Farmakologija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Magnus Dux (aptarimas | indėlis)
S +iw
Eilutė 1: Eilutė 1:
'''Farmakologija''' (gr. ''pharamakon'' - vaistas, ''logos'' - mokslas) - tai mokslas apie mokslas apie vaistų, vartojamų ligoms gydyti ir profilaktikai, bei organizmo tarpusavio sąveiką. Farmakolgija yra suskirstyta į [[bendrinę]] ir [[specialiąją]].
'''Farmakologija''' (gr. ''pharamakon'' - vaistas, ''logos'' - mokslas) - tai mokslas apie mokslas apie vaistų, vartojamų ligoms gydyti ir profilaktikai, bei organizmo tarpusavio sąveiką. Farmakolgija yra suskirstyta į bendrinę ir specialiąją.




Eilutė 6: Eilutė 6:
''Pagrindinis straipsnis:'' ''[[Bendrinė farmakologija]]''
''Pagrindinis straipsnis:'' ''[[Bendrinė farmakologija]]''


Bendroji farmakologija nagrinėja pagrindinius bendrus vaistų poveikio organizmui dėsningumus, kurie būdingi visiems vaistams. Ši farmakologijos šaka daugiausiai remiasi tyrimais, ir plėtojama jais. Bendrinės farmakolgijos tikslas yra išsiaiškinti vaistų poveikį ir sąveiką ne kuriam nors organui ar jų grupei, o visam organizmui, todėl svarbiausias jos pagalbinis mokslas yra [[farmakodinamika]]. Kitas pagalbinis mokslas -[[ farmakokinetika]], nes bendrinės farmakologijos tikslas yra išsiaiškinti ir kokyboinius bei kiekybinius vaistų kitimus organizme.
Bendroji farmakologija nagrinėja pagrindinius bendrus vaistų poveikio organizmui dėsningumus, kurie būdingi visiems vaistams. Ši farmakologijos šaka daugiausiai remiasi tyrimais, ir plėtojama jais. Bendrinės farmakolgijos tikslas yra išsiaiškinti vaistų poveikį ir sąveiką ne kuriam nors organui ar jų grupei, o visam organizmui, todėl svarbiausias jos pagalbinis mokslas yra [[farmakodinamika]]. Kitas pagalbinis mokslas - [[farmakokinetika]], nes bendrinės farmakologijos tikslas yra išsiaiškinti ir kokyboinius bei kiekybinius vaistų kitimus organizme.
Vienas iš pagrindinių bendrinės farmakologijos tyrimo objektų - bendra vaistų veikimo charakteristika ir klininkinė farmakopatologija.
Vienas iš pagrindinių bendrinės farmakologijos tyrimo objektų - bendra vaistų veikimo charakteristika ir klininkinė farmakopatologija.


Eilutė 19: Eilutė 19:


R. Basevičius, V. Budnikas, A. Mickis ir kt. Farmakologija, V.: Mokslas, 1986.
R. Basevičius, V. Budnikas, A. Mickis ir kt. Farmakologija, V.: Mokslas, 1986.

[[Category:Chemija]]
[[Category:Medicina]]

[[ar:علم الأدوية]]
[[ca:Farmacologia]]
[[cs:Farmakologie]]
[[da:Farmakologi]]
[[de:Pharmakologie]]
[[en:Pharmacology]]
[[es:Farmacología]]
[[eo:Farmakologio]]
[[fr:Pharmacologie]]
[[he:פרמקולוגיה]]
[[hu:Gyógyszerhatástan]]
[[nl:Farmacie]]
[[ja:薬理学]]
[[no:Farmakologi]]
[[ps:درملپېژندنه]]
[[pl:Farmakologia]]
[[pt:Farmacologia]]
[[ro:Farmacologie]]
[[ru:Фармакология]]
[[sq:Farmakologjia]]
[[sk:Farmakológia]]
[[sv:Farmakologi]]
[[th:เภสัชวิทยา]]
[[vi:Dược lý học]]
[[tr:Farmakoloji]]
[[uk:Фармакологія]]
[[zh:药理学]]

11:25, 30 spalio 2006 versija

Farmakologija (gr. pharamakon - vaistas, logos - mokslas) - tai mokslas apie mokslas apie vaistų, vartojamų ligoms gydyti ir profilaktikai, bei organizmo tarpusavio sąveiką. Farmakolgija yra suskirstyta į bendrinę ir specialiąją.


Bendrinė farmakologija

Pagrindinis straipsnis: Bendrinė farmakologija

Bendroji farmakologija nagrinėja pagrindinius bendrus vaistų poveikio organizmui dėsningumus, kurie būdingi visiems vaistams. Ši farmakologijos šaka daugiausiai remiasi tyrimais, ir plėtojama jais. Bendrinės farmakolgijos tikslas yra išsiaiškinti vaistų poveikį ir sąveiką ne kuriam nors organui ar jų grupei, o visam organizmui, todėl svarbiausias jos pagalbinis mokslas yra farmakodinamika. Kitas pagalbinis mokslas - farmakokinetika, nes bendrinės farmakologijos tikslas yra išsiaiškinti ir kokyboinius bei kiekybinius vaistų kitimus organizme. Vienas iš pagrindinių bendrinės farmakologijos tyrimo objektų - bendra vaistų veikimo charakteristika ir klininkinė farmakopatologija.

Specialioji farmakologija

Pagrindinis straipsnis: Specialioji farmakologija

Specialioji farmakologija tiria vaistų ar jų grupių tarpusavio sąveiką bei jų veikimą atskiriems organams ar organų grupėms. Specialioji farmakologija remiasi įvairiais eksperimentais, remiasi farmakodinamika, farmakokinetika bei toksikologija. Specialioji farmakologija sudaro ir dalį biochemijos ir farmacijos teorijos, todėl yra labai svarbi.


Bibliografija

R. Basevičius, V. Budnikas, A. Mickis ir kt. Farmakologija, V.: Mokslas, 1986.