Tikrinti atskirus pakeitimus

'{{reikšmė|menininką|angelą|[[Arkangelas Rafaelis]].}} {{Žmogaus biografija | fonas = culture | vardas = Rafaelis | paveikslėlis = Sanzio 00.jpg | paveikslėlio apibūdinimas = ''Autoportretas, Rafaelis'' | paveikslėlio dydis = 200px | gimimo data = {{Gimė|1483|04|06}} | gimimo vieta = [[Urbinas]], [[Italija]] | mirties data = {{Mirė|1520|04|06|1483|04|06}} | mirties vieta = [[Roma]]|palaidotas =[[Panteonas (Roma)]] | tautybė = | tėvas = Džovanis Santis | motina = Madžija di Batista Čiarla | sutuoktinė = | vaikai = | veikla = italų architektas, dailininkas | sritis = | įstaigos = | pareigos = | išsilavinimas = | alma_mater = | doktorantūros_vadovas = | studentai = | žinomas = | apdovanojimai = | parašas = | pastabos = | vikiteka = Category:Raffaello Sanzio }} '''Rafaelis''' (lotynizuota forma '''Raphael''', tikr. ''Raffaello Sanzio'', [[1483]] m. [[balandžio 6]] d. [[Urbinas]], [[Italija]] – [[1520]] m. [[balandžio 6]] d. [[Roma]]) – italų architektas, dailininkas.<ref>{{VLE|XIX|457-458||Balys Pakštas. Rafaelis (Raffaello), Raffaello Sanzio da Urbino, Raffaello Santi}}</ref> Gyvenimo metu žinotas pravarde Urbinas (nuo gimimo vietos, it. ''Raffaello da Urbino'') Jis buvo iš tų menininkų, kurių gyvenimas, dar jiems gyviems esant, apipinamas legendomis. Rafaelis – vienas didžiausių visų laikų dailininkų. Jis savo kūryboje įkūnijo Renesanso epochos itališkojo humanizmo idealus. Kelis šimtmečius Rafaelio kūryba buvo vertinama kaip aukščiausias dailės etalonas. Jo kūryba buvo akademinio Europos dailės mokymo pagrindas. Tik XX a. dailininko autoritetas susvyravo ir šiuo metu labiau pirmenybė atiduodama individualesniems amžininkų [[Leonardas da Vinčis|Leonardo da Vinčio]] ir [[Mikelandželas|Mikelandželo]] talentams. Tarp pačių žinomiausių Rafaelio kūrinių: freskos „[[Atėnų mokykla]]“ ir „[[Galatėjos triumfas]]“, iš paveikslų − „[[Siksto Madona]]“. == Biografija == === Umbrijos laikotarpis === [[Vaizdas:Raphael colonna 01.jpg|thumb|left|160px| Rafaelio jaunystės piešinys, tikriausiai [[autoportretas]]]] Rafaelis Santis gimė [[Urbinas|Urbino]] mieste 1483 m. balandžio 6 dieną. Jo tėvas [[Džovanis Santis]] buvo Urbino hercogo Federiko da Montefeltro dvaro tapytojas ir poetas. Jis dirbo Urbino [[Hercogas|hercogo]] rūmų tapytoju, bet į istoriją pateko ne tiek dėl savo dailės darbų, kiek dėl eiliuoto metraščio, kurio viename skyriuje aprašė ne tik hercogo gyvenimą, bet ir XV a. italų tapybą. 1491 m. mirė Rafaelio motina Madžija di Batista Čiarla. Džovanis Santis mirė 1494 m. rugpjūčio 1 d., kai Rafaeliui buvo vienuolika. Rafaelis paveldėjo dalį tėvo nuosavybės, kurią prižiūrėjo dėdė dvasininkas Bartolomėjus Santis.<ref>''The Cambridge Companion to Raphael.'' Red. Marcia B. Hall. Cambridge University Press, – 2005, p. 18</ref> Būsimu dailininku rūpinosi ir dėdė iš motinos pusės Simonė Čiarla.<ref>[Osborne, June. ''Urbino: The Story of a Renaissance City''. Frances Lincoln ltd, – 2003, p. 136</ref> To meto [[Urbinas]] buvo vienu italų renesanso centrų. Rafaelio tėvas Džovanis tikriausiai gerai pažinojo tiek vietos dailininkus, tiek atvykstančius į Urbiną dirbti, tarp kurių buvo [[Francesco di Giorgio|Frančeskas di Džordžas Martinis]], [[Justus van Gent|Justas iš Gento]], [[Pjeras dela Frančeska]] ir jaunas [[Luka Sinjorelis]]. Pats Džovanis nebuvo talentingu dailininku, jo darbai gana sausai ir tiesiogiai sekė Pjero dela Frančeskos ir Perudžino dailės pavyzdžiais. {|tableborder="1" cellspacing="0" style="float:right; margin: 1em 1em 0.5em 0.5em; border:1px solid #BBBBBB; text-align:center;" class="toccolours" |style="padding:0;" class="toccolours"|[[Vaizdas:Pietro Perugino 016.jpg|145px]] |- | „Mergelės Marijos vestuvės“ |- | aut. Perudžinas |} {|tableborder="1" cellspacing="0" style="float:right; margin: 1em 1em 0.5em 0.5em; border:1px solid #BBBBBB; text-align:center;" class="toccolours" |style="padding:0;" class="toccolours"|[[Vaizdas:Raffaello - Spozalizio - Web Gallery of Art.jpg|131px]] |- | „Mergelės Marijos vestuvės“ |- | aut. Rafaelis |} Pasak [[Džordžas Vazaris|Džordžo Vazario]], tėvas Džovanis nuvedė Rafaelį į [[Pietro Perugino|Pjetro Perudžino]] dirbtuves [[Perudža|Perudžoje]], kur sūnus buvo priimtas mokiniu.