Pasaka: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 2: | Eilutė 2: | ||
{{tvarkomas}} |
{{tvarkomas}} |
||
'''Pasaka''' – pasakojamasis fantastinis kūrinys priskiriamas tautosakos žanrui. <ref>Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2012, ISBN 978-609-411-079-5</ref><ref name="VLE">{{VLE|XVII|||[https://www.vle.lt/straipsnis/pasaka/ Pasaka]}}</ref> |
'''Pasaka''' – pasakojamasis fantastinis kūrinys priskiriamas tautosakos žanrui. <ref>Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2012, ISBN 978-609-411-079-5</ref><ref name="VLE">{{VLE|XVII|||[https://www.vle.lt/straipsnis/pasaka/ Pasaka]}}</ref> Jose apstu [[personifikacija|personifikacijų]]. |
||
Jose apstu [[personifikacija|personifikacijų]]. |
|||
Daugelio tyrinėtojų manymu, mitinės pasaulėjautos silpnėjimas skatino pasakos raidą. |
Daugelio tyrinėtojų manymu, mitinės pasaulėjautos silpnėjimas skatino pasakos raidą. |
20:37, 18 sausio 2021 versija
- Kitos reikšmės – Pasaka (kino teatras).
Dėmesio! Straipsnis šiuo metu yra aktyviai redaguojamas. Prašome nedaryti straipsnio pakeitimų, kol šis pranešimas yra rodomas. Tokiu būdu išvengsime redagavimo konfliktų. Norėdami sužinoti kas dirba prie straipsnio ir kada prasidėjo redagavimo sesija, skaitykite redagavimo istoriją. |
Pasaka – pasakojamasis fantastinis kūrinys priskiriamas tautosakos žanrui. [1][2] Jose apstu personifikacijų.
Daugelio tyrinėtojų manymu, mitinės pasaulėjautos silpnėjimas skatino pasakos raidą.
Pasakos dažnai traktuojamos kaip žiaurumą skatinantys ar mažus vaikus bauginantys kūriniai, abejojama dėl jų reikalingumo šiuolaikinei jaunajai kartai.[3]
Pasakos – priemonė skleisti lietuvių kalbos tautosaką. Didžioji dalis pasakų yra stebuklinės: tarptautinio pobūdžio, žinomos civilizuotų šalių tautosakoje, ir Afrikos ar Amerikos tautų liaudies kūryboje. Reta pasaka yra vienos tautos nuosavybė. Pavyzdžiui, labai populiari Lietuvoje pasaka „Eglė žalčių karalienė“ žinoma latvių, rytų slavų, moldavų tautosakoje.
Taip pat populiarios lietuvių tautosakoje gyvulinės pasakos. Čia veikėjai – žvėrys, gyvuliai, kartais ir žmonės. Šios pasakos šiek tiek primena pasakėčias, nes gyvuliai, žvėrys, jų tarpusavio santykiai vaizduojami alegoriškai – kalbama apie juos, bet rodomas žmonių gyvenimas.[4] Kai kuriose pasakose yra išlikęs aiškus ryšys su senaisiais mitais, tikėjimais, papročiais.
Išnašos
- ↑ Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2012, ISBN 978-609-411-079-5
- ↑ Pasaka. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVII (On-Peri). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010
- ↑ Šlekonytė, Jūratė. Ar mums reikia pasakų? Atsakymą duoda Bruno Bettelheimas: recenzija. Tautosakos darbai, 2018, 55, pp. 223-229. LDB PDF
- ↑ Sadauskienė, Jurga. Žmonės ir gyvūnai lietuvių pasakose: didaktiniai ir psichologiniai aspektai. Tautosakos darbai, 2018, 56, pp. 59-83. LDB PDF