Putojantis vynas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nevidonas (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Nevidonas (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 12: Eilutė 12:
* ''Crémant de Bourgogne'' - Burgundijos putojantis vynas. Ne mažiau 30% turi būti Pinot noir, Chardonnay, Pinot blanc arba Pinot gris vynuogių. Likusią dalį paprastai sudaro Aligoté veislės vynuogės.
* ''Crémant de Bourgogne'' - Burgundijos putojantis vynas. Ne mažiau 30% turi būti Pinot noir, Chardonnay, Pinot blanc arba Pinot gris vynuogių. Likusią dalį paprastai sudaro Aligoté veislės vynuogės.
* ''Crémant de Limoux'' - Langedoko regiono putojantis vynas, gaminamas pietų Prancūzijos Limoux miestelyje ir 41 aplinkiniame kaime. Paprastai daromas iš vietinės Mauzac veislės vynuogių, dedant šiek tiek Chenin blanc ir Chardonnay, brandinamas ne trumpiau 1 metų. ''Blanquette de Limoux'' porūšis gaminamas tik iš Mauzac vynuogių, brandinamas 9 mėnesius.
* ''Crémant de Limoux'' - Langedoko regiono putojantis vynas, gaminamas pietų Prancūzijos Limoux miestelyje ir 41 aplinkiniame kaime. Paprastai daromas iš vietinės Mauzac veislės vynuogių, dedant šiek tiek Chenin blanc ir Chardonnay, brandinamas ne trumpiau 1 metų. ''Blanquette de Limoux'' porūšis gaminamas tik iš Mauzac vynuogių, brandinamas 9 mėnesius.
* '''Crémant du Jura'''
* ''Crémant du Jura''
* '''Crémant d’Alsace'''
* ''Crémant d’Alsace''
* '''Crémant de Bordeaux'''
* ''Crémant de Bordeaux''


=== Cava ===
=== Cava ===
Eilutė 21: Eilutė 21:
Cava putojantis vynas sukurtas 1872 m. Tuo metu regiono vynuoginus nuniokojo [[Filoksera|filokseros]] epidemija, po kurios raudonojo vyno vynuogių veisles regione pakeitė baltosios vynuogės. Josep Raventós, matydamas Šampanės regiono putojančio vyno (šampano) sėkmę, nuspredė sukurti panašų sausą putojantį vyną. Iš pradžių šis gėrimas vadintas ''champaña'' arba ''xampany'' (šampanas), vėliau, uždraudus kopijuoti šampano pavadinimą, pervadintas į ''Cava''.
Cava putojantis vynas sukurtas 1872 m. Tuo metu regiono vynuoginus nuniokojo [[Filoksera|filokseros]] epidemija, po kurios raudonojo vyno vynuogių veisles regione pakeitė baltosios vynuogės. Josep Raventós, matydamas Šampanės regiono putojančio vyno (šampano) sėkmę, nuspredė sukurti panašų sausą putojantį vyną. Iš pradžių šis gėrimas vadintas ''champaña'' arba ''xampany'' (šampanas), vėliau, uždraudus kopijuoti šampano pavadinimą, pervadintas į ''Cava''.


=== Asti ===
Prie šios grupės priskiriamas [[šampanas]], taip pat vynai, Vokietijoje vadinami ''[[Sekt]]'', o kituose kraštuose ''[[cremant]], [[spumante]],'' ir ''[[cava]]''. Visi jie turi anglies dioksido, gaunami pakartotinai rauginant (buteliuose arba rezervuaruose). Gali būti dirbtinai prisotinami anglies dioksidu 20 °C temperatūroje 3 [[Atmosfera (matavimo vienetas)|atmosferų]] slėgyje.
''Asti'' yra kontroliuojamos kilmės ([[Denominazione di Origine Controllata]]) putojantis vynas, gaminamas Asti regione Piemonte (Italija). Gaminamas iš muskatinių vynuogių, jis būna dviejų rūšių - putojantis vynas (''Asti'' arba ''Asti spumante'') ir pusiau putojantis vynas ''frizzante'' (''Moscato d'Asti'').

=== Spumante ===
''Spumante'' vadinami visi Italijoje gaminami putojantys vynai (išskyrus ''Asti''). Valstybinio reguliavimo nėra, todėl ''spumante'' putojantys vynai gaminami ir tradiciniu (''Méthode champenoise''), ir Charmat metodu.

=== Sekt ===
''Sekt'' yra vokiškas ir austriškas putojantis vynas. Dauguma sekt vyno (~95% viso kiekio) gaminama Charmat metodu, mažesnio brangesnė dalis - ''Méthode Champenoise'' būdu.

''Deutscher Sekt'' žymimas putojantis vynas, kuris pagamintas tik iš Vokietijoje užaugintų vynuogių (paprastai naudojamos Riesling, Pinot blanc ir Pinot gris veislių vynuogės).

Austrijoje sekt paprastai gaminamas šampanizacijos būdu iš Welschriesling ir Grüner Veltliner veislių vynuogių, o rausvasis putojantis vynas - iš Blaufränkisch vynuogių.


