14:44, 2 birželio 2021 versija

Kitos reikšmės – Šaknis (reikšmės).

Šaknis (radix) – spindulinės simetrijos ir neriboto augimo augalų vegetatyvinis organas, kurio pagrindinės funkcijos yra įtvirtinti dirvožemyjem siurbti iš aplinkos vandenį ir mineralines medžiagas, sintetinti fiziologiškai aktyvius junginius.^[1] Seniausios šaknų fosilijos buvo rastos Silūro periode, maždaug prieš 430mln. metų.^[2]

Šaknies anatomija

Šaknį sudaro du audinių regionai: žeivė (cortex) ir centrinis velenas (vascular cylinder). Žievė sudaryta iš epidermio arba rizodermos, parenchimos ir endodermio. Centrinis velenas sudarytas periciklo, indų kūlelių (mediena (xylem) ir karniena (phloem)), šerdies. Kai kada būna prokambis.

Šaknų sistemos

Liemeninė šaknų sistema turi storą pagrindinę šaknį ir daug atsišakojančių šoninių šaknų. Daugiamečių augalų pagrindinė šaknis paprastai kaupia maisto medžiagų atsargą. Kai kurių vienmečių augalų pagrindinė šaknis gali būti plona, mechaniškai silpna, veikianti tik kaip „laidžioji sistema“ vandeniui, mineralinėms ir maisto medžiagoms gabenti (pvz., žliūgė), tokias šaknis dar vadina siūlinėmis šaknimis.
Kuokštinė šaknų sistema būdinga vienaskilčiams augalams. Neturi pagrindinės šaknies, tačiau turi daug maždaug vienodo dydžio šaknelių (dažnai – ir pridėtinės šaknys, išaugusios iš apatinės stiebo dalies). Kuokštinės sistemos atvejis yra svogūno (pakitusio ūglio) šaknų sistema.

Šaknų rūšys

Pagrindinė šaknis
Šoninės šaknys – atsišakoja nuo pagrindinės šaknies. Skiriamos pirmos eilės, antros eilės ir pan. šoninės šaknys (pagal tai, nuo kurios šaknies atsišakoja)
Atraminės šaknys – orinės šaknys, kurios įsiskverbusios į gruntą įsišaknyja (monstera).
Kuokštinės šaknys (siurbiamosios) – smulkiausios šoninės šaknys. Kaip tik jos ir siurbia iš dirvožemio vandenį. Todėl kuokštinės šaknys dar vadinamos siurbiamosiomis.
Paviršinės šaknys – keroja negiliai ar į šonus. Jas turi augalai, neišauginantys gilyn siekiančios pagrindinės liemeninės šaknies (azalija).
Pridėtinės šaknys – išauga įpjovimų ar įtrūkimų vietose, auginiuose arba apdorojus vienaskilčius augalus augimą bei šaknijimąsi skatinančiomis priemonėmis.

Pakitusios šaknys

Šakniagumbis – sustorėjusios, mėsingus gumbus sudariusios pagrindinė ir/ar šoninės šaknys. Gumbų parenchimoje kaupiamos maisto medžiagos (jurginas, pavasarinis švitriešis, pievinė vingiorykštė).
Šakniavaisis (tiksliau – šakniaropė) – sustorėjusi pagrindinė šaknis, kurioje kaupiamos atsarginės maisto medžiagos. Į ją paprastai įeina ir pakitusi pati apatinė stiebo dalis (hipokotilis). Tai ropė, ridikas, morka, runkelis ir kt.
Orinės šaknys – jose yra angelės, orui įkvėpti. Sugeba tiesiai iš oro siurbti drėgmę, šiek tiek mineralinių medžiagų, paima kiek deguonies. Pasiekusios dirvą jos įsišaknyja ir virsta atraminėmis šaknimis (monsteros). Jas turi daugelis atogražų miškų augalų (orchidėjos, jų orines šaknis dengia sidabrinė odelė).
Redukuotos šaknys – turi čiuptukus, siurbtukus, kuriais prisitvirtna prie kitų augalų ir siurbia maisto medžagas (pvz., parazitiniai augalai, amalas, brantas ir kt.).
Kimbamosios šaknys – šliaužiojantys ir laipiojantys augalai jomis tvirtinasi prie medžių kamienų, sienų bei atramų.

Šaknų panaudojimas

Šakniavaisiai naudojami kaip maistas ar pašaras. Kai kurių augalų šaknys naudojamos kaip medžiaga pynimui. Pvz., Lietuvoje iš medžių smulkių šaknų pinami krepšiai.

Augančių augalų šaknys naudojamos gruntui sutvirtinti. Pvz., kopų smėliui Lietuvos pajūryje, statiems šlaitams (piliakalnių, upių krantų).

