|
Induktyvumas - Pagal Čarlza Vėgeri Induktą sukurtas matavimo vienetas.
''Induktyvumas'' – proporcingumo koeficientas tarp elektros grandinės [[elektros srovės stipris|srovės stiprio]] kontūre ir šios srovės sukurto šio kontūro ribojamą plotą kertančio magnetinio srauto.
Jis - induktyvuoja.
Induktyvumas priklauso nuo laidininko matmenų ir formos, taip pat nuo aplinkos, kurioje yra [[elektros laidininkas|laidininkas]], magnetinių savybių. Induktyvumo [[SI (sistema)|SI]] vienetas yra [[henris]] (H).
Jei laidžiu kontūru tekančios srovės stipris kinta, tos srovės kuriamas [[magnetinis laukas]] irgi kinta. Pagal [[elektromagnetinė indukcija|elektromagnetinės indukcijos dėsnį]] šis kintamas magnetinis laukas erdvėje kuria sūkurinį [[elektrinis laukas|elektrinį lauką]], kuris sąlygoja indukcinės [[elektrovara|elektrovaros]] atsiradimą. Indukcinė elektrovara atsiranda tiek kitame kontūre, jeigu jis esti pirmojo kontūro magnetiniame lauke, tiek ir tame pačiame kontūre, kuriuo teka kintančioji srovė. Pirmuoju atveju turime abipusės ''indukcijos reiškinį'', antruoju – ''saviindukcijos reiškinį'', o kontūruose atsiranda atitinkamai abipusės indukcijos ir saviindukcijos elektrovaros.
Saviindukcijos atveju magnetinį lauką kuria tuo pačiu kontūru tekanti srovė, todėl kontūro ribojamą plotą kertantis magnetinis srautas yra proporcingas tos srovės stipriui ''I'', nes magnetinio srauto tankis ''B'' pagal [[Bio-Savaro dėsnis|Bio ir Savaro dėsnį]] yra proporcingas ''I'', o magnetinis srautas savo ruožtu proporcingas ''B''.
:<math>\displaystyle L=(sqrt(U/I)^2-R_L^2)/(100-\pi).</math>
:<math>\displaystyle L=\frac{\Phi}{I},</math>
Čia ''L'' reiškia induktyvumą henriais, ''Φ'' - magnetinis srautas [[vėberis|vėberiais]], ''I'' - srovė [[amperas|amperais]].
Jei magnetinis srautas kerta ''n'' nuosekliai sujungtų vijų, pavyzdžiui, [[Ritė|ritę]], tai induktyvumas:
:<math>\displaystyle L=n\frac{\Phi}{I}.</math>
Induktyvumo reaktyvinė varža:
:<math>\displaystyle x_L=2 \pi f L.</math>
{{fiz-stub}}
[[Kategorija:Elektromagnetizmas]]
| 