Eteris: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Legobot (aptarimas | indėlis)
S Bot: Migrating 1 interwiki links, now provided by Wikidata on d:q189175 (translate me)
Homobot (aptarimas | indėlis)
S Seno graikų mitologijos šablono šalinimas.
Eilutė 1: Eilutė 1:
{{otheruses}}
{{otheruses}}
{{Graikų mitologija|Pirmapradžiai graikų dievai}}
'''Eteris''', ''Aiteras'' ({{gr|Αἰθήρ, Aithēr}} 'viršutinis dangus') – [[graikų mitologija|graikų mitologijoje]] viršutinis dangus, skaidriausias ir tyriausias dangaus sluoksnis, [[Dzeusas|Dzeuso]] buveinė<ref>Homeras II. II 412</ref>. Jis gimė iš [[Niktė]]s ir jos brolio [[Erebas|Erebo]], [[Gaja|Gajos]] (arba [[Hemera|Hemeros]]) vyras<ref>Hesiodas. Teogonija 124</ref>. Jis grynas, viršutinis oras, kuriuo kvėpuoja dievai, priešingas mirtingųjų kvėpuojamam orui. Jis yra pasaulio siela, iš kurios kyla visa gyvybė. Eteris taip pat žinomas kaip [[Dzeusas|Dzeuso]] gynybinė siena ir riba skirianti [[Tartaras|Tartarą]] nuo kosmoso.
'''Eteris''', ''Aiteras'' ({{gr|Αἰθήρ, Aithēr}} 'viršutinis dangus') – [[graikų mitologija|graikų mitologijoje]] viršutinis dangus, skaidriausias ir tyriausias dangaus sluoksnis, [[Dzeusas|Dzeuso]] buveinė<ref>Homeras II. II 412</ref>. Jis gimė iš [[Niktė]]s ir jos brolio [[Erebas|Erebo]], [[Gaja|Gajos]] (arba [[Hemera|Hemeros]]) vyras<ref>Hesiodas. Teogonija 124</ref>. Jis grynas, viršutinis oras, kuriuo kvėpuoja dievai, priešingas mirtingųjų kvėpuojamam orui. Jis yra pasaulio siela, iš kurios kyla visa gyvybė. Eteris taip pat žinomas kaip [[Dzeusas|Dzeuso]] gynybinė siena ir riba skirianti [[Tartaras|Tartarą]] nuo kosmoso.



00:50, 18 liepos 2021 versija

Eteris, Aiteras (gr. Αἰθήρ, Aithēr 'viršutinis dangus') – graikų mitologijoje viršutinis dangus, skaidriausias ir tyriausias dangaus sluoksnis, Dzeuso buveinė[1]. Jis gimė iš Niktės ir jos brolio Erebo, Gajos (arba Hemeros) vyras[2]. Jis grynas, viršutinis oras, kuriuo kvėpuoja dievai, priešingas mirtingųjų kvėpuojamam orui. Jis yra pasaulio siela, iš kurios kyla visa gyvybė. Eteris taip pat žinomas kaip Dzeuso gynybinė siena ir riba skirianti Tartarą nuo kosmoso.

Vėliau poetų tapatinamas su Dzeusu, kuris kartu su derliu nešančiu lietumi, įsilieja į Gajos įsčias[3].

Literatūra

  1. Homeras II. II 412
  2. Hesiodas. Teogonija 124
  3. Vergilijus Georgikos 325