<ref>[http://members.efn.org/~acd/vite/VasariRaphaelS.html Giorgio Vasaeri. „Life of Raphael“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120418091629/http://members.efn.org/~acd/vite/VasariRaphaelS.html |date=2012-04-18 }}</ref> Nėra kitų patikimų šaltinių, kurie tai patvirtintų, todėl abejojama, ar išties Rafaelis buvo Perudžino mokiniu. Viena vertus, maždaug 10 metų amžiaus berniukas buvo per jaunas pagal to meto standartus būti priimtas mokiniu. Antra vertus, Rafaelio talentas nekėlė jokių abejonių nuo pat jo vaikystės. 1500 m. Rafaelis, kuriam tuo metu buvo 17 metų, minimas savarankiškai dirbančiu dailininku, „meistru“.<ref>''The Oxford Dictionary of Art and Artists.'' Oxford University Press, − 2009. p. 511</ref> Gali būti, kad po tėvo mirties jis mokėsi pas Urbino dailininką Timoteo Viti (1469–1523).<ref>''The Oxford Dictionary of Art and Artists.'' Oxford University Press, − 2009. p. 511</ref> Viena pozicija, Rafaelis nebuvo Perudžino mokiniu, tik artimai sekė ir imitavo tuo metu regione populiaraus, pripažinto ir aukštai vertinto dailininko kūrybą. Kita pozicija, Rafaelis buvo Perudžino mokiniu.<ref>[Osborne, June. ''Urbino: The Story of a Renaissance City''. Frances Lincoln ltd, – 2003, p. 136</ref> Arba jis nebuvo mokiniu, bet dirbo Perudžino asistentu. Dėl vieno sutariama − Perudžino kūrybos įtaka Rafaeliui buvo milžiniška.<ref>''The Oxford Dictionary of Art and Artists.'' Oxford University Press, − 2009, p. 511</ref> Rafaelis perėmė Perudžino grakščių linijų piešinį ir palaimingų veikėjų veido išraiškų vaizdavimą. Taip pat ir kur kas asmeniškesnius bruožus: elegantiškų sulenktų pirštų ir tolumos medžių smulkaus lapyno vaizdavimą.<ref>''The Oxford Dictionary of Art and Artists.'' Oxford University Press, − 2009, p. 511</ref> Pasak [[Džordžas Vazaris|Džordžo Vazario]], Rafaelis taip greitai perėmė mokytojo stiliaus paslaptis, kad jo ir Perudžino darbų nebuvo įmanoma atskirti.<ref>[http://members.efn.org/~acd/vite/VasariRaphaelS.html Giorgio Vasaeri. „Life of Raphael“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120418091629/http://members.efn.org/~acd/vite/VasariRaphaelS.html |date=2012-04-18 }}</ref> Kai kurie šiuolaikiniai mokslininkai įžvelgia Rafaelio rankos pėdsakų kai kuriuose to meto Perudžino darbuose. Gali būti, kad Rafaelis tiesiogiai su Perudžinu susitiko tikriausiai tik apie 1502–1503 m. daugiau kaip kolega, o ne asistentas.<ref>''The Oxford Dictionary of Art and Artists.'' Oxford University Press, − 2009, p. 511</ref> Yra versija, kad Rafaelio darbų panašumai į Perudžino yra sąlygoti provincijos užsakovų reikalavimų − užsakovai, neišgalėdami pasamdyti pripažinto dailės meistro, užsakinėjo paveikslus, kurie būtų panašūs į Perudžino. Taip pat ankstyvojoje Rafaelio kūryboje įžvelgiamas [[Pinturicchio|Pinturikjo]] ir [[Luca Signorelli|Lukos Sinjorelio]] kūrybinių bruožų įterpimas į perudžiniškus.<ref>''The Cambridge Companion to Raphael.'' Red. Marcia B. Hall. Cambridge University Press, – 2005, p.40</ref> 1501 m. Rafaelis užbaigė pirmą žinomą užsakytą darbą − altorinę tapybą Šv. Mikalojaus Tolentino tema Baronči koplyčioje Šv. Augustino bažnyčioje [[Čita di Kastelas|Čita di Kastelo]] mieste (fragmentai išsklaidyti po muziejus). Kiti pirmieji Rafaelio žinomi užsakymai apie 1500 m. irgi buvo iš Čita di Kastelo religinių bendruomenių: „Trejybė su Šv. Sebastijonu ir Roku“, „Ievos sukūrimas“ ir altorinis paveikslas „Mondo krucifiksas“ bažnyčiai.<ref>''The Cambridge Companion to Raphael.'' Red. Marcia B. Hall. Cambridge University Press, – 2005, p.38</ref> Net ir šiuo ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu Rafaelis pradėjo lenkti Perudžiną.<ref>''The Oxford Dictionary of Art and Artists.'' Oxford University Press, − 2009, p. 511</ref> 1504 m. Rafaelis sukūrė paveikslą „Mergelės Marijos vestuvės“ Šv. Pranciškaus bažnyčiai Čita di Kastele (dabar [[Breros pinakoteka|Breros pinakotekoje]] Milane). Šis paveikslas labai artimai sekė kiek ankstesniu Perudžino tos pačios tematikos kūriniu. Galima spėti, kad pranciškonų vienuoliai užsakė nutapyti Rafaeliui Perudžino paveikslo panašią versiją. Rafaelio kūrinyje veikėjų figūros solidesnės, vykstančios vestuvių ceremonijos draminiai aspektai išraiškingesni, architektūrinė erdvė sukomponuota racionaliau. Rafaelis aplenkė Perudžiną formų aiškumu ir figūrų grakštumu.<ref>''The Oxford Dictionary of Art and Artists.'' Oxford University Press, − 2009, p. 511</ref> 1502−1504 m. Rafaelis Oddi giminės Perudžoje užsakymu sukūrė altorinį „Mergelės Marijos karūnavimo“ paveikslą ([[Vatikano muziejai]]). Apie 1503 m. buvęs Perudžino mokinys [[Pinturikjas]] pakvietė Rafaelį į [[Siena (miestas)|Sieną]] padėti jam piešiniais prestižiniam užsakymui freskoms [[Sienos katedra|Sienos katedroje]].<ref>[http://members.efn.org/~acd/vite/VasariRaphaelS.html Giorgio Vasaeri. „Life of Raphael“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120418091629/http://members.efn.org/~acd/vite/VasariRaphaelS.html |date=2012-04-18 }}</ref> Rafaelis Sienoje tikriausiai ilgai neužsibuvo ir išvyko į to meto Italijos renesanso reikšmingiausią centrą − [[Florencija|Florenciją]]. === Florencijos laikotarpis === [[Vaizdas:Lvr-george.jpg|thumb|right|180px|„''Šv. Jurgis, smogiantis drakonui''“ (apie 1504, [[Luvras]], [[Paryžius]])]] [[Vaizdas:Baldassare_Castiglione,_by_Raffaello_Sanzio,_from_C2RMF_retouched.jpg|thumb|thumb|right|180px|„''[[Baldasarė Kastiljonė]]''“ (apie 1515, [[Luvras]], [[Paryžius]])]] Į [[Florencija|Florenciją]] Rafaelis atvyko 1504 m. Laikotarpis tarp 1504 ir 1508 m. Rafaelio kūrybinėje chronologijoje vadinamas „Florencijos laikotarpiu“, tačiau Rafaelis nuolat mieste negyveno.<ref>''The Oxford Dictionary of Art and Artists.'' Oxford University Press, − 2009, p. 511</ref> Florencijoje Rafaelį paveikė vietos didžiųjų menininkų: [[Leonardas da Vinčis|Leonardo]], [[Mikelandželas|Mikelandželo]] pavyzdžiai. Jis studijavo [[Mazačas|Mazačo]] freskas [[Brankači koplyčia|Brankači koplyčioje]]. Rafaelio tapybos darbai tapo monumentalesnis ir intelektualesni. Iš [[Fra Bartolomeo]] Rafaelis perėmė švelnaus spalvų valdymo bruožus.<ref>''The Oxford Dictionary of Art and Artists.'' Oxford University Press, − 2009, p. 511</ref> Dž. Vazaris rašė, kad keliauti į šį miestą palikus darbus ties [[Sienos katedra|Sienos katedros]] bibliotekos freskomis, Rafaelį paskatino nuogirdos apie nuostabius Leonardo ir Mikelandželo kartonus freskoms Florencijoje.