Atmosferos sraujymės: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
372 pridėti baitai ,  prieš 7 metus
nėra keitimo aprašymo
({{tvarkyti}})
Žyma: Žyma: Žymos „Tvarkyti“ panaikinimas
 
{{tvarkyti}}
== '''Sraujymės apibūdinimas''' ==
 
200 ir 300 hPa barinės topografijos žemėlapių analizė yra svarbi prognozėms dėl kelių priežasčių, viena iš jų – sraujymių aptikimas.Vėjai aukštesniuose atmosferos sluoksniuose yra vidutinių platumų ciklonų ir audrų „varomasis srautas“, todėl jei aukštesnių sluoksnių vėjai yra silpni, audrų sistemos kryptingai judės lėčiau negu tuomet, kai vėjai yra stipresni. Atmosferos sraujymės ir yra aukštesnių sluoksnių vėjų stiprumo šaltiniai.
[[Vaizdas:Aerial Superhighway.ogv|miniatiūra|dešinėje|Atmosferos sraujymės]]
 
'''Atmosferos sraujymės''' – ypatingai greitai judančio oro srautai, mokslininkų kartais vadinami „oro upėmis“. Dažnai jos driekiasi kelis šimtus mylių (, o storis – 1 – 2 mylios (1 mylia = 1609,344 m). Žemiausias aukštis, kuriame aptinkamos sraujymės, yra apie 4 km, aukščiausiai – 24 km aukštyje. Sraujymės dažniausiai aptinkamos ties [https://en.wikipedia.org/wiki/Tropopause tropopauze], bet gali susiformuoti ir stratosferoje. Vėjo greitis turi siekti mažiausiai 56 mylias per valandą, kad būtų įvardijama atmosferos sraujymė. Maksimalūs greičiai gali siekti ir 400 mylių per valandą - apie 640 km/val.
 
 
Atmosferos sraujymė formuojasi riboje tarp iš pietų nuo ekvatoriaus atkeliaujančio šiltesnio oro ir iš šiaurės atslenkančio šalto oro – susidaro didžiausi tiek temperatūriniai, tiek slėgio skirtumai, kurie ir nulemia didžiulius vėjo greičius.
[[Vaizdas:Earth Global Circulation.jpg|miniatiūra|dešinėje|Globali Žemės cirkuliacija]]
 
Sraujymėse vėjai pučia iš vakarų į rytus, bet dažnai visa oro tėkmė krypsta į pietus arba šiaurę. Sraujymė išsidėsto ties šalto ir šilto oro riba, o šios ribos geriausiai išreikštos būna šaltuoju metų periodu, todėl ir sraujymės stipriausios abiejuose pusrutuliuose žiemą. Žemės pasvirimas ir sukimasis aplink savo ašį paaiškina [http://www.srh.noaa.gov/jetstream//global/circ.htm globalią cirkuliaciją], o ši – ir oro judėjimą sraujymėse vakarų – rytų kryptimi. Jei Žemė nesisuktų, saulė labai stipriai įkaitintų ties pusiauju esantį paviršių, o jis - tvyrantį orą virš jo, kuris kiltų į aukštesnius atmosferos sluoksnius ir judėtų link polių. Ties poliais oras stipriai atvėstų, leistųsi žemyn ir vėl judėtų link ekvatorių. Dėl tokio vienodo žemės įšilimo ir vienodos oro cirkuliacijos atmosferoje, susiformuotų dvi aukšto slėgio sritys ties poliais ir plati žemo slėgio sritis ties pusiauju.
 
[[Vaizdas:Jetcrosssection.jpg|miniatiūra|dešinėje|Hadlio - Ferelio - Poliarinė atmosferos cirkuliacinės gardelės]]
 
Tačiau Žemės sukimasis padalija globalinę cirkuliaciją į tris gardeles – Hadlio ([https://en.wikipedia.org/wiki/Hadley_cell Hadley cell]), Ferelio ([https://en.wikipedia.org/wiki/Ferrel_cell#Ferrel_cell Ferrel cell]) ir poliarinę (Polar cell). Tarp šių cirkuliacinių gardelių yra aukšto arba žemo paviršiaus slėgio juostos. Oras nejuda tiesiai į šiaurę ir pietus dėlto, kad oras, pakilęs nuo stipriai įkaitusio ekvatoriaus, turi tam tikrą judesio kiekį. Nuo judesio kiekio bei nuo vietovės, virš kurios yra oras, judėjimo greičio lyginant su Žemės sukimosi greičiu ir priklauso oro judėjimo kryptis.
 
 
Dėl jau paminėtų cirkuliacinių atmosferos gardelių regionai ties 30° ir 50° šiaurės/pietų platumomis yra sritys, kur didžiausi temperatūriniai skirtumai. Kuomet tie skirtumai tarp dviejų vietovių didėja, didėja ir vėjo stiprumas. Šiuose jau paminėtuose regionuose aukštesniuose atmosferos sluoksniuose vyrauja ir patys stipriausi vėjai.
 
 
 
 
 
 
Dažniausiai įvardijamos tik poliarinės, subtropinės bei ekvatorinė sraujymės, bet iš viso išskiriama: poliarinės ir subtropinės (po vieną abiejuose pusrutuliuose), ekvatorinė, Afrikos rytinė bei Nakties poliarinė sraujymės.
[[Vaizdas:Jetstreamconfig.jpg|miniatiūra|dešinėje|Pagrindiniai atmosferos sraujymių tipai]]
 
=== ''Poliarinės sraujymės:''===
6

pakeitimai

Naršymo meniu