Henris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Induktyvinis elementas – ritė, vienas iš pasyviųjų elektroninių komponentų.

Henris (simbolis H) - SI sistemos induktyvumo matavimo vienetas. Pavadintas JAV fiziko Džozefo Henrio, beveik tuo pačiu metu, kaip ir Maiklas Faradėjus, atradusio elektromagnetinės indukcijos reiškinį, vardu.

Apibrėžimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jeigu elektros srovės kitimo greitis elektros grandinėje yra vienas amperas per sekundę ir dėl to susidaro vieno volto elektrovara, tai tokios grandinės induktyvumas lygus vienam henriui.

kur

A – amperas,
V – voltas,
C – kulonas,
J – džiaulis,
Wb – vėberis,
kg – kilogramas,
m – metras
s – sekundė.

Daliniai ir kartotiniai dydžiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Henrio (H) SI daliniai ir kartotiniai dydžiai
Daliniai dydžiai Kartotiniai dydžiai
Reikšmė Simbolis Pavadinimas Reikšmė Simbolis Pavadinimas
10–1 H dH decihenris 101 H daH dekahenris
10–2 H cH centihenris 102 H hH hektohenris
10–3 H mH milihenris 103 H kH kilohenris
10–6 H µH mikrohenris 106 H MH megahenris
10–9 H nH nanohenris 109 H GH gigahenris
10–12 H pH pikohenris 1012 H TH terahenris
10–15 H fH femtohenris 1015 H PH petahenris
10–18 H aH atohenris 1018 H EH eksahenris
10–21 H zH zeptohenris 1021 H ZH zetahenris
10–24 H yH joktohenris 1024 H YH jotahenris
Dažnai naudojamos reikšmės paryškintos.