Vokiečių ordinas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
vikifikuota +papildyta |
Puslapis keičiamas tekstu „LOL“ |
||
Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
LOL |
|||
{{Kiti|VO}} |
|||
: ''Čia nukreipiamas straipsnis „Kryžiuočiai“. Apie vorus kryžiuočius (Araneidae) žr. [[Kryžiuočiai (vorai)|čia]]'' |
|||
{{Prūsijos istorija}} |
|||
[[Vaizdas:Siegel Grossmeister Deutschritterorden.jpg|thumb|200px|Teutonų ordino didžiojo magistro antspaudas]] |
|||
[[Vaizdas:TeutonicShield.svg|thumb|120px|Kryžiuočių ordino kryžius]] |
|||
'''Vokiečių ordinas''' (arba „Kryžiuočių ordinas“; {{la|Ordo Teutonicus}}, ''Ordo fratrum domus Sanctae Mariae Theutonicorum Ierosolimitanorum'') – riterių ordinas, įkurtas Akroje [[1190]] m. per III [[kryžiaus karai|kryžiaus žygį]] kaip ligonių slaugos ordinas. Buvo pavaldus [[popiežius|popiežiui]] ir Vokietijos imperatoriui. |
|||
Ordino ženklas – juodas kryžius baltame fone (šis ženklas yra kilęs iš pirmųjų kryžiaus žygių dalyvių skiriamojo ženklo – ant balto apsiausto išsiuvinėto ar prie jo prisiūto juodo kryžiaus). |
|||
== Istorija == |
|||
Popiežius [[Klemensas III]] [[1191]] m. [[vasario 6]] d. [[Popiežiaus bulė|bule]] ordiną patvirtino kaip ''Fratrum Theutonicorum ecclesiae Sanctae Mariae Hiersolymitanae''. [[1196]] m. [[kovo 5]] d. Vokiečių ordinas Tamplierių ordino pavyzdžiu buvo pertvarkytas į riterių ordiną su rezidencija Akros uostamiestyje (dab. Šiaurės Izraelyje). Popiežius [[Inocentas III]] šį pertvarkymą patvirtino [[1199]] m. [[vasario 19]] d. bule, kurioje kaip pagrindinius Ordino uždavinius įvardijo vokiečių riterių gynimą, ligonių gydymą ir kovą su katalikų bažnyčios priešais. |
|||
Po paskutiniųjų [[kryžiaus karai|kryžiaus žygių]] ir kryžiuočių valstybių [[Artimieji Rytai|Artimuosiuose Rytuose]] žlugimo Ordinas persikėlė į [[Vokietija|Vokietiją]]. Tuo metu Teutonų ordino įtaką ir turtus pastebėjo Europos valdovai, kurie tikėjosi „kovos su pagonimis“ pretekstu pasinaudoti ordinu susidorojant su savo priešininkais. |
|||
[[1211]] m. Ordinas bandė įsikurti [[Transilvanija|Transilvanijoje]], kur [[Vengrija|Vengrijos]] karalius [[Andrius II]] (Andras) jiems suteikė žemių, tikėdamasis, kad kryžiuočiai padės apsiginti nuo klajoklių kumanų genčių puldinėjimų. [[1225]] m. Ordinas iš ten Vengrijos karaliaus buvo išvytas, nes bandė atsikratyti priklausomybės nuo Vengrijos. |
|||
[[Vaizdas:Hermann von Salza Painting.jpg|thumb|Magistras [[Hermanas Salza]]]] |
|||
[[1226]] m. [[Mozūrija|Mozūrijos]] kunigaikštis [[Konradas]] kryžiuočius pakvietė į Mozūriją ir perleido jiems [[Kulmas|Kulmo]] (Chelmo) žemę, iš kur kryžiuočiai turėjo kovoti su [[prūsai]]s, neva grasinusiais šiaurinėms Mozūrijos žemėms. [[Šventoji Romos Imperija|Šventosios Romos imperijos]] imperatorius [[Frydrichas II]] ir popiežius [[Grigalius IX]] [[Vokiečių ordino magistras|Didžiajam ordino magistrui]] [[Hermanas Salza|Hermanui fon Zalcai]] (''Hermann von Salza'') vadinamąja „Aukso bule“ perleido visas Prūsijos žemes, kurias Ordinui pavyks užkariauti. |
|||
=== XIII a. === |
|||
[[Vaizdas:Stato ordine teutonico-1.png|thumb|Vokiečių ordino plėtra iki 1250 m.]] |
|||
