Jaurinis dirvožemis: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Šablonų peradresavimų šalinimas |
SNėra keitimo santraukos |
||
| Eilutė 3: | Eilutė 3: | ||
'''Jaurinis dirvožemis''' – [[dirvožemis]], paplitęs vidutinių platumų miškų zonoje, kur būdingas vidutiniškai šaltas [[klimatas]]. Kadangi čia kritulių iškrenta daugiau, nei išgaruoja, todėl vanduo smarkiai išplauna jaurinį dirvožemį – išneša lengvai tirpstančias medžiagas iš viršutinių dirvožemio sluoksnių ir suneša jas į apatinius sluoksnius. |
'''Jaurinis dirvožemis''' – [[dirvožemis]], paplitęs vidutinių platumų miškų zonoje, kur būdingas vidutiniškai šaltas [[klimatas]]. Kadangi čia kritulių iškrenta daugiau, nei išgaruoja, todėl vanduo smarkiai išplauna jaurinį dirvožemį – išneša lengvai tirpstančias medžiagas iš viršutinių dirvožemio sluoksnių ir suneša jas į apatinius sluoksnius. |
||
Viršutinis jaurinio dirvožemio sluoksnis yra rusvas arba pilkas, nes jame maža puvenų (1-4 %). Giliau slūgso pelenų spalvos dirvožemio sluoksnis – '''jaura''', sudarytas iš smulkučių [[kvarcinis smėlis|kvarcinio smėlio]] grūdelių. Beveik visos maistinės medžiagos iš jauros yra išplautos į apatinį, tamsiai rusvą, geležingą dirvožemio sluoksnį. Jauriniai dirvožemiai pasižymi [[rūgštingumas|rūgštingumu]]. Vietose, kur auga žolingi [[mišrieji miškai]] (pvz., didžiojoje dalyje Lietuvos) susidaro derlingesni [[velėninis jaurinis dirvožemis|velėniniai jauriniai dirvožemiai]]. |
Viršutinis jaurinio dirvožemio sluoksnis yra rusvas arba pilkas, nes jame maža puvenų (1-4 %). Giliau slūgso pelenų spalvos dirvožemio sluoksnis – '''jaura''', sudarytas iš smulkučių [[kvarcinis smėlis|kvarcinio smėlio]] grūdelių. Beveik visos maistinės medžiagos iš jauros yra išplautos į apatinį, tamsiai rusvą, geležingą dirvožemio sluoksnį. Jauriniai dirvožemiai pasižymi [[rūgštingumas|rūgštingumu]]. Vietose, kur auga žolingi [[mišrieji miškai]] (pvz., didžiojoje dalyje Lietuvos), susidaro derlingesni [[velėninis jaurinis dirvožemis|velėniniai jauriniai dirvožemiai]]. |
||
Jauriniai dirvožemiai nėra derlingi, norint juose gauti gerą derlių reikalingas kalkinimas, tręšimas, agrotechninių priemonių naudojimas<ref>„Geografijos žodynas“, S. Agapovas, S. Sokolovas, D. Tichomirovas. 1972 m. Kaunas, „Šviesa“</ref>. |
Jauriniai dirvožemiai nėra derlingi, norint juose gauti gerą derlių reikalingas kalkinimas, tręšimas, agrotechninių priemonių naudojimas<ref>„Geografijos žodynas“, S. Agapovas, S. Sokolovas, D. Tichomirovas. 1972 m. Kaunas, „Šviesa“</ref>. |
||
Dabartinė 22:26, 29 rugpjūčio 2020 versija
Jaurinis dirvožemis – dirvožemis, paplitęs vidutinių platumų miškų zonoje, kur būdingas vidutiniškai šaltas klimatas. Kadangi čia kritulių iškrenta daugiau, nei išgaruoja, todėl vanduo smarkiai išplauna jaurinį dirvožemį – išneša lengvai tirpstančias medžiagas iš viršutinių dirvožemio sluoksnių ir suneša jas į apatinius sluoksnius.
Viršutinis jaurinio dirvožemio sluoksnis yra rusvas arba pilkas, nes jame maža puvenų (1-4 %). Giliau slūgso pelenų spalvos dirvožemio sluoksnis – jaura, sudarytas iš smulkučių kvarcinio smėlio grūdelių. Beveik visos maistinės medžiagos iš jauros yra išplautos į apatinį, tamsiai rusvą, geležingą dirvožemio sluoksnį. Jauriniai dirvožemiai pasižymi rūgštingumu. Vietose, kur auga žolingi mišrieji miškai (pvz., didžiojoje dalyje Lietuvos), susidaro derlingesni velėniniai jauriniai dirvožemiai.
Jauriniai dirvožemiai nėra derlingi, norint juose gauti gerą derlių reikalingas kalkinimas, tręšimas, agrotechninių priemonių naudojimas[1].
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Geografijos žodynas“, S. Agapovas, S. Sokolovas, D. Tichomirovas. 1972 m. Kaunas, „Šviesa“