Kergelenas: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

11:50, 4 lapkričio 2011 versija

49°15′ p. pl. 69°35′ r. ilg. / 49.250°š. pl. 69.583°r. ilg. / 49.250; 69.583

Kergelenas (pranc. Kerguelen), Kergeleno salos (Îles Kerguelen) – atoki salų grupė Indijos vandenyno pietuose; priklauso Prancūzijai, įeina į Prancūzijos Pietų sritis.

Pagrindinė salyno sala – Gran Teras (Grande Terre) užimantis 6675 km². Ją supa ~300 salelių ir uolų. Gran Tero ilgis 150 km, plotis 120 km. Paviršius kalnuotas, aukščiausia vieta – Pik diu Gran Rozas (1850 m). Centrinėje dalyje plyti 550 km² užimantis Kuko ledynas. Krantai labai raižyti: gausu fiordų, įlankų, užutėkių, pusiasalių, uolų. Iš kitų salų paminėtinos: Fošas, Hovas, Sen Lan Gramonas, Diu Portas, De l’Oestas ir kt.

Kergeleno salyne yra Port o Fransė gyvenvietė, kuri naudojama daugiausia kaip mokslinių tyrimų bazė. Auginamos avys, verčiamasi žemės ūkiu, renkami Kergeleno kopūstai (Pringlea antiscorbutica).

Kergeleno salas 1772 m. atrado prancūzų jūrininkas Yves-Joseph de Kerguelen-Trémarec. Netrukus salos tapo banginių ir ruonių medžiotojų stotimi. Čia taip pat apsistodavo antarktinės jūrų ekspedicijos (pvz., Džeimso Kuko 1776 m.). Nuo 1949 m. Kergeleno salos naudojamos moksliniais tikslais.

Šablonas:Link FA Šablonas:Link GA

@@ Eilutė 2: / Eilutė 2: @@
 [[Vaizdas:Kerguelen Map.png|thumb|250px|Kergeleno žemėlapis]]
-'''Kergelenas''' ({{fr|Kerguelen}}), '''Kergeleno salos''' (''Îles Kerguelen'') - atoki salų grupė [[Indijos vandenynas|Indijos vandenyno]] pietuose; priklauso [[Prancūzija]]i, įeina į [[Prancūzijos Pietų Sritys|Prancūzijos Pietų sritis]].
+'''Kergelenas''' ({{fr|Kerguelen}}), '''Kergeleno salos''' (''Îles Kerguelen'') – atoki salų grupė [[Indijos vandenynas|Indijos vandenyno]] pietuose; priklauso [[Prancūzija]]i, įeina į [[Prancūzijos Pietų Sritys|Prancūzijos Pietų sritis]].
-Pagrindinė salyno sala - '''Gran Teras''' (''Grande Terre'') užimantis 6675 km². Ją supa ~300 salelių ir uolų. Gran Tero ilgis 150 km, plotis 120 km. Paviršius kalnuotas, aukščiausia vieta - Pik diu Gran Rozas (1850 m). Centrinėje dalyje plyti 550 km² užimantis [[Kuko ledynas]]. Krantai labai raižyti: gausu fiordų, įlankų, užutėkių, pusiasalių, uolų. Iš kitų salų paminėtinos: [[Fošas]], Hovas, Sen Lan Gramonas, Diu Portas, De l'Oestas ir kt.
+Pagrindinė salyno sala – '''Gran Teras''' (''Grande Terre'') užimantis 6675 km². Ją supa ~300 salelių ir uolų. Gran Tero ilgis 150 km, plotis 120 km. Paviršius kalnuotas, aukščiausia vieta – Pik diu Gran Rozas (1850 m). Centrinėje dalyje plyti 550 km² užimantis [[Kuko ledynas]]. Krantai labai raižyti: gausu fiordų, įlankų, užutėkių, pusiasalių, uolų. Iš kitų salų paminėtinos: [[Fošas]], Hovas, Sen Lan Gramonas, Diu Portas, De l’Oestas ir kt.
 Kergeleno salyne yra [[Port o Fransė]] gyvenvietė, kuri naudojama daugiausia kaip mokslinių tyrimų bazė. Auginamos avys, verčiamasi žemės ūkiu, renkami [[Kergeleno kopūstas|Kergeleno kopūstai]] (''Pringlea antiscorbutica'').
-Kergeleno salas [[1772]] m. atrado prancūzų jūrininkas [[Yves-Joseph de Kerguelen-Trémarec]]. Netrukus salos tapo banginių ir ruonių medžiotojų stotimi. Čia taip pat apsistodavo antarktinės jūrų ekspedicijos (pvz., [[James Cook|Džeimso Kuko]] 1776 m.). Nuo 1949 m. Kergeleno salos naudojamos moksliniais tikslais.
+Kergeleno salas [[1772]] m. atrado prancūzų jūrininkas [[Yves-Joseph de Kerguelen-Trémarec]]. Netrukus salos tapo banginių ir ruonių medžiotojų stotimi. Čia taip pat apsistodavo antarktinės jūrų ekspedicijos (pvz., [[James Cook|Džeimso Kuko]] 1776 m.). Nuo 1949 m. Kergeleno salos naudojamos moksliniais tikslais.
 {{Commons|Kerguelen Islands|no=T}}