Perkūnija: Skirtumas tarp puslapio versijų
S r2.7.2+) (robotas Keičiama: vi:Giông |
S r2.7.2) (robotas Pridedama: ta:இடியுடன் கூடிய மழை |
||
| Eilutė 60: | Eilutė 60: | ||
[[sr:Олуја са грмљавином]] |
[[sr:Олуја са грмљавином]] |
||
[[sv:Åska]] |
[[sv:Åska]] |
||
[[ta:இடியுடன் கூடிய மழை]] |
|||
[[tr:Gök gürültülü fırtına]] |
[[tr:Gök gürültülü fırtına]] |
||
[[uk:Гроза]] |
[[uk:Гроза]] |
||
02:07, 31 liepos 2012 versija
Perkūnija – atmosferos reiškinys, kai storuose kamuoliniuose liūtiniuose debesyse arba tarp debesų ir žemės įvyksta elektros išlydis – žaibas, o jį lydi griaustinis.
Didėjant audros debesiui, jo viduje stiprios oro srovės šokdina aukštyn žemyn vandens lašelius bei ledo gabalėlius. Šie susiduria ir trinasi vienas į kitą. Trintis sukelia jėgą, vadinamą elektros krūviu. Taip debesis įsielektrina. Debesies viršuje pasiskirsto teigiamas krūvis, o apačioje – neigiamas. Žemės krūvis – teigiamas. Teigiami krūviai pritraukia neigiamus krūvius, ir tada tarp jų peršoka milžiniška elektros kibirkštis – žaibas.
Išlydis gali įvykti debesų viduje arba tarp debesies ir žemės. Žaibas be griaustinio vadinamas amalu (tik šviesos blyksnis be garso). Paliekantis debesį ir judantis į žemę – šakotinis žaibas. Kamuolinis žaibas pasirodo staiga, primena kamuolį ir plaukia oru. Kartais jį galima pamatyti pastatų ir lėktuvų viduje.
Kai debesyje plykstelėja žaibas, jis aplinkui įkaitina orą maždaug iki + 30 000 °C. Oras įkaista ir labai sparčiai išsiplečia. Tai sukelia garsų perkūnijos dundėjimą – griaustinį. Griaustinis sugriaudėja kartu su žaibu. Tačiau pirmiau išvystame žaibą, nes šviesa oru sklinda nepalyginamai greičiau už garsą.
