Analitinė mašina: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

18:19, 1 liepos 2006 versija

Analitinė mašina - Č. Babidžo sukonstruotas mechaninis universalus programuojamas skaičiuotuvas, šiuolaikinių kompiuterių prototipas.

Analitinės mašinos idėja kilo Č. Babidžui 1834 m., kai įstrigo Skirtumų skaičiavimo mašinos konstravimas. Analitinė mašina ne tik automatizavo veiksmus, bet ir galėjo būti užprogramuota nustatyto operacijų rinkinio vykdymui nurodyta tvarka. Tad ji galėjo išspręsti praktiškai bet kurį skaičiavimo uždavinį. Jos konstrukciją Č. Babidžas tobulino iki pat mirties, tačiau veikiančio modelio nesukonstravo.

Analitinė mašina turėjo beveik visus šiuolaikinio kompiuterio bruožus. Ji galėjo būti užprogramuota naudojant Džozefo-Mari Žakaro sukurtas perfokortas. Buvo numatytos trijų tipų perfokortos: skaičiams, aritmetinėms operacijoms ir duomenų įkėlimo bei išvedimo operacijoms valdyti. Kiekvieno tipo perfokortas turėjo skaityti atskiras perfokortų skaitytuvas.

Mašina turėjo „atmintį“, kurioje buvo galima saugoti skaičius ir tarpinius rezultatus rezultatus (iki 1000 skaičių po 50 skaitmenų). „Malūnas“ atlikdavo pagrindines aritmetines operacijas. Skaičiavimai buvo atliekami dešimtainėje skaičiavimo sistemoje. Mašina galėjo pakartoti operaciją (ciklas) ir turėjo sąlyginio vykdymo (priklausomai nuo skaičiavimo rezultatų) galimybę. Rezultatų pateikimui buvo numatytas spausdintuvas, braižiklis ir skambutis. Taip pat buvo numatyta galimybė perforuoti skaičius į perfokortas, kad vėliau juos būtų galima iš jų nuskaityti.

Mašina turėjo būti varoma garo katilo. Ji būtų buvusi 30 m ilgio ir 10 m pločio. Patirtį, įgautą projektuojant Analitinę mašiną, Č. Babidžas vėliau panaudojo tobulinant Skirtumų mašiną.

1842 m. italų matematikas Luigi Menabrea parengė Analitinės mašinos aprašymą prancūzų kalba. Kitais metais jis buvo išverstas į anglų kalbą. Jį lydėjo platūs poeto lordo Bairono dukros Ada Lovelace komentarai. Ada buvo gabi matematikė ir Č. Babidžo mašinomis domėjosi jau 10 m. Ji sukūrė programą Analitinės mašinos valdymui, kurią galima laikyti pirmąja kompiuterine programa. Ji buvo skirta Bernulio skaičių sekos suradimui. Jos vardo garbei 1979 m. programavimo kalba buvo pavadinta Ada.

Vystymas ir įtaka

1878 m. Britų pasiekimų moksle asociacija pasisakė prieš Analitinės mašinos sukonstravimą. Vienok, 1910 m. Babidžo sūnus Henris pranešė, kad yra sukonstruota dalis Analitinės mašinos, kuri skaičiuoja π reikšmės kartotinius (tiesa, klaidingai), ir spausdintuvas. Deja, ši dalis nebuvo programuojama.

Analitinės mašinos idėja buvo gerokai primiršta. Tiesa, 1915 m. Percy Ludgate rašė apie ją ir net parengė savo analitinės mašinos projektą (kuri irgi nebuvo sukonstruota). Ši buvo mažesnė ir būtų galėjusi per 6 sekundes sudauginti du 20 skaitmenų skaičius. Apie Babidžo mašiną žinojo išradėjai Leonardo Torres y Quevedo bei Vannevar’as Bušas.

