Algirdo apygarda

Algirdo apygarda - Lietuvos partizanų junginys, 1945-1946 metais kovojęs prieš sovietinį okupacinį režimą. Junginys buvo suformuotas iš Marcinkonių, Rudnios, Merkinės, Alovės, Seirijų, Druskininkų, Kapčiamiesčio, Leipalingio, Veisiejų valsčiuose (Alytaus ir Lazdijų apskritys) veikusių partizanų, prisijungusių prie 1945 m. gegužės 7 d. įkurtos Dzūkų grupės. 1945 m. lapkričio 18 d. šios grupės vado J. Vitkaus (slapyvardžiu Kazimieraitis) įsakymu pavadinta Algirdo apygarda, o jis pats tapo jos vadu. Štabą sudarė operatyvinis, mobilizacinis ir propagandos skyriai. Algirdo apygarda leido laikraštį Laisvės varpas, kuri buvo leidžiamas 1945-1952 metais. 1945 m. gruodžio 31 d. J. Vitkaus įsakymu prie Algirdo apygardos buvo priskirta Dzūkų rinktinė, veikusi Alytaus apskrityje ir Prienų bei Marijampolės apskričių Simno, Miroslavo, Alytaus, Balbieriškio, Gudelių, Jiezno, Butrimonių, Stakliškių, Birštono valsčiuose, tačiau jos vadas D. Jėčys (slapyvardžiu Ąžuolis) iš pradžių šio įsakymo nepripažino ir Algirdo apygardos veikloje kurį laiką nedalyvavo.

1945 metų pabaigoje Algirdo apygarda sudarė:

• Šarūno rinktinė (su ja vėliau sujungta Algimanto rinktinė, kuri veikė Lazdijų apskrityje;
• Algimanto rinktinės vadas - V. Stepulevičius (slapyvardžiu Mindaugas);
• Merkio rinktinė, kuri veikė Varėnos apskrityje ir dalyje Alytaus apskrities. Merkio rinktinės vadas - A. Ramanauskas (slapyvardžiu Vanagas);
• Geležinio Vilko rinktinė, kuri veikė dalyje Trakų apskrities. Jos vadas - L. Tarasevičius (slapyvardžiu Aras).

1946 m. balandžio 9 d. J. Vitkaus iniciatyva Algirdo apygarda su Tauro apygarda sudarė bendrą Pietų Lietuvos partizanų štabą, kuris gegužės 5 paskelbė Lietuvos partizanų vadų suvažiavimo I politinę deklaraciją. 1946 m. balandžio 23 d. į Algirdo apygarda buvo įtraukta ir Dzūkų rinktinė, o Šarūno rinktinė Tauro ir Algirdo apygardos vadų sutarimu buvo priskirta Tauro apygardai. J. