Vėliava (LDK kariuomenės dalis)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Žigimanto vazos laikų vėliavos (dalinio) simbolis

Vėliava – nuo viduramžių iki XVIII a. egzistavęs karinis dalinys.[1] Viduramžiais vieną vėliavą sudarė nuo 25 iki 80 iečių. XV ir XVI a. veikė ietininkų ir šaulių vėliavos, kurių dauguma buvo sudaryti iš lengvai šarvuotų karių. Į vėliavas skirstyta ir LDK kariuomenė. Manoma, kad LDK vėliavoje buvo nuo 100 iki kelių šimtų karių. Vėliavoms vadovavo rotmistras ir poručikas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vėliava 2. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015. 781 psl.