Tįstamasis augimas: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Automatinis brūkšnių taisymas |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
[[Vaizdas:Tįstamasis augimas.png|160px|thumb|Tįstamuoju augimu užaugusios svogūno lukšto ląstelės schema]] |
[[Vaizdas:Tįstamasis augimas.png|160px|thumb|Tįstamuoju augimu užaugusios svogūno lukšto ląstelės schema]] |
||
'''Tįstamasis augimas''' (angl. ''stretch growth'') – augaluose aptinkamas augimo būdas, kuomet |
'''Tįstamasis augimas''' (angl. ''stretch growth'') – [[augalai|augaluose]] aptinkamas augimo būdas, kuomet [[ląstelė]]s matmenys daugsyk padidėja vien didinant centrinės [[Vakuolė|vakuolės]] tūrį. Centrinė vakuolės osmotinis potencialas paprastai didesnis nei ląstelę supančio vandens. Todėl vanduo tam tikru slėgiu veržiasi į vakuolę. Neaugančioje ląstelėje vakuolė padidėti negali, nes šį spaudimą galop kompensuoja [[ląstelės sienelė]]s spaudimas. Jei sienelė tampa elastinga ir ima tįsti, vakuolė gali tapti palyginus labai didelė, užimdama didžiąją dalį ląstelės. Tokia padidėjusi ląstelė gali optimaliau (vienu sluoksniu) išdėstyti [[Chloroplastas|chloroplastus]]. [[citozolis|Citozolio]] kiekis paprastai nepadidėja ar padidėja nežymiai. |
||
Tįstamasis augimas leidžia prireikus sparčiai augti neeikvojant energijos naujoms ląstelėms ar jų komponentams sintetinti. Taip auga dygstantys sėklų daigai bei sprogstantys medžių pumpurai. |
Tįstamasis augimas leidžia prireikus sparčiai augti neeikvojant energijos naujoms ląstelėms ar jų komponentams sintetinti. Taip auga dygstantys sėklų daigai bei sprogstantys medžių [[Pumpuras|pumpurai]]. |
||
Tįstamoje augimo reguliacijai labai svarbi ląstelės membranoje esančios H<sup>+</sup> [[ATFazė]]s veikla. Į ląstelės sienelę pumpuojami H<sup>+</sup> jonai daro ją labiau tąsią, |
Tįstamoje augimo reguliacijai labai svarbi ląstelės [[Plazminė membrana|membranoje]] esančios H<sup>+</sup> [[ATFazė]]s veikla. Į ląstelės sienelę pumpuojami H<sup>+</sup> jonai daro ją labiau tąsią, greitindami augimą. Visą tokio augimo procesą koordinuota fitohormonas [[auksinas]] (ß-indolilacto rūgštis). Šių sistemų dėka ląstelės gali procesą valdyti (pavyzdžiui, prireikus pasisukdamos taip augantį augalo organą saulės šviesos link). |
||
== Elektriniai reiškiniai == |
== Elektriniai reiškiniai == |
||
[[Vaizdas:AugimoElReiskiniai.png|thumb|300px|Kviečių koleoptilių augimo pagreičio bei elektrinių potencialų skirtumo tarp viršutinės ir apatinės pusių svyravimai |
[[Vaizdas:AugimoElReiskiniai.png|thumb|300px|Kviečių [[Diegamakštė|koleoptilių]] augimo pagreičio bei elektrinių potencialų skirtumo tarp viršutinės ir apatinės pusių svyravimai linkimo link įprastos vertikalios padėties metu]] |
||
Tįstamojo augimo procesą lydi po visą augalą plintančios elektros potencialo bangos, kurias galima stebėti eksperimentiškai. Šių bangų svyravimas koreliuoja su augimo greičio (tiksliau pagreičio) svyravimu laikui bėgant. |
Tįstamojo augimo procesą lydi po visą augalą plintančios elektros potencialo bangos, kurias galima stebėti eksperimentiškai. Šių bangų svyravimas [[koreliacija|koreliuoja]] su augimo greičio (tiksliau pagreičio) svyravimu laikui bėgant. |
||
Lietuvoje tįstamasis augimas nuo seno nuodugniai tiriamas Botanikos instituto Augalų fiziologijos laboratorijoje. |
Lietuvoje tįstamasis augimas nuo seno nuodugniai tiriamas [[Botanikos institutas|Botanikos instituto]] Augalų fiziologijos laboratorijoje. |
||
{{ląstelės organoidai}} |
{{ląstelės organoidai}} |
12:24, 4 liepos 2007 versija
Tįstamasis augimas (angl. stretch growth) – augaluose aptinkamas augimo būdas, kuomet ląstelės matmenys daugsyk padidėja vien didinant centrinės vakuolės tūrį. Centrinė vakuolės osmotinis potencialas paprastai didesnis nei ląstelę supančio vandens. Todėl vanduo tam tikru slėgiu veržiasi į vakuolę. Neaugančioje ląstelėje vakuolė padidėti negali, nes šį spaudimą galop kompensuoja ląstelės sienelės spaudimas. Jei sienelė tampa elastinga ir ima tįsti, vakuolė gali tapti palyginus labai didelė, užimdama didžiąją dalį ląstelės. Tokia padidėjusi ląstelė gali optimaliau (vienu sluoksniu) išdėstyti chloroplastus. Citozolio kiekis paprastai nepadidėja ar padidėja nežymiai.
Tįstamasis augimas leidžia prireikus sparčiai augti neeikvojant energijos naujoms ląstelėms ar jų komponentams sintetinti. Taip auga dygstantys sėklų daigai bei sprogstantys medžių pumpurai.
Tįstamoje augimo reguliacijai labai svarbi ląstelės membranoje esančios H+ ATFazės veikla. Į ląstelės sienelę pumpuojami H+ jonai daro ją labiau tąsią, greitindami augimą. Visą tokio augimo procesą koordinuota fitohormonas auksinas (ß-indolilacto rūgštis). Šių sistemų dėka ląstelės gali procesą valdyti (pavyzdžiui, prireikus pasisukdamos taip augantį augalo organą saulės šviesos link).
Elektriniai reiškiniai
Tįstamojo augimo procesą lydi po visą augalą plintančios elektros potencialo bangos, kurias galima stebėti eksperimentiškai. Šių bangų svyravimas koreliuoja su augimo greičio (tiksliau pagreičio) svyravimu laikui bėgant.
Lietuvoje tįstamasis augimas nuo seno nuodugniai tiriamas Botanikos instituto Augalų fiziologijos laboratorijoje.
|