[[1230]]–[[1249]] m. Ordinas užkariavo beveik visus prūsus ir ėmė kelti grėsmę [[kuršiai|kuršiams]], [[žemaičiai|žemaičiams]], taip pat ir [[lietuviai|lietuviams]]. Vėliausiai užkariauti buvo [[sambiai]], [[skalviai]] ir [[nadruviai]]. [[1237]] m. po [[1236]] m. pralaimėto [[Saulės mūšis|Saulės mūšio]] su Kryžiuočių ordinu susijungė [[Kalavijuočių ordinas]] (nuo tada – [[Livonijos ordinas]]), [[1202]] m. įsikūręs dabartinės [[Latvija|Latvijos]] ir [[Estija|Estijos]] teritorijose. [[1260]] m. kilo [[Didysis prūsų sukilimas]], kurio vienas iš vadų buvo [[Herkus Mantas]] ir kuris tęsėsi iki [[1274]] m., kai buvo galutinai numalšintas. [[1283]] m. teutonai pirmą kartą atakavo Lietuvos žemes<ref> (red.) Steponas Maculevičius, Doloresa Baltrušienė, ''Znajomość z Litwą. Księga tysiąclecia. Tom pierwszy. Państwo'', Kraštotvarka, Kaunas, 1999, ISBN 9986-892-34-1, s. 18. </ref> Galutinai prūsai buvo užkariauti [[1285]] m. Prie šių žemių užkariavimo daug prisidėjo [[Čekija|Čekijos]] karaliaus [[Otokaras II|Otokaro II]] žygis, kurio metu buvo įkurtas [[Karaliaučius]]. Užkariavimo strategija rėmėsi prūsų gynybinių taškų naikinimu ir savų [[pilis|pilių]] statymu, kurios tapdavo tolimesnės ekspansijos bazėmis. Į užkariautas žemes buvo keliami [[kolonizacija|kolonistai]] iš Mozūrijos, Čekijos ir [[Vokietija|Vokietijos]]. [[1309]] m. didysis ordino magistras persikėlė į [[Marienburgas|Marienburgą]], Prūsija tapo Ordino centru. |
|||
Tolimesnė Ordino [[ekspansija]] į rytus nepavyko. [[1242]] m. Livonijos riterių kariuomenę ant užšalusio [[Peipaus ežeras|Peipaus ežero]] sumušė [[Naugardas|Naugardo]] kunigaikštis [[Aleksandras Neviškis]] (Nevskis). Lietuva tuo metu pamažu išaugo į galingą [[LDK|Didžiąją kunigaikštystę]], kuri prisijungė didelius rusų kunigaikštysčių plotus. |
|||
=== Kovos su Lenkija === |
|||
[[1308]] m. Ordinas užėmė Lenkijos Pamarį, sukeldamas Lenkijos karaliaus [[Vladislovas Lokietka|Lokietkos]] protestus. Ordinas sudarė sąjungą su [[Meklenburgas|Meklenburgo]] valdovu [[Jonas Liuksemburgas|Jonu Liuksemburgiečiu]] ir užpuolė [[Kujavija|Kujavijos]] žemę ir Didžiąją Lenkiją, tačiau pralaimėjo mūšį prie Plovcų. Pralaimėtas mūšis neprivertė Ordino grąžinti Pamarį, o Lokietkai neužteko pajėgų dideliam puolimui prieš Ordiną. |
|||
[[Vaizdas:Marienburg 2004 Panorama.jpg|thumb|center|500px|[[Marienburgas|Marienburgo]] pilis [[Lenkija|Lenkijoje]].]] |
|||
Ordinas bandė pulti Kujaviją ir Didžiąją Lenkiją siaubiamaisiais žygiais, tačiau ryžtinga gynyba ir Kazimiero Didžiojo diplomatinė veikla privertė ordiną [[1343]] m. sudaryti [[Kališo taika|Kališo taiką]], kuria atsisakė Kujavijos, o Pamario ir Kulmo žemių priklausomybę turėjo nuspręsti popiežiaus pasiuntinys. Faktiškai Ordinas jokių žemių Lenkijai negrąžino ir įtampa tarp šių valstybių išliko. |
|||
=== XIV a. kovos === |
|||
[[Vaizdas:Lietuviai kovoja su vokiečiais.Lithuanians fighting Teutonic Knights (2).jpg|thumb|right|250px|Lietuvių kova su kryžiuočiais. (XIV a. reljefinis paveikslas) ]] |
|||
