Jahija ibn Idris ibn Umaras

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Jahija ibn Idris ibn Umaras (arba Jahija IV, arab.: يحي بن إدريس بن عمر, m. 917 m.) – devintasis Idrisidų dinastijos Maroko sultonas, valdęs nuo 904 m. iki mirties 917 m. Jahija ibn Idris ibn Umaras buvo Idris II proanūkis ir Ali ibn Umaro brolėnas. Valdymo metais pasivadino Jahija IV.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

905 m. šalyje įvyko perversmas ir Jahija ibn Idris ibn Umaras užėmė valdžią. Tarpusavio karu pasinaudojo FatimidaiTusniso ir OmejadaiIspanijos. Fatimidų kalifas Ubeidallahas (Ubayd Allah al-Mahdi Billah) su Omejadų palaikymu 920 m. galutinai sutriuškino Idrisidus ir užėmė Fesą. Likę gyvi Idrisidų princai prieglobstį rado Rifo kalnuose. Marokas Fatimidų kalifato buvo valdomas iki 925 m.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prieš tai:
Jahija ibn Alkasimas
Idrisidų dinastija
904-917
Po to:
Hasanas I Alhadžamas