Naudojama kaip medicinos priemonė. Pvz., ciberšolės šaknis naudojama nuo kepenų ir tūlžies sutrikimų.^[3]

Tam tikros šaknys su stiebais buvo naudojamos dažams gaminti. Pvz., Paprastasis raugeriškis^[4]

Šaltiniai

↑ J. R. Naujalis, E. Meškauskaitė, S. Juzėnas ir A. Meldžiukienė, Botanikos praktikos darbai: archegoniniai ir žiediniai augalai, Vilniaus universiteto leidykla 2009 m.
↑ Retallack GJ (1986). "The fossil record of soils" http://blogs.uoregon.edu/gregr/files/2013/07/paleosols1986fossilrecordofsoils-1vqnwyo.pdf
↑ How Do Roots Work? Functions, Structure, and Human Uses. (2021) https://owlcation.com/stem/Roots-Functions-Structure-and-Uses-to-Man
↑ Posts Tagged ‘plant roots as food and medicine’ https://radicalbotany.com/tag/plant-roots-as-food-and-medicine/

Vikižodynas

Laisvajame žodyne yra terminas šaknis

Vikiteka: Šaknis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

[1] J. R. Naujalis, E. Meškauskaitė, S. Juzėnas ir A. Meldžiukienė, Botanikos praktikos darbai: archegoniniai ir žiediniai augalai, Vilniaus universiteto leidykla 2009 m.

[2] Retallack GJ (1986). "The fossil record of soils" http://blogs.uoregon.edu/gregr/files/2013/07/paleosols1986fossilrecordofsoils-1vqnwyo.pdf

[3] How Do Roots Work? Functions, Structure, and Human Uses. (2021) https://owlcation.com/stem/Roots-Functions-Structure-and-Uses-to-Man

[4] Posts Tagged ‘plant roots as food and medicine’ https://radicalbotany.com/tag/plant-roots-as-food-and-medicine/

[1]

[2]

[3]

[4]

