Antanas Paknys

Antanas Paknys (1910-1982). Aviatorius, sklandytuvų konstruktorius.

Sklandytuvų konstravimas Antanui Pakniui užėmė du jo gyvenimo periodus: pirmasis – labai intensyvus – jaunystėje, 1935-38 metais, dalyvaujant Lietuvos aeroklubo veikloje, antrasis – santūresnis – sovietinės okupacijos metais, išėjus į pensiją po ilgamečio darbo Petrašiūnų elektrinėje ir įsijungus į Prienų eksperimentinės sklandytuvų gamyklos veiklą aštuntame praėjusio amžiaus dešimtmetyje.

Antanas Paknys gimė 1910 m. rugsėjo 9 d. Rokiškio apskrities Južintų valsčiaus Pakniškio vienkiemyje. Įstojęs 1929 metais į Kauno Aukštesniąją technikos mokyklą, 1931 m. pabaigoje stojo į įsteigtą Aviacijos būrelį ir įsijungė į Broniaus Oškinio konstrukcijos mokomojo sklandytuvo T-1 (“Technikas-1”) statybos darbus. Kiekvienas ATM būrelio narys turėjo išdirbti nustatytą minimalų valandų skaičių. Meistravo laisvu nuo pamokų laiku ir išeiginėmis dienomis. 1932 m. rugpjūčio 14 d., gavę sunkvežimį, ATM būrelio nariai išardytą sklandytuvą pervežė į pievą už Petrašiūnų (Kamaldulių smiltynuose), kur Karo aviacija mėtydavo bombas. Po iškilmingų sklandytuvo krikštynų, įvykusių rugpjūčio 15 d., sklandytuvą pašventinus kan. J.Tumui- Vaižgantui, G.Heidrikiui atlikus parodomuosius skridimus, rugpjūčio 16 d. prasidėjo mokomieji skraidymai čia pradėjusioje veikti LAK Sklandymo mokykloje. Spalio mėnesį A. Paknys įgijo ir pirmąją sklandytojo kvalifikaciją – “A pilotas”, suteikiamą sugebant sklęsti tiesiai ir išsilaikyti ore ne mažiau 30 sekundžių.

1933 m. LAK vadovybė nusprendė, kad jau atėjo laikas Nidoje, kur yra geri šlaitai „A“, „B“ ir „C“ sąlygoms vykdyti, įkurti sklandymo mokyklą (Petrašiūnuose nebuvo tinkamo šlaito ne tik „C“, bet ir „B“ sąlygai). Sklandymo mokyklos nariams sutikus Nidoje ne vien sklandyti, bet, pirmiausia, pastatyti angarą, kurio projektą paruošė B Oškinis, LAK vadovybė nusprendė organizuoti ekspediciją. 1933 m. rugpjūčio 2 d. ekspedicija prasidėjo, pasirinkus patį pigiausią būdą – nuplukdant Nemunu pasroviui statybines medžiagas, palapines bei kt. pragyvenimo reikmenis ir sklandytuvus bemotoriu laivu – barža (šalanda). 9 jaunuolių draugijoje į Nidą plaukė ir Antanas Paknys. Baržoje buvo plukdomi iš viso 5 sklandytuvai (4 mokomieji: T-1 ir 3 „Gandrai“, ir 1 lavinimosi sklandytuvas „Falke“, vėliau pavadintas „Sakalu“).

Atvykę Nidon jaunieji sklandytojai statė angarą, retkarčiais paskraidydami ir siekdami įgyti sklandytojo “A”, “B”, ir “C” kvalifikacijas. Baigiantis vasarai ir A. Paknys išlaikė “B” piloto kvalifikaciją (5 sklendimai, atliekant nustatytus posūkius).

1934 metais Nidoje jis išlaikė “C” piloto egzaminą (5 minučių skriejimas šlaito antvėjyje), ėmėsi sklandymo instruktoriaus darbo, o rudenį su kitais penkiais Nidos sklandytojais buvo premijuotas nemokamais skraidymo kursais lėktuvu. Kaune išmoko skraidyti su aeroklubo dvisparniu Š-18 ir įgijo civilinio lakūno pažymėjimą.

1935 metais toliau darbavosi sklandymo instruktoriumi Nidos sklandymo mokykloje ir stebėdamas kaip Bronius Oškinis vieną po kito konstruoja ir stato savo sklandytuvus, nusprendė ir pats išbandyti jėgas sklandytuvų kūryboje. Šiam tikslui pasitarnavo ir nauja prisiimta pareiga – likti Nidos sklandymo mokyklos budėtoju per 1935/36 metų žiemą. Tuo metu ir ėmėsi kurti ir statyti savo sklandytuvą “Uodą”, kurį užbaigė 1936 m. liepą ir buvo apdovanotas 200 Lt. LAK’o premija.

Tą pačią vasarą kartu su Alfredu Gysu ėmėsi konstruoti ir statyti dvivietį sklandytuvą PAGY, skirtą mokytis velkamųjų skridimų paskui lėktuvą ir skriejimų termikuose. Užbaigtas 1936 m. lapkritį, sklandytuvas PAGY lėktuvu parvilktas į Kauną, kur buvo steigiama Aukštoji sklandymo mokykla, o abu konstruktoriai buvo premijuoti LAK’o po 1000 Lt.

1937 metais darbuodamasis Nidoje, A. Paknys realizavo dar vieną konstrukciją – treniruočių sklandytuvą P-3 “Nerija”, o 1938 metais, kartu su A. Gysu sukonstravo ir pastatė lavinimosi sklandytuvą “Termikas”, su kuriuo skraidė Tautinės olimpiados Sklandymo varžybose.

Prasidėjus sovietinei okupacijai, konstruktorinę ir aviacinę veiklą nutraukė, trejetą dešimtmečių darbuodamasi Petrašiūnų šiluminėje elektrinėje. Išėjęs į užtarnautą pensiją, Vytauto Pakarsko buvo pakviestas darbuotis besikuriančioje Prienų Eksperimentinėje sportinės aviacijos gamykloje. Čia dirbo įvairius darbus, kol 1980 metais buvo įpareigotas sukurti naują 5 mokomąjį sklandytuvą jaunimui. Taip 1981 m. gimė mokomasis sklandytuvas LAK-14 “Strazdas”.

“Strazdo” tobulinimo darbus nutraukė liga ir mirtis 1982 m. sausio 21 d. Jo darbą tęsė jaunieji gamyklos konstruktoriai.

Literatūra: G. Ramoška. Antanas Paknys ir jo sukonstruoti sklandytuvai, SKLANDYTUVŲ KONSTRUKTORIUI ANTANUI PAKNIUI 100, Kaunas, 2010.