Glikozidas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Powermelon perkėlė puslapį Glikozidai į Glikozidas (anksčiau buvo nukreipiamasis): Vikipedija:Vardinimo taisyklės#Vienaskaitos vartojimas
pervadinta; vikifikuota
Eilutė 1: Eilutė 1:
'''Glikozidai''' - organinės medžiagos, susidedančios iš cukrinės dalies, vadinamos [[Glikonas|glikonu]], ir necukrinės - [[Aglikonas|aglikono]]. Veikiami fermentų ir kitų medžiagų, jie suskyla į cukrų ir aglikoną. Jų cheminė struktūra yra skirtinga. Cukrus gerina aglikono farmakologinį poveikį. Cukrinis glikono komponentas yra [[gliukozė]], [[galaktozė]], [[ramnozė]] ir kitos, o aglikonų - [[fenoliai]], [[alkoholiai]], [[aldehidai]], [[antrachinonai]], įvairios rūgštys.
'''Glikozidas''' – [[organinis junginys]], susidedantis iš cukrinės dalies, vadinamos [[Glikonas|glikonu]], ir necukrinės – [[Aglikonas|aglikono]]. Veikiami fermentų ir kitų medžiagų, glikozidai suskyla į cukrų ir aglikoną. Jų cheminė struktūra yra skirtinga. Cukrus gerina aglikono farmakologinį poveikį. Cukrinis glikono komponentas yra [[gliukozė]], [[galaktozė]], [[ramnozė]] ir kitos, o aglikonų – [[fenoliai]], [[alkoholiai]], [[aldehidai]], [[antrachinonai]], įvairios rūgštys.


Gryni glikozidai yra bespalviai, kristaliniai ar amorfiniai kartaus skonio junginiai, tirpstantys vandenyje. Augalų sultyse jų randama įvairios sudėties ir įvairiais kiekiais. Dažniausiai vienas jų vyrauja.
Gryni glikozidai yra bespalviai, kristaliniai ar amorfiniai kartaus skonio junginiai, tirpstantys vandenyje. Augalų sultyse jų randama įvairios sudėties ir įvairiais kiekiais. Dažniausiai vienas jų vyrauja.

13:39, 13 liepos 2016 versija

Glikozidas – organinis junginys, susidedantis iš cukrinės dalies, vadinamos glikonu, ir necukrinės – aglikono. Veikiami fermentų ir kitų medžiagų, glikozidai suskyla į cukrų ir aglikoną. Jų cheminė struktūra yra skirtinga. Cukrus gerina aglikono farmakologinį poveikį. Cukrinis glikono komponentas yra gliukozė, galaktozė, ramnozė ir kitos, o aglikonų – fenoliai, alkoholiai, aldehidai, antrachinonai, įvairios rūgštys.

Gryni glikozidai yra bespalviai, kristaliniai ar amorfiniai kartaus skonio junginiai, tirpstantys vandenyje. Augalų sultyse jų randama įvairios sudėties ir įvairiais kiekiais. Dažniausiai vienas jų vyrauja.

Glikozidai veikia širdies kraujagysles, žadina apetitą, laisvina vidurius, lengvina atsikosėjimą, mažina sklerozę, skatina šlapimo išsiskyrimą, naikina mikrobus. Medicinoje ypač svarbią reikšmę turi širdį veikiantys glikozidai: cimatrinas, aonitoksinas, konvalatoksinas, konvalamarinas, digitoksinas, erizinas ir kiti. Glikozidų kaupimu pasižymi bervidinių, bastutinių, lelijinių, erškėtiniu šeimų atstovai. Vieni glikozidai nuodingi, kiti ne.