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
+'''Analitinė mašina''' - [[Čarlzas Babidžas|Č. Babidžo]] sukonstruotas mechaninis universalus programuojamas skaičiuotuvas, šiuolaikinių kompiuterių prototipas.
-{{inuse|Reikia dar pašlifuoti ir susieti su keliais naujai ateinančiais straipsniais}}
-'''Analitinė mašina''' - [[Čarlzas Babidžas|Č. Babidžo]] sukonstruotas mechaninis bendros paskirties programuojamas skaičiuotuvas, šiuolaikinių kompiuterių prototipas.
-Analitinės mašinos idėja kilo [[Čarlzas Babidžas|Č. Babidžui]] 1834 m., kai įstrigo [[Skirtumų skaičiavimo mašina|Skirtumų skaičiavimo mašinos]] konstravimas. Ji ne tik automatizavo veiksmus, bet ir galėjo būti [[programavimas|užprogramuota]] vykdyti nustatytą operacijų rinkinį nurodyta tvarka. Ji galėjo išspręsti praktiškai bet kurį skaičiavimo uždavinį. Jos konstrukciją Č. Babidžas tobulino iki pat mirties, tačiau veikiančio modelio nesukonstravo.
+Analitinės mašinos idėja kilo [[Čarlzas Babidžas|Č. Babidžui]] 1834 m., kai įstrigo [[Skirtumų skaičiavimo mašina|Skirtumų skaičiavimo mašinos]] konstravimas. ''Analitinė mašina'' ne tik automatizavo veiksmus, bet ir galėjo būti [[programavimas|užprogramuota]] nustatyto operacijų rinkinio vykdymui nurodyta tvarka. Tad ji galėjo išspręsti praktiškai bet kurį skaičiavimo uždavinį. Jos konstrukciją Č. Babidžas tobulino iki pat mirties, tačiau veikiančio modelio nesukonstravo.
-Analitinė mašina turėjo beveik visus šiuolaikinio kompiuterio bruožus. Ji galėjo būti užprogramuota naudojant Joseph-Marie Jackuard'o sukurtas [[perfokorta]]s. Buvo numatytos trijų tipų perfokortos: skaičiams, aritmetinėms operacijoms ir duomenų įkėlimo bei išvedimo operacijoms valdyti. Kiekvieno tipo perfokortas turėjo skaityti atskiras perfokortų skaitytuvas.
+''Analitinė mašina'' turėjo beveik visus šiuolaikinio kompiuterio bruožus. Ji galėjo būti užprogramuota naudojant [[Džozefas-Marie Žakaras|Džozefo-Mari Žakaro]] sukurtas [[perfokorta]]s. Buvo numatytos trijų tipų perfokortos: skaičiams, aritmetinėms operacijoms ir duomenų įkėlimo bei išvedimo operacijoms valdyti. Kiekvieno tipo perfokortas turėjo skaityti atskiras perfokortų skaitytuvas.
-Mašina turėjo „atmintį“, kurioje buvo galima saugoti skaičius ir tarpinius rezultatus rezultatus (iki 1000 skaičių po 50 skaitmenų). „Malūnas“ atlikdavo pagrindines aritmetines operacijas. Skaičiavimai buvo atliekami dešimtainėje skaičiavimo sistemoje. Analitinė mašina galėjo kartoti operaciją ([[ciklas]]) ir turėjo sąlyginio vykdymo (priklausomai nuo skaičiavimo rezultatų) galimybę. Rezultatų pateikimui buvo numatytas [[spausdintuvas]], braižiklis ir skambutis. Taip pat buvo numatyta galimybė perforuoti skaičius į perfokortas, kad vėliau juos būtų galima iš jų nuskaityti.
