Gaha Sattasai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Gaha Sattasai (prakr. Gāhā Sattasaī) arba Gathasaptašati (skr. गाथासप्तशती = IAST: Gāthāsaptaśatī – „Septyni šimtai giesmių“) – poezijos rinkinys (antologija), sukurtas maharaštri prakritu. Kūrinį sudaro 700 posmų, tačiau skirtingose redakcijose posmai skiriasi, todėl manoma, kad kūriniai buvo tyčia sudėliojami taip, kad sudarytų 700 posmų. Iš viso, per skirtingas redakcijas atsekama >950 kūrinių. Tikėtina, kad maharaštri poezijos žinovai dažnai cituodavo kitus maharaštri posmus arba patys juos įtraukdavo naujos redakcijos pabaigoje, o vėliau jie būdavo perrašomi kartu su originalu.

Minimi 278 Gaha Sattasai poetai, tačiau daugelio jų autentiškumas abejotinas. Kai kurie iš jų veikiausiai buvo Satavahanų dvaro poetai, kiti – kaimo poetai. Dažniau minimas tik poetas Pādalipta – jam priskiriama 12 posmų. Dauguma kūrinių parašyti arya metru. Lyrikos rinktinės turinys beveik išskirtinai atspindi šalies kaimų, išsidėsčiusių Godavari upės pakrantėse tarp deltos iki Vindhjos kalnų, gyvenimą. Šis gyvenimas traukė sostinės poetus ir mokslininkus rinkti folkloro lyriką ir ją pamėgdžioti.

Gaha Sattasai kildinamas iš Satavahanų dinastijos antologijos maharaštri kalba Sātavāhana (~II a.). Teigiama, kad valdant Satavahanų valdovui Halai buvo sudaryta 700-ų geriausių posmų rinktinė, vadinta Hāla, o vėliau – Gaha Sattasai.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]