{{kultūra-stub}}
[[Category:Vynas]]
[[Category:Vynas]]



12:31, 10 gegužės 2007 versija

Putojantis vynasvynas, turintis daug anglies dioksido (angliarūgštės). Angliarūgštė vyne gali būti natūralios fermentacijos rezultatas, fermentacija gali vykti butelyje (vadinamas šampanizacija, méthode champenoise, méthode traditionelle) arba didelėse talpose (Charmat procesas). Pigus putojantis vynas gali būti gaminamas baltąjį vyną gazuojant (prileidžiant angliarūštės).

Kai kuriose šalyse gaminami pusiau putojantys vynai (frizzante arba pétillant). Šitai vadinami mažai putojantys vynai, slėgis kurių buteliuose mažesnis nei 2,5 atmosferos.

Rūšys

Žinomiausia putojančio vyno rūšis yra šampanas. Žodis "šampanas" daugelyje šalių ir kalbų yra putojančio vyno sinonimas, nors daugumoje pasaulio šalių (tarp jų ir Lietuvoje) šampanu galima vadinti Šampanės regione pagal specifinius reikalavimus pagamintą gėrimą.

Crémant

Crémant vadinami prancūziški putojantys vynai, kurie pagaminti ne Šampanėje ir negali būti vadinami šampanu. Crémant gamybą kiekviename iš regionų reglamentuoja Prancūzijos vyriausybės nustatytos taisyklės. Pagrindiniai gamybos regionai ir porūšiai:

  • Crémant du Loire - Luaros slėnio putojantis vynas. Tai didžiausias Crémant gamybos regionas Prancūzijoje, Saumur miesto apylinkėse. Paprastai gaminami iš Chardonnay, Chenin blanc ir Cabernet franc vynuogių, bet įstatymų leidžiama naudoti ir mažus kiekius Sauvignon blanc, Cabernet Sauvignon, Pinot noir, Gamay, Côt, Pineau d'aunis, Grolleau veislių vynuogių.
  • Crémant de Bourgogne - Burgundijos putojantis vynas. Ne mažiau 30% turi būti Pinot noir, Chardonnay, Pinot blanc arba Pinot gris vynuogių. Likusią dalį paprastai sudaro Aligoté veislės vynuogės.
  • Crémant de Limoux - Langedoko regiono putojantis vynas, gaminamas pietų Prancūzijos Limoux miestelyje ir 41 aplinkiniame kaime. Paprastai daromas iš vietinės Mauzac veislės vynuogių, dedant šiek tiek Chenin blanc ir Chardonnay, brandinamas ne trumpiau 1 metų. Blanquette de Limoux porūšis gaminamas tik iš Mauzac vynuogių, brandinamas 9 mėnesius.
  • Crémant du Jura
  • Crémant d’Alsace
  • Crémant de Bordeaux

Cava

'Cava yra baltas arba rožinis putojantis vynas, gaminamas Penedès regione Katalonijoje (Ispanija). Cava kataloniškai reiškia "rūsys". Cava taip pat gaminama ir kitose Ispanijos vietovėse. Pagal Ispanijos Denominación de Origen nuostatus, Cava gaminama 6 vyndarystės regionuose pagal tradicinę technologiją (Méthode champenoise), galima naudoti macabeo, parellada, xarel·lo, Chardonnay ir Subirat veislių vynuoges.

Cava putojantis vynas sukurtas 1872 m. Tuo metu regiono vynuoginus nuniokojo filokseros epidemija, po kurios raudonojo vyno vynuogių veisles regione pakeitė baltosios vynuogės. Josep Raventós, matydamas Šampanės regiono putojančio vyno (šampano) sėkmę, nuspredė sukurti panašų sausą putojantį vyną. Iš pradžių šis gėrimas vadintas champaña arba xampany (šampanas), vėliau, uždraudus kopijuoti šampano pavadinimą, pervadintas į Cava.

Asti

Asti yra kontroliuojamos kilmės (Denominazione di Origine Controllata) putojantis vynas, gaminamas Asti regione Piemonte (Italija). Gaminamas iš muskatinių vynuogių, jis būna dviejų rūšių - putojantis vynas (Asti arba Asti spumante) ir pusiau putojantis vynas frizzante (Moscato d'Asti).

Spumante

Spumante vadinami visi Italijoje gaminami putojantys vynai (išskyrus Asti). Valstybinio reguliavimo nėra, todėl spumante putojantys vynai gaminami ir tradiciniu (Méthode champenoise), ir Charmat metodu.

Sekt

Sekt yra vokiškas ir austriškas putojantis vynas. Dauguma sekt vyno (~95% viso kiekio) gaminama Charmat metodu, mažesnio brangesnė dalis - Méthode Champenoise būdu.

Deutscher Sekt žymimas putojantis vynas, kuris pagamintas tik iš Vokietijoje užaugintų vynuogių (paprastai naudojamos Riesling, Pinot blanc ir Pinot gris veislių vynuogės).

Austrijoje sekt paprastai gaminamas šampanizacijos būdu iš Welschriesling ir Grüner Veltliner veislių vynuogių, o rausvasis putojantis vynas - iš Blaufränkisch vynuogių.