+Mašina turėjo „atmintį“, kurioje buvo galima saugoti skaičius ir tarpinius rezultatus rezultatus (iki 1000 skaičių po 50 skaitmenų). „Malūnas“ atlikdavo pagrindines aritmetines operacijas. Skaičiavimai buvo atliekami dešimtainėje skaičiavimo sistemoje. Mašina galėjo pakartoti operaciją ([[ciklas]]) ir turėjo sąlyginio vykdymo (priklausomai nuo skaičiavimo rezultatų) galimybę. Rezultatų pateikimui buvo numatytas [[spausdintuvas]], braižiklis ir skambutis. Taip pat buvo numatyta galimybė perforuoti skaičius į perfokortas, kad vėliau juos būtų galima iš jų nuskaityti.
 Mašina turėjo būti varoma garo katilo. Ji būtų buvusi 30 m ilgio ir 10 m pločio. Patirtį, įgautą projektuojant <I>Analitinę mašiną</I>, Č. Babidžas vėliau panaudojo tobulinant <I>Skirtumų mašiną</I>.
-[[1842]] m. italų matematikas Luigi Menabrea parengė Analitinės mašinos aprašymą [[prancūzų kalba]]. Kitais metais jis buvo išverstas į [[anglų kalba|anglų kalbą]]. Jį lydėjo platūs poeto lordo [[Džordžas Baironas|Bairono]] dukros [[Ada Lovelace]] komentarai. Ada buvo gabi matematikė ir Č. Babidžo mašinomis domėjosi jau 10 m. Ji sukūrė programą Analitinės mašinos valdymui. Tad ją galima laikyti pirmąja kompiuterine programa. Ji buvo skirta Bernulio skaičių sekos suradimui. Jos vardo garbei [[1979]] m. programavimo kalba buvo pavadinta [[Ada (programavimo kalba)|Ada]].
+[[1842]] m. italų matematikas Luigi Menabrea parengė ''Analitinės mašinos'' aprašymą [[prancūzų kalba]]. Kitais metais jis buvo išverstas į [[anglų kalba|anglų kalbą]]. Jį lydėjo platūs poeto lordo [[Džordžas Baironas|Bairono]] dukros [[Ada Lovelace]] komentarai. Ada buvo gabi matematikė ir Č. Babidžo mašinomis domėjosi jau 10 m. Ji sukūrė programą ''Analitinės mašinos'' valdymui, kurią galima laikyti pirmąja kompiuterine programa. Ji buvo skirta [[Bernulio skaičiai|Bernulio skaičių]] sekos suradimui. Jos vardo garbei [[1979]] m. programavimo kalba buvo pavadinta [[Ada (programavimo kalba)|Ada]].
 == Vystymas ir įtaka ==
@@ Eilutė 16: / Eilutė 15: @@
 [[1878]] m. Britų pasiekimų moksle asociacija pasisakė prieš <I>Analitinės mašinos</I> sukonstravimą. Vienok, [[1910]] m. Babidžo sūnus Henris pranešė, kad yra sukonstruota dalis ''Analitinės mašinos'', kuri skaičiuoja '''{{pi}}''' reikšmės kartotinius (tiesa, klaidingai), ir spausdintuvas. Deja, ši dalis nebuvo programuojama.
-Analitinės mašinos idėja buvo gerokai primiršta. Tiesa, 1915 m. Percy Ludgate rašė apie ją ir net parengė savo analitinės mašinos projektą (kuri irgi nebuvo sukonstruota). Ši buvo mažesnė ir būtų galėjusi per 6 sekundes sudauginti du 20 skaitmenų skaičius. Apie Babidžo mašiną žinojo išradėjai Leonardo Torres y Quevedo bei Vannevar’as Bušas.
+''Analitinės mašinos'' idėja buvo gerokai primiršta. Tiesa, [[1915]] m. Percy Ludgate rašė apie ją ir net parengė savo analitinės mašinos projektą (kuri irgi nebuvo sukonstruota). Ši buvo mažesnė ir būtų galėjusi per 6 sekundes sudauginti du 20 skaitmenų skaičius. Apie Babidžo mašiną žinojo išradėjai Leonardo Torres y Quevedo bei Vannevar’as Bušas.
 [[Kategorija:IT vystymosi istorija]]