<ref>[http://members.efn.org/~acd/vite/VasariRaphaelS.html Giorgio Vasaeri. „Life of Raphael“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120418091629/http://members.efn.org/~acd/vite/VasariRaphaelS.html |date=2012-04-18 }}</ref> Florencijos kūrybos periodui priklauso vieni iš geriausiai žinomų Rafaelio [[Madona (menas)|madonų]] paveikslų. Leonardo da Vinčio piramidinės kompozicijos įtaka pasireiškia paveiksluose „[[Madona pievoje]]“ (arba „Prato Madona“, „Belvederio Madona“), „[[Madona su dagiliu]]“ ir „[[Gražioji sodininkė]]“ ([[Luvras]]). Vienu iš puikiausių Rafaelio madonų yra „[[Madona Granduka]]“. Šiuose paveiksluose atsiskleidžia pagrindiniai Rafaelio kūrybos skirtumai nuo jo didžiųjų amžininkų. Rafaelio paveikslų herojai – gyvybingi, žmogiški, pilnatviški veikėjai giedrais veidais ir harmoningais vidiniais „aš“. Tuo Rafaelio kūryba skiriasi nuo Leonardo pernelyg intelektualių ir Mikelandželo pernelyg antžmogiškų, stiprių herojų.<ref>''The Oxford Dictionary of Art and Artists.'' Oxford University Press, − 2009, p. 511</ref> Rafaelis nebuvo vienišas, užsidaręs ir sunkaus sugyvenamo charakterio dailininkas, kaip [[Mikelandželas]]. Jo gebėjimą su visais sutarti ir maloningumą aukštai pagyrė [[Džordžas Vazaris]], kuris rašė, kad Rafaelis buvo toks geras ir paslaugus, kad net gyvūnai jį mėgo.<ref>''The Oxford Dictionary of Art and Artists.'' Oxford University Press, − 2009, p. 511</ref> Daugelis florentietiško periodo kūrinių buvo užsakyti Florencijos pasiturinčių pirklių ir aristokratų. „[[Madona su dagiliu]]“ ([[Uficiai]]) užsakyta Lorenzo Nasi, „[[Madona pievoje]]“ ([[Meno istorijos muziejus (Viena)|Meno istorijos muziejus]], [[Viena]]) − Taddeo Taddei, „Šv. Šeima“ ([[Senoji pinakoteka]], [[Miunchenas]]) – Domenico Canigiani. Savo ir žmonos portretus (abu [[Piti rūmai|Piti rūmuose]]) užsakė Agnolo Doni, kuris Mikelandželui buvo užsakęs „[[Doni Tondo]]“.<ref>''The Cambridge Companion to Raphael.'' Red. Marcia B. Hall. Cambridge University Press, – 2005, p. 47-48</ref> Florentietišku periodu Rafaelis dažnai lankėsi Urbine, kur dirbo hercogo Gvidobaldo dela Roverės ir jo žmonos Elizabetos Gonzagos užsakymams.<ref>''The Cambridge Companion to Raphael.'' Red. Marcia B. Hall. Cambridge University Press, – 2005, p. 44</ref> Tarp šių darbų yra mažų matmenų lyriški paveikslai „Trys gracijos“ (Kondė muziejus, [[Šantiji]]) ir „Riterio sapnas“ ([[Londono nacionalinė galerija]]). To meto garsūs humanistai, literatas [[Baldasarė Kastiljonė]] ir poetas [[Pjetras Bembo]], buvo susiję su Urbino dvaru ir tikriausiai reikšmingai prisidėjo garsindami jaunojo Rafaelio vardą Italijoje. Rafaelio kurtas Pjetro Bembo portretas neišliko,<ref>''The Cambridge Companion to Raphael.'' Red. Marcia B. Hall. Cambridge University Press, – 2005, p. 44</ref> užtat Baldasarės Kastiljonės vėlesnis portretas ([[Luvras|Luvre]]) laikomas vienu įspūdingiausių Rafaelio kūryboje. Rafaelis sukūrė hercogų Gvidobaldo dela Roverės ir Elizabetos Gonzagos portretus (abu [[Uficiai|Uficiuose]]). Vienu svarbiausių Rafaelio florentietiško periodo darbų buvo „[[Nuėmimas nuo kryžiaus (Rafaelis)|Nuėmimas nuo kryžiaus]]“, kurį 1504 m. užsakė vienos Perudžos valdančių giminių atstovė Atalanta Baglione. Paveikslas datuotas atliktas 1507 m. ir rodo ženklų Rafaelio stiliaus pasikeitimą lyginant su jo Umbrijos periodo paveikslais. === Romos laikotarpis === Pabuvęs keletą metų Florencijoje, 1508 m. Rafaelis išvyko į [[Roma|Romą]], tuo metu popiežiaus [[Julijus II|Julijaus II]] rėmimo dėka pradėjusią lenkti Florenciją prestižiniais užsakymais. Tikriausiai jis atvyko ten 1508 m., kai [[Mikelandželas]] tik buvo pradėjęs darbą Siksto koplyčioje. [[Julijus II]] paskyrė Rafaelį dekoruoti ''Stanza della Segnatura'', vieną [[Vatikano stancos|Vatikano rūmų]] kambarių, kuriuos vėliau imta vadinti stancomis.