Siuita: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos Žymos: Atmesta Žyma: Išmestos nuorodos Vizualus redagavimas |
S Atmestas 2001:67C:2628:647:12:0:0:13C pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Hugo.arg keitimas) Žyma: Atmesti |
||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
'''Siuita''' – [[muzika|muzikinis]] [[žanras]], kai pagal vieną tematiką skamba keletas kūrinių, dažniausiai vienam instrumentui. Tai ciklinis muzikos kūrinys, kurį sudaro kelios skirtingo pobūdžio, tempo ir ritmo dalys, siejamos bendro turinio. XVI a siuitą sudarydavo du [[šokis|šokiai]]: lėta pavana ir judresnė galjarda; XVII–XVIII a. siuitą sudarydavo keturios dalys (vokiečių [[alemanda]], prancūzų [[kurante]], ispanų [[sarabanda]], anglų [[žiga]]).<ref>{{BSE|25||Сюита}}</ref> |
|||
'''Siuita''' – išorinis vyro [[Vyrų lytiniai organai|lytinis organas]]. Varpos šaknis yra prisitvirtinusi prie gaktikaulio, o kūnas (stormuo) ir [[Varpos galvutė|galvutė]] sudaro laisvą nusvirusiąją dalį. Išilgai varpos einančia [[Šlaplė|šlaple]] išteka [[šlapimas]], o [[Lytinis aktas|lytinio akto]] metu – [[sperma]]. Varpa yra jautriausia vyro [[erogeninė zona]] (ypač varpos galvutė), o jos stimuliavimas burna vadinamas [[felacija]]. |
|||
Žodis kilęs iš {{Fr|suite}} 'eilė, seka'. |
|||
Skiriami du siuitos tipai: senovinė ir naujoji siuita. Senovine, arba šokių siuita, vadinamas ankstyviausias, baroko epochai būdingas siuitos tipas. Joje gretinami įvairūs to laikotarpio šokiai. Siuitos dalys būna kontrastiško tempo, metro, ritminio piešinio, muzikos charakterio. Jas vienija bendra [[tonacija]] ir giminingas tematizmas. Senovinė siuita buvo pagrįsta skirtingų tautų keturiais [[šokis|šokiais]], einančiais tam tikra tvarka. |
|||
Naujoji siuita susiklostė XIX a., [[romantizmas|romantizmo]] epochoje. Ji įvairesnė, laisvesnės formos. Joje gretinami skirtingų žanrų epizodai.<ref>{{VLE|21|||siuita}}</ref> |
|||
== Šaltiniai == |
== Šaltiniai == |
||
12:23, 19 sausio 2021 versija
Siuita – muzikinis žanras, kai pagal vieną tematiką skamba keletas kūrinių, dažniausiai vienam instrumentui. Tai ciklinis muzikos kūrinys, kurį sudaro kelios skirtingo pobūdžio, tempo ir ritmo dalys, siejamos bendro turinio. XVI a siuitą sudarydavo du šokiai: lėta pavana ir judresnė galjarda; XVII–XVIII a. siuitą sudarydavo keturios dalys (vokiečių alemanda, prancūzų kurante, ispanų sarabanda, anglų žiga).[1]
Žodis kilęs iš pranc. suite 'eilė, seka'.
Skiriami du siuitos tipai: senovinė ir naujoji siuita. Senovine, arba šokių siuita, vadinamas ankstyviausias, baroko epochai būdingas siuitos tipas. Joje gretinami įvairūs to laikotarpio šokiai. Siuitos dalys būna kontrastiško tempo, metro, ritminio piešinio, muzikos charakterio. Jas vienija bendra tonacija ir giminingas tematizmas. Senovinė siuita buvo pagrįsta skirtingų tautų keturiais šokiais, einančiais tam tikra tvarka.
Naujoji siuita susiklostė XIX a., romantizmo epochoje. Ji įvairesnė, laisvesnės formos. Joje gretinami skirtingų žanrų epizodai.[2]
Šaltiniai
- ↑ Сюита,Большая советская энциклопедия, T. XV (Струнино—Тихорецк). – Москва: Советская энциклопедия, 1976
- ↑ siuita. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXI (Sam–Skl). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012
|
Šis straipsnis apie muziką yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |