Aušlavis: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Automatinis kabučių taisymas |
S +papildymas |
||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
'''Aušlavis''' ('''Aušaitis''', '''Aušautas''', '''Aušveitis''', '''Aušveikas''') |
'''Aušlavis''' ('''Aušaitis''', '''Aušautas''', '''Aušveitis''', '''Aušveikas''') senovės lietuvių ir prūsų mitologijoje - gygymo dievas. Jis buvo ligonių dievaitis, mitinis gydytojas, įgaunantis [[žaltys (mitologija)|žalčio]] pavidalą. |
||
Pirmąkart minimas [[1530]] m. |
Pirmąkart minimas [[1530]] m. Sambijos vyskupų sinodo nutarimuose „Constitutiones Synodalis“. K. Hartknochas ([[XVI amžius|XVI]] a.), Joh. Maleckis ([[1554]] m.) gretina jį su [[Eskulapas|Eskulapu]], Saturnu. Aušlavį, kaip sveikatos dievą, mini Jer. Maleckis ir M. Strijkovskis. Kitur sveikatos dievu įvardijamas „Aušveitis“, „Aušveikus“, „Auskuts“, „Aušautis“. |
||
Aušauto - dievas-gydytojas kaip Eskulapas, vakarų semitų [[Ešmunas]], [[Rešefas]], keltų [[Diankechtas]], airių [[Mak-Okas]], kurio vienas iš vardų keltų įrašuose ''Anextlomarus'' („Didysis gynėjas“) kaip tik ir atitinka ligas nuvejančio, apginančio sveikatos ir gygymo prasme. Kita vertus šaudimo funkcija yra apskritai bendra gygymo dievui bene garsiausias palyginimas būtų su graikų [[Apolonas|Apolonų]] ir jo žudančiomis strėlėmis. Manoma, kad Aušautas užėmė aukšta vietą panteone, pvz., keltų Diankechtas yra [[Dagna|Dagnos]] sūnus, Apolonas - [[Dzeusas|Dzeuso]], nors tiesioginių duomenų apie lietuvių Aušauto genealogiją nėra. Tačiau prūsų dievų sąrašuose jis minimas trečiuoju, einantis po Okopirmo (pirmojo dievo) ir ''Swayxtixo'' (šviesos dievo) <ref name="Mitologijos enciklopedija, 2 Tomas">Mitologijos enciklopedija, 2 Tomas. Vilnius, Vaga, 1999, 273 p.</ref>, o tai įrodo jo aukštą vietą vėlyvajame prūsų panteone. |
|||
Vardai „Aušveitis“, „Ausveikus“ gali būti kilę iš žodžio „atsveikti“ t. y. pasveikti, išvaryti ligas. |
|||
== Etimologija == |
|||
Vardai „Aušveitis“, „Ausveikus“ gali būti kilę iš žodžio „sveikas“ (pagal J. Bretkūną), „atsveikti“ t. y. pasveikti, išvaryti ligas. Pagal V. toporavą galėtų būti siejamas su kusti, atkusti. Tačiau bendrai V. Toporavas laikosi K. Būgos etimologijos, pagal kurią dievo vardas kildinamas iš šauti, nušauti, reiškiantį nuvejantį ligas<ref name="Mitologijos enciklopedija, 2 Tomas">Mitologijos enciklopedija, 2 Tomas. Vilnius, Vaga, 1999, 273 p.</ref>. |
|||
==Literatūra == |
|||
<references/> |
|||
[[Kategorija:Baltų dievai]] |
[[Kategorija:Baltų dievai]] |
||
08:22, 10 birželio 2007 versija
Aušlavis (Aušaitis, Aušautas, Aušveitis, Aušveikas) senovės lietuvių ir prūsų mitologijoje - gygymo dievas. Jis buvo ligonių dievaitis, mitinis gydytojas, įgaunantis žalčio pavidalą.
Pirmąkart minimas 1530 m. Sambijos vyskupų sinodo nutarimuose „Constitutiones Synodalis“. K. Hartknochas (XVI a.), Joh. Maleckis (1554 m.) gretina jį su Eskulapu, Saturnu. Aušlavį, kaip sveikatos dievą, mini Jer. Maleckis ir M. Strijkovskis. Kitur sveikatos dievu įvardijamas „Aušveitis“, „Aušveikus“, „Auskuts“, „Aušautis“.
Aušauto - dievas-gydytojas kaip Eskulapas, vakarų semitų Ešmunas, Rešefas, keltų Diankechtas, airių Mak-Okas, kurio vienas iš vardų keltų įrašuose Anextlomarus („Didysis gynėjas“) kaip tik ir atitinka ligas nuvejančio, apginančio sveikatos ir gygymo prasme. Kita vertus šaudimo funkcija yra apskritai bendra gygymo dievui bene garsiausias palyginimas būtų su graikų Apolonų ir jo žudančiomis strėlėmis. Manoma, kad Aušautas užėmė aukšta vietą panteone, pvz., keltų Diankechtas yra Dagnos sūnus, Apolonas - Dzeuso, nors tiesioginių duomenų apie lietuvių Aušauto genealogiją nėra. Tačiau prūsų dievų sąrašuose jis minimas trečiuoju, einantis po Okopirmo (pirmojo dievo) ir Swayxtixo (šviesos dievo) [1], o tai įrodo jo aukštą vietą vėlyvajame prūsų panteone.
Etimologija
Vardai „Aušveitis“, „Ausveikus“ gali būti kilę iš žodžio „sveikas“ (pagal J. Bretkūną), „atsveikti“ t. y. pasveikti, išvaryti ligas. Pagal V. toporavą galėtų būti siejamas su kusti, atkusti. Tačiau bendrai V. Toporavas laikosi K. Būgos etimologijos, pagal kurią dievo vardas kildinamas iš šauti, nušauti, reiškiantį nuvejantį ligas[1].