<ref>''The Oxford Dictionary of Art and Artists.'' Oxford University Press, − 2009, p. 511</ref> Nežinoma, kaip tik 25 metų dailininkas patraukė popiežiaus dėmesį. Tikriausiai jo atvykimui tarpininkavo Šv. Petro bazilikos architektas [[Bramantė]],<ref>[http://members.efn.org/~acd/vite/VasariRaphaelS2.html Giorgio Vasaeri. „Life of Raphael“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150221125947/http://members.efn.org/~acd/vite/VasariRaphaelS2.html |date=2015-02-21 }}</ref> kuris buvo dirbęs Urbine ir tikriausiai pažinojo tiek Rafaelio tėvą, tiek patį Rafaelį. Darbai ''Stanza della Segnatura'', visų pirma freska „[[Atėnų mokykla]]“, kuriuos dailininkas baigė 1511 ar 1512 m., <ref>''The Oxford Dictionary of Art and Artists.'' Oxford University Press, − 2009, p. 511</ref> virto Rafaelio triumfu Romoje. Popiežius Julijus II nutraukė kitų dailininkų pradėtus darbus dar trijuose Vatikano rūmų kambariuose ir visą dekorą sukurti patikėjo Rafaeliui. Kartu su padėjėjais dailininkas ištapė dar tris kambarius: Heliodoro, Gaisro Borge ir Konstantino. Rafaelio kitokio pobūdžio kūrybai atsirado didžiulė paklausa Romoje ir vienas tapytojas jau neįstengė susidoroti su grandioziniu darbu, todėl dviejų paskutiniųjų stancų freskas nutapė Rafaelio padėjėjai pagal jo kartonus. Paskutinio Konstantino kambario freskos baigtos jau po Rafaelio mirties 1520 m. [[Vaizdas:La scuola di Atene.jpg|thumb|left|260px| „[[Atėnų mokykla]]“ (apie 1511, [[Vatikano muziejai]])]] [[Vaizdas:Raphael - The Sistine Madonna - Google Art Project.jpg|thumb|left|180px| „[[Siksto Madona]]“ (apie 1513, [[Senųjų meistrų paveikslų galerija]], [[Dresdenas]])]] {{Main|Rafaelio kambariai}} Rafaelio freskos Vatikano rūmuose paprastai įvardijamos vienu žymiausių ir reikšmingiausių dailės kūrinių Vakarų dailės istorijoje. Kambarių freskų temos parinktos, kad atitiktų patalpos paskirtį. Parašo salė (''Stanza della Segnatura''), kurioje popiežius buvo įsirengęs biblioteką ir kabinetą, turėjo simboliškai atspindėti keturis „fakultetus“: [[Teologija|teologiją]], [[filosofija|filosofiją]], [[Teisė|teisę]] ir [[menas|meną]]. Juos atitinkamai įamžino „Disputas“, „[[Atėnų mokykla]]“, „Jurisprudencija“, „[[Parnasas]]“. Iki šiol populiariausia freska „[[Atėnų mokykla]]“ vaizduoja renesanso kultūroje mėgstamą temą – [[Platonas|Platono]] ir [[Aristotelis|Aristotelio]] ginčą. Nustumtas į freskos gilumą, dviejų mąstytojų figūras Rafaelis apsupo žymiais mąstytojais ir mokslo veikėjais, tarp kurių identifikuojami: [[Diogenas Sinopietis|Diogenas]], [[Sokratas]], [[Euklidas]], greta dailininko [[Sodoma (dailininkas)|Sodomos]] – pats Rafaelis. [[Platonas]] panašus į Leonardą da Vinčį, o [[Heraklitas]] turi Mikelandželo bruožų. Romoje Rafaelis buvo subūręs didžiulę padėjėjų grupę. Džordžas Vazaris mini jų buvus apie 50. Tarp žinomiausių Rafaelio mokinių: [[Džulijus Romanas]], [[Giovanni Francesco Penni]], [[Perino del Vaga]].<ref>''The Oxford Dictionary of Art and Artists.'' Oxford University Press, − 2009, p. 511</ref> Be didelio padėjėjų būrio Rafaelis niekuomet nebūtų galėjęs įgyvendinti tiek daug užsakymų, tačiau šie užsakymai būdavo įgyvendinami su nemenku meninės kokybės smukimu, dėl ko Rafaelis paskutinį savo kūrinį – paveikslą „[[Apreiškimas (Rafaelis)|Apreiškimą]]“ ([[Vatikano muziejai]]), nusprendė visą atlikti savo ranka.<ref>''The Cambridge Companion to Raphael.'' Red. Marcia B. Hall. Cambridge University Press, – 2005, p. 50</ref> „[[Siksto Madona]]“, kuri atlikta apie 1513 − 1514 m., laikoma paskutiniu Rafaelio paveikslu, kurį meistras atliko visą sava ranka („Apreiškimas“ taip ir nebuvo baigtas dėl Rafaelio mirties ir ties juo dar dirbo [[Džulijus Romanas]]). 1512 m. [[Julijus II]] Rafaeliui užsakė sukurti vieną garsiausiu jo paveikslų – „[[Siksto Madona|Siksto Madoną]]“ ([[Senųjų meistrų paveikslų galerija]], [[Dresdenas]]).