Aravakų kalbos: Skirtumas tarp puslapio versijų
S r2.7.3) (robotas Pridedama: be:Аравакскія мовы |
|||
| Eilutė 31: | Eilutė 31: | ||
[[Kategorija:Aravakų kalbos| ]] |
[[Kategorija:Aravakų kalbos| ]] |
||
[[an:Luengas arawakanas]] |
|||
[[ar:الأراواكية]] |
|||
[[be:Аравакскія мовы]] |
|||
[[de:Arawak-Sprachen]] |
|||
[[en:Arawakan languages]] |
|||
[[eo:Aravaka lingvaro]] |
|||
[[es:Lenguas macroarahuacanas]] |
|||
[[fr:Langues arawakiennes]] |
|||
[[he:שפות אראוואק]] |
|||
[[hr:Arawakan]] |
|||
[[id:Bahasa Arawak]] |
|||
[[io:Arawak-linguaro]] |
|||
[[is:Aravakíska]] |
|||
[[it:Lingue arawak]] |
|||
[[ka:არავაკული ენები]] |
|||
[[nl:Arawaktalen]] |
|||
[[nn:Arawak]] |
|||
[[no:Arawakspråk]] |
|||
[[pms:Lenghe arawakan]] |
|||
[[pt:Línguas aruaques]] |
|||
[[qu:Arawak rimaykuna]] |
|||
[[ru:Аравакские языки]] |
|||
[[sh:Aravački narodi i jezici]] |
|||
[[uk:Аравакські мови]] |
|||
[[zh:阿拉瓦克语系]] |
|||
04:28, 15 kovo 2013 versija
Aravakų kalbos – indėnų kalbų šeima, kurios kalbos paplitusios daugiausia Pietų Amerikos šiaurinėje dalyje, o seniau – ir Karibuose. Pavadinimą įgavo nuo galingų aravakų genčių, gyvenusių Gvianos pakrantėse. Seniau aravakų kalbų sinonimas buvo maipurų kalbos, tačiau pagal naujausias lingvistines klasifikacijas maipurų kalbos tapo aravakų kalbų pošeimiu.
Paplitimas
Aravakų kalbų grupė pagal ją sudarančių kalbų skaičių ir užimamą plotą yra pati didžiausia Lotynų Amerikoje. Nors daugiausiai šiomis kalbomis kalbančių gyvena Gvianoje, Venesueloje, Brazilijos džiunglėse, tačiau arealas pietuose siekia Argentiną, vakaruose – Kolumbiją, Peru. Prie aravakų kalbų priskiriama tainų kalba, vartota Kuboje bei kitos Karibų salų indėnų kalbos, tačiau jos išnyko.
Gramatika
Kalbas paprastai sudaro po 19 priebalsių ir 6 balses. Pasireiškia nazalizacija, uždari skiemenys reti. Morfologija agliutinacinė, polisintetinė. Naujos reikšmės sudaromos pridedant priesagas ir priešdėlius.
Aravakų kalbų ortografija remiasi ispanų ir portugalų kalbomis, o Belizo garifunų kalba – anglų.
Klasifikacija
Aravakų kalbos (73 kalbos)
- Guachibų kalbos (5 kalbos; guachibų kalba turi 20 000 vartotojų)
- Aravų kalbos (8 ar 9 kalbos; kulinų kalba turi 1300 vartotojų)
- Maipurų kalbos (60 kalbų)
- Šiaurės maipurų
- Palikurų kalba (1 kalba, ~1200 vartotojų)
- Vapišanų-karibų (tarp jų aravakų. 7 kalbos; Vaju [Goachirų] ~300 000 vartotojų, garifunų [juodųjų karibų] ~100 000 vartotojų)
- Žemyno (15 kalbų; Banivų turi 3000-4000 vartotojų, piapokų ~3000)
- Pietų Maipurų
- Kampa (10 kalbų; ašaninkų ~15-18 000 vartotojų, ašeninkų 18-25 000)
- Vidurio (6 kalbos; Pirų turi ~300 vartotojų)
- Amuešų (2 kalbos; janešų turi 6000-8000 vartotojų)
- Puraus-Paranos (10 kalbų, tarp jų apurinų, mošų, terenų; terenų kalba turi 10 000 vartotojų)
- Šiaurės maipurų
Be to, dar yra 9 nesuklasifikuotos maipurų kalbos.