Anatolijos plokščiakalnis: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Atmestas 31.200.13.236 pakeitimas, grąžinta ankstesnė versija (Homo ergaster keitimas) Žyma: Atmesti |
S Pusiau automatinis straipsnių be šaltinių žymėjimas |
||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
{{Šaltiniai|nuo=2020 m. lapkričio|neturi_nuo=2008 m. gegužės}} |
|||
[[Vaizdas:Turkey.Aksaray015.jpg|thumb|250px|Anatolijos plokščiakalnis, Aksarajaus apylinkės]] |
[[Vaizdas:Turkey.Aksaray015.jpg|thumb|250px|Anatolijos plokščiakalnis, Aksarajaus apylinkės]] |
||
'''Anatolijos plokščiakalnis''' ({{tr|Anadolu Yaylasi}}) – [[Mažoji Azija|Mažosios Azijos]] kalnyno centrinė dalis Turkijoje, tarp [[Ponto kalnai|Ponto kalnų]] (šiaurėje) ir [[Tauro kalnai|Tauro kalnų]] (pietuose). Ilgis iš vakarų į rytus apie 700 km. Didžiausias aukštis 3916 m ([[Erdžijas|Erdžijo ugnikalnis]]), vyraujantis 800–1500 m. Yra daugiau, kaip 2000 m aukščio (400–600 m santykinio aukščio) kalnagūbrių. Pietuose yra nenuotakių daubų su druskožemiais ir druskingais ežerais ([[Tūzo ežeras]]). Anatolijos plokščiakalnis susidaręs iš [[paleozojus|paleozojaus]], [[paleogenas|paleogeno]] ir [[neogenas|neogeno]] uolienų. |
'''Anatolijos plokščiakalnis''' ({{tr|Anadolu Yaylasi}}) – [[Mažoji Azija|Mažosios Azijos]] kalnyno centrinė dalis Turkijoje, tarp [[Ponto kalnai|Ponto kalnų]] (šiaurėje) ir [[Tauro kalnai|Tauro kalnų]] (pietuose). Ilgis iš vakarų į rytus apie 700 km. Didžiausias aukštis 3916 m ([[Erdžijas|Erdžijo ugnikalnis]]), vyraujantis 800–1500 m. Yra daugiau, kaip 2000 m aukščio (400–600 m santykinio aukščio) kalnagūbrių. Pietuose yra nenuotakių daubų su druskožemiais ir druskingais ežerais ([[Tūzo ežeras]]). Anatolijos plokščiakalnis susidaręs iš [[paleozojus|paleozojaus]], [[paleogenas|paleogeno]] ir [[neogenas|neogeno]] uolienų. |
||
11:05, 24 lapkričio 2020 versija
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Anatolijos plokščiakalnis (turk. Anadolu Yaylasi) – Mažosios Azijos kalnyno centrinė dalis Turkijoje, tarp Ponto kalnų (šiaurėje) ir Tauro kalnų (pietuose). Ilgis iš vakarų į rytus apie 700 km. Didžiausias aukštis 3916 m (Erdžijo ugnikalnis), vyraujantis 800–1500 m. Yra daugiau, kaip 2000 m aukščio (400–600 m santykinio aukščio) kalnagūbrių. Pietuose yra nenuotakių daubų su druskožemiais ir druskingais ežerais (Tūzo ežeras). Anatolijos plokščiakalnis susidaręs iš paleozojaus, paleogeno ir neogeno uolienų.
Klimatas žemyninis, sausas; vidutinė temperatūra sausį nuo -15 iki 0 °C, liepą 16 – 23 °C. Kritulių plokščiakalnio viduryje iškrenta apie 200 mm, pakraščiuose 350–500 mm; daugiausia pavasarį. Didžiausios upės: Didysis Menderesas, Kyzyl Irmakas ir Sakarija. Būdingos sausosios stepės, pusdykumės, dygių krūmokšnių brūzgynai. Pagrindiniai miestai: Ankara, Konija, Kaiseris, Kirikalė.