<ref>''The Cambridge Companion to Raphael.'' Red. Marcia B. Hall. Cambridge University Press, – 2005, p. 50</ref> Po popiežiaus Julijaus II mirties 1513 m. ne mažesniu Rafaelio gerbėju ir rėmėju tapo popiežius [[Leonas X]]. Rafaelis yra sukūręs abiejų popiežių portretus, kurie paprastai minimi geriausiais popiežiškaisiais portretais. Sėdinčio krėsle „[[Julijaus II portretas]]“ (apie 1511 m., [[Uficiai]]) suformavo vėlesnę popiežių vaizdavimo tradiciją. „[[Popiežius Leonas X su dviem kardinolais|Popiežiaus Leono X su dviem kardinolais]]“ (apie 1518 m., [[Uficiai]]) portretas yra ambicingesnis ir sudėtingesnis savo kompozicija. 1514 m. [[Leonas X]] po [[Bramantė]]s mirties vyriausiuoju naujosios [[Šv. Petro bazilika|Šv. Petro bazilikos]] architektu paskyrė Rafaelį.<ref>''The Cambridge Companion to Raphael.'' Red. Marcia B. Hall. Cambridge University Press, – 2005, p. 51</ref> Rafaelis suprojektavo artimui popiežiaus draugui, protonotarui Giovanni Antonio Branconio dell’Aquila rūmus Romoje (sugriauti XVII a.).<ref>''The Cambridge Companion to Raphael.'' Red. Marcia B. Hall. Cambridge University Press, – 2005, p. 52</ref> Kitus rūmus Rafaelis suprojektavo popiežiaus daktarui Jacopo da Brescia Alesandrinos gatvėje. Svarbiausiu Rafaelio architektūriniu projektu buvo [[Villa Madama]] Romos ''Monte Mario'' kalvoje, kurią užsakė popiežiaus giminaitis Džulijus de Medičis (būsimasis popiežius [[Klemensas VII]]).<ref>''The Cambridge Companion to Raphael.'' Red. Marcia B. Hall. Cambridge University Press, – 2005, p. 52</ref> Tikriausiai popiežius Leonas X inicijavo paveikslų „Pranciškaus I Šv. Šeima“ ir „Šv. Mykolas“ (Luvras) tapybą. Jie buvo padovanoti Prancūzijos karalienei ir karaliui [[Pranciškus I|Pranciškui I]] atitinkamai popiežiaus sūnėno Lorenco di Pjero vedybų su karaliaus dukterėčia proga.<ref>''The Cambridge Companion to Raphael.'' Red. Marcia B. Hall. Cambridge University Press, – 2005, p. 52</ref> [[Vaizdas:Portrait of Pope Julius II della Rovere (by Raffaello Sanzio) – Galleria degli Uffizi, Florence.jpg|thumb|right|160px| „[[Julijaus II portretas]]“ (apie 1512, [[Uficių galerija]], [[Florencija]])]] [[Vaizdas:La Fornarina by Raffaello.jpg|thumb|right|160px| „[[Fornarina]]“, spėjama Rafaelio įkvėpėja ir meilužė (apie 1518, [[Barberinio rūmai]], [[Roma]])]] Kai kurie Rafaelio darbai buvo skirti bažnyčioms ne Romoje, pavyzdžiui, „[[Šv. Secilijos ekstazė|Šv. Cecilijos ekstazė]]“ (apie 1514, [[Nacionalinė Bolonijos pinakoteka]]) buvo skirta Bolonijos Šv. Jono ant kalno (''San Giovanni al Monte'') vienuolyno bažnyčiai,<ref>''The Cambridge Companion to Raphael.'' Red. Marcia B. Hall. Cambridge University Press, – 2005, p. 53</ref> „Siksto Madona“ – vienuolynui Pjačencoje. „[[Folinjo Madona]]“ (apie 1512, [[Vatikano muziejai]]) įgavo savo pavadinimą, kai vėliau buvo perkelta į [[Folinjas|Folinjo]] miesto bažnyčią. 1515 m. Rafaelis kūrė piešinius gobelenams, kurie turėjo būti pakabinti [[Siksto koplyčia|Siksto koplyčioje]] po seniau dirbusių garsių ankstyvojo italų renesanso dailininkų freskomis. Septyni iš 10 paruošiamųjų kartonų išliko ir vėliau buvo įsigyti Anglijos karaliaus [[Karališkoji kolekcija|Karališkajai kolekcijai]] (eksponuojami [[Viktorijos ir Alberto muziejus|Viktorijos ir Alberto muziejuje]] Londone). Realų kartonų piešinių paruošimą tikriausiai daugiausiai atliko Rafaelio mokiniai.<ref>''The Oxford Dictionary of Art and Artists.'' Oxford University Press, − 2009. p. 511</ref> Originalūs gobelenai, išausti 1519 m. Briuselyje, eksponuojami Vatikano pinakotekoje.<ref>[http://mv.vatican.va/3_EN/pages/z-Info/MV_Info_Arazzi.html Vatikano muziejai]</ref> Kitais reikšmingais Rafaelio rėmėjais ir užsakovais Romoje buvo bankininkai Bindo Altoviti ir [[Agostinas Kjidžis]]. Bindo Altoviti buvo „''Madonna dell’Impannata''“ ([[Piti rūmai]]) savininku, Rafaelis jam nutapė jo portretą ([[Vašingtono nacionalinė dailės galerija]]).