Cementas
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Kitos reikšmės – Cementas (reikšmės).
Cementas – miltelių pavidalo rišiklis, kuris darbui paruošiamas darant vandeninį skiedinį.
Statyboje dažniau naudojami cementai yra – gipsas, kalkės, svarbiausia statybinė medžiaga lietuviškai vadinama tiesiog cementu (angl. portland cement).
Hidraulinis cementas yra cementas, kuris stingsta ne tik ore, bet ir vandenyje.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Cementą pirmieji pradėjo naudoti egiptiečiai, vėliau jį iš naujo atrado antikinėje Graikijoje ir Babilonijoje, kur kalkių skiedinys buvo žymiai tvirtesnis nei Senovės Romoje. Vėliau romėnai pradėjo naudoti pucolaninius pelenus.
Gamyba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Portlando cementas buvo 1824 m. užpatentuotas Anglijoje. Mišinys sudarytas iš kalkių bei kitų priemaišų, turinčių geležies, aliuminio, silicio. Mišinys gerai susmulkinamas sumalant. Gauti milteliai deginami besisukančioje krosnyje apie 1400 °C temperatūroje, suformuojant klinkerį. Klinkeris sumaišomas su maždaug 3 % gipso, ir mišinys smulkinamas iki mažesnių nei 90 mikronų dydžio miltelių.
