Aušlavis: Skirtumas tarp puslapio versijų
SNėra keitimo santraukos |
papildymas |
||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
'''Aušlavis''' ('''Aušaitis''', '''Aušautas''', '''Aušveitis''', '''Aušveikas''') senovės lietuvių ir prūsų mitologijoje - |
'''Aušlavis''' ('''Aušaitis''', '''Aušautas''', '''Aušveitis''', '''Aušveikas''') senovės lietuvių ir prūsų mitologijoje - gydymo dievas. Jis buvo ligonių dievaitis, mitinis gydytojas, įgaunantis [[žaltys (mitologija)|žalčio]] pavidalą. |
||
Pirmąkart minimas [[1530]] m. Sambijos vyskupų sinodo nutarimuose „Constitutiones Synodalis“. K. Hartknochas ([[XVI amžius|XVI]] a.), |
Pirmąkart minimas [[1530]] m. Sambijos vyskupų sinodo nutarimuose „Constitutiones Synodalis“, kur lyginamas su Eskulapu. K. Hartknochas ([[XVI amžius|XVI]] a.) gretina jį su [[Eskulapas|Eskulapu]], Saturnu. Johanas Maleckis ([[1554]] m.) mini ''Auscautus'' ir ''Ausceutus''. J.Maleckis (''Warhafftige Beschreibung d. Sudawen'' apie 1560 m.) ''Auskayten'' ir Auschlauis'' įvardina kaip sveikatingumo dievą, taip pat jį apibūdina ir M. Strijkovskis. Kitur sveikatos dievu įvardijamas „Aušveitis“, „Aušveikus“, „Auskuts“, „Aušautis“. |
||
Aušauto - dievas-gydytojas kaip Eskulapas, vakarų semitų [[Ešmunas]], [[Rešefas]], keltų [[Diankechtas]], airių [[Mak-Okas]], kurio vienas iš vardų keltų įrašuose ''Anextlomarus'' („Didysis gynėjas“) kaip tik ir atitinka ligas nuvejančio, apginančio sveikatos ir gygymo prasme. Kita vertus šaudimo funkcija yra apskritai bendra gygymo dievui bene garsiausias palyginimas būtų su graikų [[Apolonas|Apolonų]] ir jo žudančiomis strėlėmis. Manoma, kad Aušautas užėmė aukšta vietą panteone, pvz., keltų Diankechtas yra [[Dagna|Dagnos]] sūnus, Apolonas - [[Dzeusas|Dzeuso]], nors tiesioginių duomenų apie lietuvių Aušauto genealogiją nėra. Tačiau prūsų dievų sąrašuose jis minimas trečiuoju, einantis po Okopirmo (pirmojo dievo) ir ''Swayxtixo'' (šviesos dievo) <ref name="Mitologijos enciklopedija, 2 tomas">Mitologijos enciklopedija, 2 tomas. Vilnius. Vaga. 1999. 273 p.</ref>, o tai įrodo jo aukštą vietą vėlyvajame prūsų panteone. |
Aušauto - dievas-gydytojas kaip Eskulapas, vakarų semitų [[Ešmunas]], [[Rešefas]], keltų [[Diankechtas]], airių [[Mak-Okas]], kurio vienas iš vardų keltų įrašuose ''Anextlomarus'' („Didysis gynėjas“) kaip tik ir atitinka ligas nuvejančio, apginančio sveikatos ir gygymo prasme. Kita vertus šaudimo funkcija yra apskritai bendra gygymo dievui bene garsiausias palyginimas būtų su graikų [[Apolonas|Apolonų]] ir jo žudančiomis strėlėmis. Manoma, kad Aušautas užėmė aukšta vietą panteone, pvz., keltų Diankechtas yra [[Dagna|Dagnos]] sūnus, Apolonas - [[Dzeusas|Dzeuso]], nors tiesioginių duomenų apie lietuvių Aušauto genealogiją nėra. Tačiau prūsų dievų sąrašuose jis minimas trečiuoju, einantis po Okopirmo (pirmojo dievo) ir ''Swayxtixo'' (šviesos dievo) <ref name="Mitologijos enciklopedija, 2 tomas">Mitologijos enciklopedija, 2 tomas. Vilnius. Vaga. 1999. 273 p.</ref>, o tai įrodo jo aukštą vietą vėlyvajame prūsų panteone. |
||
20:33, 10 spalio 2007 versija
Aušlavis (Aušaitis, Aušautas, Aušveitis, Aušveikas) senovės lietuvių ir prūsų mitologijoje - gydymo dievas. Jis buvo ligonių dievaitis, mitinis gydytojas, įgaunantis žalčio pavidalą.
Pirmąkart minimas 1530 m. Sambijos vyskupų sinodo nutarimuose „Constitutiones Synodalis“, kur lyginamas su Eskulapu. K. Hartknochas (XVI a.) gretina jį su Eskulapu, Saturnu. Johanas Maleckis (1554 m.) mini Auscautus ir Ausceutus. J.Maleckis (Warhafftige Beschreibung d. Sudawen apie 1560 m.) Auskayten ir Auschlauis įvardina kaip sveikatingumo dievą, taip pat jį apibūdina ir M. Strijkovskis. Kitur sveikatos dievu įvardijamas „Aušveitis“, „Aušveikus“, „Auskuts“, „Aušautis“.
Aušauto - dievas-gydytojas kaip Eskulapas, vakarų semitų Ešmunas, Rešefas, keltų Diankechtas, airių Mak-Okas, kurio vienas iš vardų keltų įrašuose Anextlomarus („Didysis gynėjas“) kaip tik ir atitinka ligas nuvejančio, apginančio sveikatos ir gygymo prasme. Kita vertus šaudimo funkcija yra apskritai bendra gygymo dievui bene garsiausias palyginimas būtų su graikų Apolonų ir jo žudančiomis strėlėmis. Manoma, kad Aušautas užėmė aukšta vietą panteone, pvz., keltų Diankechtas yra Dagnos sūnus, Apolonas - Dzeuso, nors tiesioginių duomenų apie lietuvių Aušauto genealogiją nėra. Tačiau prūsų dievų sąrašuose jis minimas trečiuoju, einantis po Okopirmo (pirmojo dievo) ir Swayxtixo (šviesos dievo) [1], o tai įrodo jo aukštą vietą vėlyvajame prūsų panteone.
Etimologija
Vardai „Aušveitis“, „Ausveikus“ gali būti kilę iš žodžio „sveikas“ (pagal J. Bretkūną), „atsveikti“ t. y. pasveikti, išvaryti ligas. Pagal V. toporavą galėtų būti siejamas su kusti, atkusti. Tačiau bendrai V. Toporavas laikosi K. Būgos etimologijos, pagal kurią dievo vardas kildinamas iš šauti, nušauti, reiškiantį nuvejantį ligas[1].