<ref>''The Cambridge Companion to Raphael.'' Red. Marcia B. Hall. Cambridge University Press, – 2005, p. 53</ref> Svarbiausiu Rafaelio užsakovu už Vatikano sienų buvo [[Siena (miestas)|Sienos]] bankininkas Agostinas Kjidžis. Jis užsakė sibilių freską savo vardo koplyčios išorėje [[Santa Maria della Pace]] bažnyčioje. Rafaelis 1511 m. sukūrė vienintelį savo darbą [[antika|antikinės]] mitologijos motyvais – freską „[[Galatėjos triumfas]]“ Kjidžio užmiesčio viloje (dabar [[Villa Farnesina]]). Taip pat toje pat viloje Rafaelio mokiniai pagal jo dizainus dekoravo Psichės lodžiją. Rafaelis buvo paskirtas suprojektuoti pomirtinę Kjidžio koplyčią [[Santa Maria del Popolo]] bažnyčioje.<ref>''The Cambridge Companion to Raphael.'' Red. Marcia B. Hall. Cambridge University Press, – 2005, p. 53</ref> Labai tikėtina, kad per Kjidžį Rafaelis sutiko Margeritą Luti, taip vadinamą [[Fornarina|Fornariną]], kepėjo dukterį, kuria įsimylėjo (kepėjas buvo kilęs iš Sienos, kaip Kjidžis). Spėjama, kad Margerita Luti yra pavaizduota jaunos moters portrete pavadinimu „[[Fornarina]]“ ir buvo modeliu daugeliui Rafaelio madonų atvaizdų. Rafaelio vardą Europoje populiarino grafikas [[Marcantonio Raimondi]], kuriam Rafaelis kūrė piešinius graviūroms. Rafaelio mokiniai dekoravo Rafaelio (arba popiežiaus Leono X) lodžiją Vatikane (dabar Vatikano muziejų dalis). Dailininkas buvo pažadėjęs kardinolui Bernardo Bibbiena, kad jis ves jo dukterėčią, tačiau vestuves nuolat atidėliojo. Pasak Džordžo Vazario, Rafaelis galbūt turėjo galimybę būti paskirtas [[kardinolas|kardinolu]] popiežiaus Leono X. Tuo pat metu dailininkas nuolat pramogavo ir po vienų linksmybių su meiluže susirgo. Rafaelis esą nuslėpė nuo gydytojo karštinės priežastį ir šis skyrė netinkamus vaistus, po ko Rafaelis mirė 1520 m. balandžio 6 dieną, t. y. tą pačią dieną, kurią gimė. Rafaelis buvo palaidotas [[Panteonas (Roma)|Romos Panteone]]. Pasak Džordžo Vazario, dailininkas gyveno labiau kaip princas, o ne tapytojas.<ref>[http://members.efn.org/~acd/vite/VasariRaphaelS3.html Giorguio Vasari. „Life of Raphael“] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20150221130726/http://members.efn.org/~acd/vite/VasariRaphaelS3.html |date=2015-02-21 }}</ref> == Kūryba == Rafaelio kūryba, laikyta nepralenkiama iki XX a., dabar vertinama nevienareikšmiškai: ji laikoma pernelyg aiški, nuglaistyta. Pasigendama joje dramatiškos jėgos ir skvarbaus [[Intelektas|intelekto]]. Imta net teigti, kad Rafaelis – „pats eklektiškiausias iš didžiųjų dailininkų“ (P. Muris). Nuo to laiko pradėta pedantiška jo kūrinių analizė. Palyginus su dailininko amžininkais, paaiškėjo, kad Rafaelis, nors tam tikrais periodais sekė (ne kopijavo) Leonardu da Vinčiu bei Mikelandželu, niekada nepasiekė pirmojo subtilaus psichologizmo, o antrojo dvasios jėgos. Rafaelio meną sunku vertinti, nes jis nesudėtingas ir visiems suprantamas. Kita vertus, specifiniai bruožai, įgalinantys trumpai jį charakterizuoti, sunkiai apčiuopiami. Susipina prieštaringiausios savybės: atviras sentimentalumas ir gilus dramatizmas, lyriška, poetiška nuotaika su filosofiniais žmogaus būties apmąstymais. Gal dėl to Rafaelio kūryba nusakoma „aukso vidurio“ formuluote. Rafaelio gyvenimas ir kūryba skirstomi į tris laikotarpius, jau išskirtus [[Giorgio Vasari|Dž. Vazario]]: Umbrijos, Florencijos ir Romos. == Žymiausi kūriniai == * „[[Atėnų mokykla]]“ – filosofai ir antikos mokslininkai * „[[Parnasas (Rafaelis)|Parnasas]]“ – antikos ir Italijos renesanso poetai * „[[Jurisprudencija (Rafaelis)|Jurisprudencija]]“ – teisėtvarkos ir bažnyčios įstatymų