Lakolitas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Paviršiuje atsidūręs lakolitas (Montana)

Lakolitas (gr. lakkos 'duobė' + lithos 'akmuo') – lęšio formos intruzija Žemės plutoje. Susidaro tais atvejais, kai tarp nuosėdinių sluoksnių įsiterpia ir sustingsta magma, o virš jos esantys sluoksniai išsigaubia. Jei lakolitas yra negiliai, Žemės paviršiuje susidaro kupolo pavidalo aukštuma. Sudūlėjus jį dengiantiems sluoksniams, lakolitas atsiduria paviršiuje.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, 6 t. MELI institutas, Vilnius.