[[1346]] m. Ordinas nupirko iš danų šiaurės estų žemes. Kališo taika privertė Ordiną atsisakyti Lenkijos puolimo. Dėl to Ordinas savo puolimus sukoncentravo prieš Lietuvą, ypatingą dėmesį skyręs [[Žemaitija]]i, kurią užėmęs Ordinas būtų galėjęs geografiškai sujungti savo valdas Prūsijoje ir Livonijoje. [[1337]] m. [[lapkričio 15]] d. Šventosios Romos imperatorius [[Imperatorius Liudvikas IV Bavarietis|Liudvikas IV]] garantavo teises Ordinui į Lietuvos žemes<ref> (red.) Steponas Maculevičius, Doloresa Baltrušiene, ''Znajomość z Litwą. Księga tysiąclecia. Tom pierwszy. Państwo'', Kraštotvarka, Kaunas, 1999, ISBN 9986-892-34-1, s. 21. </ref>. |
|||
Didžiausią galią Ordinas pasiekė Didžiojo magistro [[Vinrichas Kniprodė|Vinricho fon Kniprodės]] (''Winrich von Kniprode'') laikais ([[1351]]–[[1382]] m.). [[Konradas fon Jungingenas|Konrado fon Jungingeno]] laikais ([[1393]]–[[1407]] m.) Ordinas apėmė didžiausią teritoriją savo istorijoje: buvo prijungtas [[Gotlandas]], [[Noimarkas]] ir Žemaitija. |
|||
[[1382]] m. kryžiuočiai prie [[Darsūniškis|Darsūniškio]] pirmą kartą Lietuvos žemėje šaudė iš [[Artilerija|artilerijos]].<ref name="kaisiadorys">{{Cite web | title = Kaišiadorių rajono savivaldybė - Istorija | work = kaisiadorys.lt | accessdate = 2016-04-17 | url = http://www.kaisiadorys.lt/index.php?1962326992 | archiveurl = https://web.archive.org/web/20160417122045/http://www.kaisiadorys.lt/index.php?1962326992 | archivedate = 2016-04-17 }}</ref> Didėjanti Ordino galia tiek Lenkijos, tiek Lietuvos valdovus vertė vienyti jėgas. Tuo tikslu [[1385]] m. buvo pasirašyta [[Krėvos sutartis]]. [[1386]] m. [[Jogaila]] priėmė krikštą ir vedė Lenkijos karalaitę [[Jadvyga|Jadvygą]] (1382–1399), tapdamas Lenkijos karaliumi. Lenkija ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvo sujungta personaline unija, kuri [[XVI a.]] viduryje virto į bendrą Abiejų Tautų Respubliką. |
|||
=== Kovos prieš LDK ir Lenkiją XV a. === |
|||
[[Vaizdas:Ordensland1410.png|thumb|280px|Kryžiuočių užgrobtos žemės 1410 m.]] |
|||
Netrukus [[Lenkijos karalystė]] ir LDK pradėjo karą su Ordinu ([[1409]]–[[1411]] m.), kurio kulminacija buvo Ordino pralaimėtas [[Žalgirio mūšis]] ([[1410]] m. [[liepos 15]] d.). Karo pabaigoje sudaryta [[Torūnės taika|Torūnės (Torno) taika]]. Ši taika sudaryta Jogailą spaudžiant kaimyninių šalių Liuksemburgų dinastijos valdovams, dėl to Ordinas Lenkijai negrąžino nei Pamario, nei Kulmo, Lietuva neatgavo [[Klaipėda|Klaipėdos]], o Žemaitija grąžinta [[Vytautas|Vytautui]] tik iki gyvos galvos. Tačiau taika privertė Ordiną atsisakyti puolimų prieš Lenkiją ir Lietuvą. Nuo to laiko Ordino galia ėmė mažėti, o ekonominė situacija blogėti. |
|||
=== Galios silpimas === |
|||
Per kelis vėlesnius dešimtmečius Ordino galią sekino vidiniai [[valstybė]]s nesutarimai. Prūsijos miestai ir žemvaldžiai už didelius mokesčius reikalavo teisių valdant valstybę ir [[1440]] m. įkūrė „Prūsų sąjungą“. [[1453]] m. su šia sąjunga susivienijo Lenkijos karalius [[Kazimieras Jogailaitis]]. [[1454]] m. prasidėjo Ordino miestiečių sukilimas. Po šio karo sudaryta [[1466]] m. taika. Ordinas Lenkijai atidavė Pamarį, Kulmą, taip pat dalį [[Varmė]]s su Ordino sostine Marienburgu. Be to, Didysis ordino magistras tapo Lenkijos karaliaus [[vasalas|vasalu]]. Ordino [[sostinė]] buvo perkelta į Karaliaučių. |
|||
=== Reformacijos įtaka === |
|||
