Abu Jusufas Jakubas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Naujas puslapis: '''Abu Jusufas Jakubas''' ''(abū yūsuf ya`qūb ben `abd al-ḥaqq)'' (arab.: أَبُو يُوسُف يَعقُوب بن عَبد الحَقّ) — [[Marinidai|Ma... |
Nėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 2: | Eilutė 2: | ||
==Istorija== |
==Istorija== |
||
Vadovauti Marinidams Abu Jusufas Jakubas pradėjo [[1259]] m. Po brolio [[Abu Jahija Bakras ibn Abdalchakas|Abu Jahijos Bakro]] mirties, valdžią [[Fesas|Fese]] bandė užimti jo sūnus, bet nugalėjo jauniausias Abdal Chako I-ojo sūnus Abu Jusufas Jakubas. Jam jau buvo 40 metų ir kronikose rašoma, kad jis buvo rūstus karys |
Vadovauti Marinidams Abu Jusufas Jakubas pradėjo [[1259]] m. Po brolio [[Abu Jahija Bakras ibn Abdalchakas|Abu Jahijos Bakro]] mirties, valdžią [[Fesas|Fese]] bandė užimti jo sūnus, bet nugalėjo jauniausias Abdal Chako I-ojo sūnus Abu Jusufas Jakubas. Jam jau buvo 40 metų ir kronikose rašoma, kad jis buvo rūstus karys bei religingas valdovas, — naktinis meldėsi ir skaitė šventus raštus. [[1262]] m. jis pirmą kartą išsiruošė žygiui į [[Marakešas|Marakešą]], bet įnirtinga kova prie miesto sienų buvo nesėkminga. [[1266]] m. Abu Jusufas Jakubas vedė derybas su naujuoju Maroko kalifu [[Abdal Ula Alvasikas|Abdal Ula Alvasiu]], bet šis sudarė sąjungą su [[Tlemsenas|Tlemseno]] valdovu Abu Jahija I-uoju (Abu Yahya I bin Zayyan). [[1268]] m. Abu Jusufas Jakubas nugalėjo Abu Jahijos I-ojo armiją prie [[Muluja|Mulujos]] ir vėl patraukė link Marakešo, kurį užėmė [[1269]] m. spalio mėn. Abu Jusufas Jakubas pasiskelbė musulmonų emyru (amîr al-muslîmîn), kad nereikėtų vadintis [[Kalifas|kalifu]], — religiniu musulmonu (amîr al-muminîn). [[1272]] m. antrą kartą nugalėjo Tlemseno valdovą prie Islio upės, bet pačio Tlemseno užimti nepavyko. [[1273]] m. užėmė [[Seuta|Seutą]] ir [[Tanžeris|Tanžerį]], kur pirma kartą panaudojo artileriją. [[1275]] m. [[Granada|Granados]] musulmonu prašymu, Abu Jusufas Jakubas persikėlė į [[Ispanija|Ispaniją]] ir [[Guadalkiviras|Guadalkiviro]] žemupyje sutriuškino kastiliečių armiją. Abu Jusufui Jakubui padėti Granados musulmonams į Ispaniją teko sugrįžti dar [[1277]], [[1282]] ir [[1285]] m. [[1286]] m. kovą Abu Jusufas Jakubas mirė [[Alchesirasas|Alchesirase]]. |
||
Jis kontroliuojamose teritorijose pravedė žemės reformą ir išdalino ją genties giminėms. Tai buvo drąsus žingsnis, kuris įkvėpė klajoklių gentis naujoms kovoms prieš [[Almochadai|Almochadų dinastiją]]. [[1248]] m. rugpjūtį Marinidai užėmė [[Fesas|Fesą]], po to [[Taza|Tazą]], [[Sale|Salę]], [[Rabatas|Rabatą]], [[Meknesas|Meknesą]] ir lygumas iki [[Um ar-Rbija|Um ar-Rbijos]]. Maroke atsirado nauja Marinidų valstybė su sostine Fesu. [[1250]] m. Abu Jahija Bakras užpuolė ir prie Islio upės sutriuškino [[Zajanidai|Zajanidus]]. Kol Abu Jahijos Bakro nebuvo Fese, jo priešininkai sukėlė maištą, bet grįžęs į Fesą, — susigrąžino miestą. Sekančiais metais Abu Jahijai Bakrui teko atremti Almochadų antpuolius, bet [[1254]] m. kalifas [[Umaras Almurtadas]] prie Feso buvo nugalėtas. Abu Jahija Bakras užėmė Tadlą, [[Sidžilmasa|Sidžilmasą]] ir priartėjo prie [[Marakešas|Marakešo]]. [[1258]] m. Abu Jahija Bakras dėl ligos mirė. |
|||
==Nuorodos== |
==Nuorodos== |
||
16:50, 15 gruodžio 2007 versija
Abu Jusufas Jakubas (abū yūsuf ya`qūb ben `abd al-ḥaqq) (arab.: أَبُو يُوسُف يَعقُوب بن عَبد الحَقّ) — Marinidų dinastijos vadas, o nuo 1269 m. Maroko valdovas (g. nežinoma — m. 1286 m.) Abu Jusufas Jakubas buvo Abdal Chako I-ojo sūnus.
Istorija
Vadovauti Marinidams Abu Jusufas Jakubas pradėjo 1259 m. Po brolio Abu Jahijos Bakro mirties, valdžią Fese bandė užimti jo sūnus, bet nugalėjo jauniausias Abdal Chako I-ojo sūnus Abu Jusufas Jakubas. Jam jau buvo 40 metų ir kronikose rašoma, kad jis buvo rūstus karys bei religingas valdovas, — naktinis meldėsi ir skaitė šventus raštus. 1262 m. jis pirmą kartą išsiruošė žygiui į Marakešą, bet įnirtinga kova prie miesto sienų buvo nesėkminga. 1266 m. Abu Jusufas Jakubas vedė derybas su naujuoju Maroko kalifu Abdal Ula Alvasiu, bet šis sudarė sąjungą su Tlemseno valdovu Abu Jahija I-uoju (Abu Yahya I bin Zayyan). 1268 m. Abu Jusufas Jakubas nugalėjo Abu Jahijos I-ojo armiją prie Mulujos ir vėl patraukė link Marakešo, kurį užėmė 1269 m. spalio mėn. Abu Jusufas Jakubas pasiskelbė musulmonų emyru (amîr al-muslîmîn), kad nereikėtų vadintis kalifu, — religiniu musulmonu (amîr al-muminîn). 1272 m. antrą kartą nugalėjo Tlemseno valdovą prie Islio upės, bet pačio Tlemseno užimti nepavyko. 1273 m. užėmė Seutą ir Tanžerį, kur pirma kartą panaudojo artileriją. 1275 m. Granados musulmonu prašymu, Abu Jusufas Jakubas persikėlė į Ispaniją ir Guadalkiviro žemupyje sutriuškino kastiliečių armiją. Abu Jusufui Jakubui padėti Granados musulmonams į Ispaniją teko sugrįžti dar 1277, 1282 ir 1285 m. 1286 m. kovą Abu Jusufas Jakubas mirė Alchesirase.
Nuorodos
| Prieš tai: Abu Jahija Bakras ibn Abdalchakas |
Marinidų dinastija 1259-1286 |
Po to: Jusufas Abu Jakubas |