pradininkai * „[[Konestablio madona]]“ * „[[Marijos žengimas dangun]]“ * „[[Arkangelas Mykolas, smogiantis drakonui]]“ * „[[Siksto Madona]]“ == Darbų galerija == === Madonos === <gallery> Image:Raphael Madonna dell Granduca.jpg|„Madona Granduka“ ([[1505]], [[Piti rūmai]], [[Florencija]]) Image:Raffaello Sanzio - Madonna of Belvedere (Madonna del Prato) - WGA18643.jpg|„Prato Madona“ (arba „Belvederio Madona“, [[1506]] m., [[Meno istorijos muziejus Vienoje]]) Image:Madonna del cardellino dopo il restauro.jpg|„[[Madona su dagiliu]]“ ([[1506]] m., [[Uficių galerija]], [[Florencija]]) Image:La-belle-jardiniere.jpg|„Gražioji sodininkė“ ([[1507]] m., [[Luvras]], [[Paryžius]]) Image:Raffaello, madonna della seggiola 01.jpg|„Madona ant kėdės“ ([[1514]] m., [[Piti rūmai]], [[Florencija]]) </gallery> === Religiniai paveikslai === <gallery> Vaizdas:PalaOddiRaffaello.jpg|Oddi altorius, „Mergelės Marijos karūnavimas“ ([[1502]]-04, Vatikano pinakoteka, [[Vatikano muziejai]]) Vaizdas:Raffaello, pala baglioni, deposizione.jpg|„[[Nuėmimas nuo kryžiaus (Rafaelis)|Nuėmimas nuo kryžiaus]]“ ([[1507]] m., [[Borgezių galerija]], [[Roma]]) Vaizdas:MadonnaFoligno.jpg|„[[Folinjo Madona]]“ (1511–1512 m., Vatikano pinakoteka, [[Vatikano muziejai]]) Vaizdas:Raphael St Cecilia.jpg|„Šv. Cecilijos ekstazė“ (apie [[1514]] m., [[Nacionalinė Bolonijos pinakoteka]]) Vaizdas:Transfiguration Raphael.jpg|„[[Apreiškimas (Rafaelis)|Apreiškimas]]“ ([[1520]] m., Vatikano pinakoteka, [[Vatikano muziejai]]) </gallery> === Freskos === <gallery> Image:4 Estancia del Sello (El Parnaso).jpg|„Parnasas“ (apie [[1511]] m., [[Rafaelio kambariai]], [[Vatikano muziejai]]) Image:11 Estancia de Heliodoro (Misa de Bolsena).jpg|„Mišios Bolsenoje“ (apie [[1512]] m., [[Rafaelio kambariai]], [[Vatikano muziejai]]) Image:Raphael's Triumph of Galatea 02.jpg|„[[Galatėjos triumfas]]“ (apie [[1511]] m., [[Villa Farnesina]], [[Roma]]) Image:Santa Maria della Pace Raffael Sibyllen.jpg|„Sibilės“ ([[1514]] m., [[Santa Maria della Pace]], [[Roma]]) Image:Sanzio, Raffaello - Adorazione dei Magi - 1517-1519.jpg|Rafaelio mokykla, „Išminčių pagarbinimas“ (apie 1517–1519 m., Rafaelio lodžija, [[Vatikano muziejai]]) </gallery> === Portretai === <gallery> Image:Lady with unicorn by Rafael Santi.jpg|„Moteris su vienaragiu“ (apie [[1506]] m., [[Borgezių galerija]], [[Roma]]) Image:Rafael - Retrato de um Cardeal.jpg|„Kardinolo portretas“ (1510–1511 m., [[Prado muziejus]], [[Madridas]]) Image:Raffaello Sanzio - Ritratto di Bindo Altoviti.jpg|„Bindo Altoviti portretas“ (1512–1515 m., [[Nacionalinė Vašingtono dailės galerija]]) Image:La velada, por Rafael.jpg|„Dama su skraiste“ (apie [[1516]] m., [[Piti rūmai]], [[Florencija]]) Image:Raffaello Sanzio - Pope Leo X with Cardinals Giulio de' Medici and Luigi de' Rossi - WGA18876.jpg|„[[Popiežius Leonas X su dviem kardinolais]]“ (apie 1518 m., [[Uficių galerija]], [[Florencija]]) </gallery> == Išnašos == {{Išnašos|2}} == Nuorodos == {{Commons|Category:Raffaello Sanzio}} * [http://www.britannica.com/EBchecked/topic/491442/Raphael Encyclopaedia Britannica] * [http://www.treccani.it/enciclopedia/raffaello-sanzio/ treccani.it] * [http://www.abcgallery.com/R/raphael/raphael.html Rafaelis Olga’s Gallery tinklalapyje] * [http://www.wga.hu/frames-e.html?/html/r/raphael/index.html Rafaelis WGA tinklalapyje] * [http://www.raphaelsanzio.org/ Svetainė, skirta Rafeliui] * [http://members.efn.org/~acd/vite/VasariRaphaelS.html Rafaelio biografija [[Giorgio Vasari]] „Le Vite“ (anglų k.)] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20120418091629/http://members.efn.org/~acd/vite/VasariRaphaelS.html |date=2012-04-18 }} {{SavStr}} [[Kategorija:Raffaello Sanzio| ]]'