Taurieji metalai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Tolmintonis (aptarimas | indėlis)
Stilius
Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems Išplėstinis redagavimas mobiliajame
Rescuing 1 sources and tagging 0 as dead.) #IABot (v2.0.8.5
 
Eilutė 2: Eilutė 2:
'''Taurieji metalai''' – [[metalas|metalai]], atsparūs [[korozija]]i ir [[oksidacija]]i drėgname ore. Taurieji metalai kartu yra ir '''brangieji metalai''', nes jie gamtoje pakankamai reti. Žinomiausi taurieji metalai yra [[sidabras]], [[auksas]] ir [[platina]], taip pat šiai grupei priklauso platinos grupės metalai ([[rutenis]], [[rodis]], [[paladis]], [[osmis]], [[iridis]]).<ref>A. Holleman, N. Wiberg, „Lehrbuch der Anorganischen Chemie“, de Gruyter, 1985, 33. edition, p. 1486</ref>
'''Taurieji metalai''' – [[metalas|metalai]], atsparūs [[korozija]]i ir [[oksidacija]]i drėgname ore. Taurieji metalai kartu yra ir '''brangieji metalai''', nes jie gamtoje pakankamai reti. Žinomiausi taurieji metalai yra [[sidabras]], [[auksas]] ir [[platina]], taip pat šiai grupei priklauso platinos grupės metalai ([[rutenis]], [[rodis]], [[paladis]], [[osmis]], [[iridis]]).<ref>A. Holleman, N. Wiberg, „Lehrbuch der Anorganischen Chemie“, de Gruyter, 1985, 33. edition, p. 1486</ref>


Kartais tauriuoju metalu laikomi [[gyvsidabris]]<ref>[http://www.uni-protokolle.de/Lexikon/Edelmetall.html Die Adresse für Ausbildung, Studium und Beruf]</ref><ref>„Dictionary of Mining, Mineral, and Related Terms“, Compiled by the American Geological Institute, 2nd edition, 1997</ref><ref>Scoullos, M.J., Vonkeman, G.H., Thornton, I., Makuch, Z., „Mercury – Cadmium – Lead: Handbook for Sustainable Heavy Metals Policy and Regulation“,Series: Environment & Policy, Vol. 31, Springer-Verlag, 2002</ref> ar [[renis]]<ref>The New Encyclopedia Britannica, 15th edition, Vol. VII, 1976</ref>.
Kartais tauriuoju metalu laikomi [[gyvsidabris]]<ref>[http://www.uni-protokolle.de/Lexikon/Edelmetall.html Die Adresse für Ausbildung, Studium und Beruf] {{Webarchive|url=https://web.archive.org/web/20170904194029/http://www.uni-protokolle.de/Lexikon/Edelmetall.html |date=2017-09-04 }}</ref><ref>„Dictionary of Mining, Mineral, and Related Terms“, Compiled by the American Geological Institute, 2nd edition, 1997</ref><ref>Scoullos, M.J., Vonkeman, G.H., Thornton, I., Makuch, Z., „Mercury – Cadmium – Lead: Handbook for Sustainable Heavy Metals Policy and Regulation“,Series: Environment & Policy, Vol. 31, Springer-Verlag, 2002</ref> ar [[renis]]<ref>The New Encyclopedia Britannica, 15th edition, Vol. VII, 1976</ref>.


Nepaisant didelio atsparumo korozijai tauriaisiais metalais nelaikomi [[titanas]], [[niobis]] ir [[tantalas]].
Nepaisant didelio atsparumo korozijai tauriaisiais metalais nelaikomi [[titanas]], [[niobis]] ir [[tantalas]].

Dabartinė 12:17, 29 gruodžio 2021 versija

Taurieji metalai (išimtis varis (Cu) ir gyvsidabris (Hg).

Taurieji metalai – metalai, atsparūs korozijai ir oksidacijai drėgname ore. Taurieji metalai kartu yra ir brangieji metalai, nes jie gamtoje pakankamai reti. Žinomiausi taurieji metalai yra sidabras, auksas ir platina, taip pat šiai grupei priklauso platinos grupės metalai (rutenis, rodis, paladis, osmis, iridis).[1]

Kartais tauriuoju metalu laikomi gyvsidabris[2][3][4] ar renis[5].

Nepaisant didelio atsparumo korozijai tauriaisiais metalais nelaikomi titanas, niobis ir tantalas.

Savybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paladis, osmis, platina, auksas ir gyvsidabris tirpsta karališkajame vandenyje (koncentruotame druskos ir azoto rūgščių mišinyje), bet iridis ir sidabras netirpsta. Sidabras tirpsta azoto rūgštyje. Rutenis karališkajame vandenyje tirpsta tik esant deguonies, o rodis – tik labai smulkiai disperguotas. Niobis ir tantalas atsparūs visoms rūgštims, įskaitant karališkąjį vandenį.[6]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. A. Holleman, N. Wiberg, „Lehrbuch der Anorganischen Chemie“, de Gruyter, 1985, 33. edition, p. 1486
  2. Die Adresse für Ausbildung, Studium und Beruf Archyvuota kopija 2017-09-04 iš Wayback Machine projekto.
  3. „Dictionary of Mining, Mineral, and Related Terms“, Compiled by the American Geological Institute, 2nd edition, 1997
  4. Scoullos, M.J., Vonkeman, G.H., Thornton, I., Makuch, Z., „Mercury – Cadmium – Lead: Handbook for Sustainable Heavy Metals Policy and Regulation“,Series: Environment & Policy, Vol. 31, Springer-Verlag, 2002
  5. The New Encyclopedia Britannica, 15th edition, Vol. VII, 1976
  6. A. Holleman, N. Wiberg, „Inorganic Chemistry“, Academic Press, 2001