Anihiliacija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Naujas puslapis: thumb|[[elektronas ir antielektronas(pozitronas) anihiliuoja ir pavirsta į fotoną, kuris netrukus skyla į tuos pač... |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
[[Vaizdas:Electron-positron-annihilation.svg|thumb|[[elektronas]] ir antielektronas([[pozitronas]]) anihiliuoja ir pavirsta į [[fotonas|fotoną]], kuris netrukus skyla į tuos pačius elektroną ir pozitroną]] |
[[Vaizdas:Electron-positron-annihilation.svg|thumb|[[elektronas]] ir antielektronas([[pozitronas]]) anihiliuoja ir pavirsta į [[fotonas|fotoną]], kuris netrukus skyla į tuos pačius elektroną ir pozitroną]] |
||
'''Anihiliacija''' (lot. ''nihil'' - niekas) - visiškas |
'''Anihiliacija''' (lot. ''nihil'' - niekas) - visiškas objektų sunaikinimas. Tiesioginis vertimas reiškia 'paversti į nieką'. |
||
[[Fizika|Fizikoje]] terminas vartojamas kai [[subatominė dalelė]] susiduria su ją atitinkančia [[antidalelė|antidalele]]. Bet energijos ir judėjimo kiekio tvermės dėsniai neleidžia dviem dalelėm išnykti, taigi jos pavirsta naujomis dalelėmis. |
[[Fizika|Fizikoje]] terminas vartojamas kai [[subatominė dalelė]] susiduria su ją atitinkančia [[antidalelė|antidalele]]. Bet energijos ir judėjimo kiekio tvermės dėsniai neleidžia dviem dalelėm išnykti, taigi jos pavirsta naujomis dalelėmis. |
22:27, 7 gegužės 2007 versija
Anihiliacija (lot. nihil - niekas) - visiškas objektų sunaikinimas. Tiesioginis vertimas reiškia 'paversti į nieką'.
Fizikoje terminas vartojamas kai subatominė dalelė susiduria su ją atitinkančia antidalele. Bet energijos ir judėjimo kiekio tvermės dėsniai neleidžia dviem dalelėm išnykti, taigi jos pavirsta naujomis dalelėmis.
Kai mažos energijos elektronas susiduria su antielektronu (pozitronu) ir anihiliuoja, jie gali sudaryti tik du gama spindulių fotonus, nes neturi pakankamai masės, kad pavirstų į didesnės masės daleles.
Elektonas ir pozitronas negali anihiliuoti į fotoną, nes būtų pažeisti masės ir judesio kiekio tvermės dėsniai. Vieni mokslininkai mano, kad tai įmanoma todėl, kad fotono egzistavimo laikas yra per trumpas kad būtų galima apibrėžti jo energiją (Heizenbergo neapibrėžtumo principas), tuo tarpu kiti spėja, kad fotonas gali turėti ne nulinę masę.