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
-{{Šaltiniai|nuo=2020 m. lapkričio|neturi_nuo=2005 m. balandžio}}
 {{reikšmės}}
 [[Vaizdas:Roots by cesarpb.jpg|250px|thumb|Medžio šaknys]]
+'''Šaknis (''radix'')''' – spindulinės simetrijos ir neriboto augimo augalų vegetatyvinis organas, kurio pagrindinės funkcijos yra įtvirtinti dirvožemyjem siurbti iš aplinkos vandenį ir mineralines medžiagas, sintetinti fiziologiškai aktyvius junginius.<ref>J. R. Naujalis, E. Meškauskaitė, S. Juzėnas ir A. Meldžiukienė, ''Botanikos praktikos darbai: archegoniniai ir žiediniai augalai,'' Vilniaus universiteto leidykla 2009 m.</ref> Seniausios šaknų fosilijos buvo rastos Silūro periode, maždaug prieš 430mln. metų.<ref>Retallack GJ (1986). "The fossil record of soils" http://blogs.uoregon.edu/gregr/files/2013/07/paleosols1986fossilrecordofsoils-1vqnwyo.pdf</ref>
-[[Vaizdas:Wurzeln am Berghäuser Altrhein, Speyerer Auwald.JPG|thumb|250px|]]
-'''Šaknis (radix)''' – požeminis, vegetatyvinis [[augalas|augalo]] [[organas]].
+== Šaknies anatomija ==
-== '''Šaknies funkcijos''' <ref>https://bio.libretexts.org/Bookshelves/Introductory_and_General_Biology/Book%3A_Introductory_Biology_(CK-12)/09%3A_Plants/9.14%3A_Roots</ref> ==
+Šaknį sudaro du audinių regionai: žeivė (cortex) ir centrinis velenas (vascular cylinder). Žievė sudaryta iš epidermio arba rizodermos, parenchimos ir endodermio. Centrinis velenas sudarytas periciklo, indų kūlelių ([[Mediena (audinys)|mediena]] (xylem) ir karniena (phloem)), šerdies. Kai kada būna prokambis.
+[[Vaizdas:Root (cross section).svg|kairėje|miniatiūra|559x559px|Šaknies skersinis pjūvis]]
-* Siurbia vandenį ir maisto medžiagas.
-* Padeda išsilaikyti ant dirvožemio.
-* Saugo maisto medžiagas.
+== Šaknų sistemos ==
-== '''Šaknies pradiniai  pėdsakai''' ==
-Seniausios šaknų fosilijos buvo rastos Silūro periode, maždaug prieš 430mln. metų.<ref>Retallack GJ (1986). "The fossil record of soils" http://blogs.uoregon.edu/gregr/files/2013/07/paleosols1986fossilrecordofsoils-1vqnwyo.pdf</ref>
-== '''Šaknies anatomija''' ==
-.Rizoderma
-.Žievė
-* egzoderma
-* parenchima
-* endoderma
-.Centrinis velenas
-* Periciklis
-* indų kūleliai
-* šerdis
-== '''Šaknų sistemos''' ==
 * '''Liemeninė šaknų sistema''' turi storą pagrindinę šaknį ir daug atsišakojančių šoninių šaknų. Daugiamečių augalų pagrindinė šaknis paprastai kaupia maisto medžiagų atsargą. Kai kurių vienmečių augalų pagrindinė šaknis gali būti plona, mechaniškai silpna, veikianti tik kaip „laidžioji sistema“ vandeniui, mineralinėms ir maisto medžiagoms gabenti (pvz., [[žliūgė]]), tokias šaknis dar vadina ''siūlinėmis šaknimis''.
 * '''Kuokštinė šaknų sistema''' būdinga [[vienaskilčiai|vienaskilčiams]] augalams. Neturi pagrindinės šaknies, tačiau turi daug maždaug vienodo dydžio šaknelių (dažnai – ir '''pridėtinės šaknys''', išaugusios iš apatinės stiebo dalies). Kuokštinės sistemos atvejis yra svogūno (pakitusio [[Ūglys|ūglio]]) šaknų sistema.
+[[Vaizdas:Root Systems.svg|miniatiūra|Šaknų sistemos. A - kuokštinė, B - liemeninė.]]
-== '''Šaknų rūšys''' ==
+== Šaknų rūšys ==
 * '''Pagrindinė šaknis'''
 * '''Šoninės šaknys''' – atsišakoja nuo pagrindinės šaknies. Skiriamos pirmos eilės, antros eilės ir pan. šoninės šaknys (pagal tai, nuo kurios šaknies atsišakoja)
@@ Eilutė 42: / Eilutė 20: @@
 * '''Paviršinės šaknys''' – keroja negiliai ar į šonus. Jas turi augalai, neišauginantys gilyn siekiančios pagrindinės liemeninės šaknies ([[azalija]]).
 * '''Pridėtinės šaknys''' – išauga įpjovimų ar įtrūkimų vietose, auginiuose arba apdorojus [[vienaskilčiai|vienaskilčius]] augalus augimą bei šaknijimąsi skatinančiomis priemonėmis.
+== Pakitusios šaknys ==
-* '''Šaknies kaklelis''' – tarpinė vieta tarp šaknies ir augalo ūglio ašies. Kai kurių rūšių labai jautrus.
-* '''Šaknų gniužulas''' – šaknų apraizgyta žemė (kitaip šaknų ar gėliapuodžio gniužulas).
-<!--
-== Anatominė sandara ==
--->
-== '''Pakitusios šaknys''' ==
-[[Vaizdas:Koreni-00.JPG|right|thumb|250px|Šaknis]]
 * [[Šakniagumbis]] – sustorėjusios, mėsingus gumbus sudariusios pagrindinė ir/ar šoninės šaknys. Gumbų [[parenchima|parenchimoje]] kaupiamos maisto medžiagos ([[jurginas]], [[pavasarinis švitriešius|pavasarinis švitriešis]], [[pievinė vingiorykštė]]).
 * [[Šakniavaisis]] (tiksliau – [[šakniaropė]]) – sustorėjusi pagrindinė šaknis, kurioje kaupiamos atsarginės maisto medžiagos. Į ją paprastai įeina ir pakitusi pati apatinė stiebo dalis (hipokotilis). Tai [[ropė]], [[ridikas]], [[morka]], [[runkelis]] ir kt.
@@ Eilutė 59: / Eilutė 27: @@
 * [[Kimbamosios šaknys]] – šliaužiojantys ir laipiojantys augalai jomis tvirtinasi prie [[medis|medžių]] [[kamienas|kamienų]], sienų bei atramų.
-== '''Šaknų panaudojimas''' ==
+== Šaknų panaudojimas ==
+Šakniavaisiai naudojami kaip maistas ar pašaras. Kai kurių augalų šaknys naudojamos kaip medžiaga pynimui. Pvz., Lietuvoje iš medžių smulkių šaknų pinami krepšiai.
-Įvairių augalų šaknys panaudojamos įvairiai:
-Šakniavaisiai naudojami kaip daržovės ([[morka|morkos]], [[ridikėlis|ridikėliai]], burokėliai), kaip pašaras ([[runkelis|runkeliai]]), kaip augalai maisto medžiagoms gaminti (cukriniai runkeliai).
-Kai kurių augalų šaknys naudojamos kaip medžiaga pynimui. Pvz., Lietuvoje iš medžių smulkių šaknų pinami krepšiai.
 Augančių augalų šaknys naudojamos gruntui sutvirtinti. Pvz., [[kopa|kopų]] smėliui Lietuvos pajūryje, statiems šlaitams ([[piliakalnis|piliakalnių]], upių krantų).