[[1517]] m. kilusios bažnyčios [[reformacija|reformacijos]] idėjos greitai plito ir Ordino valstybėje. [[Martinas Liuteris|Martino Liuterio]] patarimu, paskutinis Didysis ordino magistras Brandenburgo markgrafas [[Albrechtas Brandenburgietis|Albrechtas]]<ref>[http://www.worldroots.com/cgi-bin/gasteldb?@I16838@ Prūsų kunigaikštis Albrechtas] |
|||
</ref> perėjo į [[liuteronybė|liuteronybę]] ir [[1525]] m. gavęs dėdės, karaliaus [[Žygimantas Senasis|Žygimanto Senojo]], sutikimą, [[Krokuva|Krokuvoje]] iškilmingai prisiekė Žygimantui, kaip Prūsų kunigaikštis ir įkūrė pasaulietinę [[Prūsijos kunigaikštystė|Prūsijos kunigaikštystę]] (sostinė [[Karaliaučius]]). Nuo to laiko ordino valstybė tapo pasaulietine kunigaikštyste. Daugumas ordino brolių taip pat perėjo į liuteronybę ir tapo dvarininkais. [[1562]] m. paskutinis [[Livonijos ordinas|Livonijos ordino]] magistras [[Gotardas Ketleris]] (''Gotthard Kettler'') tapo pasaulietinės [[Kuršo kunigaikštystė]]s su sostine [[Mintauja]], dab. [[Jelgava]]) kunigaikščiu. Prūsija buvo Lenkijos karalystės vasalė, Kuršas – LDK vasalas. Likusi Livonija buvo prijungta prie LDK, o Šiaurės Estija atiteko [[Švedija]]i. Nuo [[1569]] m. LDK priklausiusios Livonijos žemės tapo Abiejų Tautų Respublikos nuosavybe. Tik maža jų dalis tepanorėjo likti ištikimi katalikybei ir išsikraustė į Vokietiją, kur ordinas turėjo daugybę turtingų savo skyrių. Ten ordinas išliko iki [[1809]] m., kada jį panaikino [[Napoleonas]], o [[Austrija|Austrijoje]] pertvarkytas jis išliko net iki mūsų laikų. Tuo būdu buvusi katalikybės atrama rytuose, ordino valstybė, pirmoji priėmė protestantizmą ir atsisakė nuo katalikybės. [[1618]] m. mirus Albrechto sūnui, Prūsija atiteko jo giminaičiams, Brandenburgo elektoriams. [[1701]] m. iš tų dviejų jungtinių kunigaikštysčių išaugo galinga Prūsų karalystė, kuri pagaliau atsistojo visos Vokietijos priešakyje. |
|||
=== Ordinas nuo XIX a. iki dabar === |
|||
[[Vaizdas:Coat_of_arms_of_the_Teutonic_Order.png|thumb|Teutonų ordino didžiojo magistro herbas]] |
|||
1809 m. [[Napoleonas]] uždraudė ordino veiklą Vokietijoje, jis galėjo veikti tiktai Austrijoje. [[1834]] m. ordinas buvo vėl atkurtas kaip „Vokiečių riterių ordinas“, tačiau Napoleono metu atimti turtai nebuvo grąžinti. [[1929]] m. ordinas pertvarkytas į grynai dvasinį ordiną ir nuo to laiko vadinasi „Vokiečių ordinu“ (''Deutscher Orden''). Nacių valdymo metu, 1938–1945 m. ordinas vėl buvo uždraustas. |
|||
Šiuo metu ordino magistro būstinė yra Vienoje. Čia yra ir ordino [[archyvas]] bei muziejus. Ordinui priklauso apie 1000 narių, iš jų – apie 100 kunigų, 200 vienuolių seserų bei 700 partnerių. Ordinas iš esmės grįžo prie savo šaknų – daugiausia išlaiko ligonines Izraelyje ir Palestinoje, taip pat rūpinasi vokiškomis bendruomenėmis už Vokietijos ir Austrijos ribų (daugiausiai Italijoje ir Slovėnijoje). |
|||
== Išnašos == |
|||
<div class="references-small"> |
|||
<references/> |
|||
</div> |
|||
== Nuorodos == |
|||
* [http://www.deutscher-orden.at/ Oficiali svetainė (vokiška)] |
|||
* [http://www.damian-hungs.de/ Der Deutschordenspriester bis 1800] |
|||
* [http://www.chivalricorders.org/vatican/teutonic.htm Ordino istorija] |
|||
{{commons|Teutonic Order}} |
|||
{{SavStr}} |
|||
[[Kategorija:Vokiečių ordinas| ]] |
22:55, 4 spalio 2018 versija
LOL