Ironija: Skirtumas tarp puslapio versijų
S Atmestas 78.62.18.124 pakeitimas, grąžinta paskutinė versija (Dirgela keitimas) |
|||
| Eilutė 2: | Eilutė 2: | ||
== Pavyzdys == |
== Pavyzdys == |
||
''O taip, juk aš kaltas visada |
''O taip, juk aš kaltas visada''. (Kai žmogui bandoma paaiškinti jo kaltę konflikte) |
||
''Žmogus – ne mašina gi. Pavargsta'' – [[Balys Sruoga]] apie įnirtingai kalinius mušantį fašistą (romanas „[[Dievų miškas (romanas)|Dievų miškas]]“). |
''Žmogus – ne mašina gi. Pavargsta'' – [[Balys Sruoga]] apie įnirtingai kalinius mušantį fašistą (romanas „[[Dievų miškas (romanas)|Dievų miškas]]“). |
||
21:16, 3 vasario 2010 versija
Ironija – paslėpta pajuoka, žodžio ar frazės vartojimas perkeltine reikšme priešinga tiesioginei. Ji atsiranda, kai žodis ar pasakymas perkeliamas į netikėtą ar priešingų reikšmių aplinką ir kontrasto būdu apibūdina daiktą ar reiškinį. Šnekamojoje kalboje ironišką reikšmę nurodo intonacija, rašomojoje – kabutės. Ironiją galima laikyti ne tik vien tropu, kartais visą pasakojimą ar net didelės apimties kūrinį suprantame kaip ironišką žvilgsnį į pasaulį. Ironišku pasakojimu parodomas pasaulio prieštaringumas, paradoksalumas, šaipomasi iš to, kas yra nustoję vertės.
Pavyzdys
O taip, juk aš kaltas visada. (Kai žmogui bandoma paaiškinti jo kaltę konflikte)
Žmogus – ne mašina gi. Pavargsta – Balys Sruoga apie įnirtingai kalinius mušantį fašistą (romanas „Dievų miškas“). Šablonas:Link FA