]] m. įsteigus Dzūkijos nacionalini parką Marcinkonyse įsikūrė jo direkcija. Nuo [[XX a.]] pabaigos vėl suklestėjo miško gėrybių verslas. [[XXI a.]] pradžioje pradėta plėtoti kaimo turizmą. <ref>{{VLE|XIV|253|[[Arvydas Gaidys]]|Marcinkonys}}</ref> {{adm |XX a. tarpukaris|[[Marcinkonių valsčius|Marcinkonių valsčiaus]] centras |[[1950]]–[[1995]] m.|[[Marcinkonių apylinkė]]s centras |[[1995]]–|[[Marcinkonių seniūnija|Marcinkonių seniūnijos]] centras}} == Architektūra == [[Vaizdas:Dzūkijos etnografinis muziejus Marcinkonyse.JPG|thumb|200px|Etnografijos muziejus]] [[Vaizdas:Marcinkoniu muziejaus eksponatai.jpg|thumb|200px|Marcinkonių muziejaus eksponatai]] Pagal užimamą plotą vienas didžiausių kaimų Lietuvoje. Medinėje dvibokštėje neogotikinėje [[Marcinkonių Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčia|Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčioje]], pastatytoje apie [[1880]] m., yra paveikslų („Šv. Rokas“, apie [[1710]] m., „Šv. Barbora“ , [[XVIII a.]], „Šv. Pranciškus“, [[XIX a.]] pradžia), medinė skulptūra „Nukryžiuotasis“, [[XIX a.]], žalvarinis varpas ([[1805]] m., išliejo J. S. Vėneris), ant bažnyčios – geležinis kryžius ([[XX a.]] pirmoji pusė). Bažnyčios šventorius aptvertas akmenų mūro tvora su 14 Kryžiaus kelio stočių ([[XX a.]] pradžia); šventoriuje – medinė varpinė, medinis kryžius su geležies elementais ([[1933]] m.). <ref>{{VLE|XIV|253|[[Jurgita Rimkevičienė]]|Marcinkonys}}</ref> * Etnografijos muziejus, įkurtas [[1994]] m. * Čepkelių valstybinio rezervato gamtos muziejus, įkurtas [[1996]] m. * Hitlerizmo aukų kapinės. * Lietuvos partizanų kapinės. == Gyventojai == [[1838]] m. Marcinkonyse buvo 37 [[kiemas|kiemai]]. {{dem|kolon=6|till=1300|inc=200|incmin=100 |1861|389 |1897|988 |1905|894|r1905=<ref>{{1905sur}}</ref> |1959|1223|r1959=<ref name="MLTE">{{MLTE|2|509||Marcinkonys}}</ref> |1970|1111|r1970=<ref>{{1959-70sur}}</ref> |1979|1080|r1979=<ref>{{1979sur}}</ref> |1980|975|r1980=<ref name="LTE">{{LTE|7|238||Marcinkonys}}</ref> |1986|858|r1986=<ref name="TLE">{{TLE|2|691|[[Kazys Misius]] ir kt|Marcinkonys}}</ref> |1989|835|r1989=<ref>{{1989sur}}</ref> |2001|765|r2001=<ref>{{2001sur(Alytus)}}</ref> |2011|640|r2011=<ref>{{2011sur}}</ref> |2016|591|<ref>https://varena.lt/seniunijos/marcinkoniu-seniunija/</ref> }} == Žymūs žmonės == Kaime gimė: * [[Vaclovas Čiočys]], matematikas, fizinių mokslų daktaras. * [[Virgis Pugačiauskas]], istorijos mokslų daktaras. == Nuotraukos == <gallery> Vaizdas:Marcinkonys, Nasvyčio g.JPG|Įvažiavimas nuo Druskininkų (Nasvyčio g.) Vaizdas:Marcinkonių seniūnijos pastatas.JPG|Paštas Vaizdas:Klonių Dune.jpg|Gaidzų (Klonių) žemyninė kopa Vaizdas:Winter river in Marcinkonys - Зимняя радость - panoramio.jpg|Miestelio apylinkės žiemos metu </gallery> {{ltunavigacija |C=MARCINKONYS |Š= |ŠR=[[Varėna|VARĖNA]] – 23 km <br /> [[Mančiagirė]] – 9 km |R=[[Lynežeris]] - 11 km |PR= |P= |PV=[[Margionys]] – 11 km |V= |ŠV=[[Merkinė|MERKINĖ]] – 22 km <br /> [[Puvočiai]] – 9 km <br /> ''[[Kašėtos (Marcinkonys)|Kašetos]]'' – 6 km }} == Šaltiniai == {{Išnašos}} == Nuorodos == * [http://www.panoramas.lt/m_katalog.php?p_id=886&lg=2 Marcinkonių Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčia] * {{ML|1|345|Marcinkonys}} * [http://www.marcinkonys.lt/ Bendruomenės tinklalapis] * [http://www.dzukijosparkas.lt/ Dzūkijos nacionalinis parkas] * [http://gatchina3000.ru/brockhaus-and-efron-encyclopedic-dictionary/031/31546.htm Apie Marcinkonis carinėje Rusijoje] {{ru-icon}} {{VARgyv}} [[Kategorija:Marcinkonys| ]]'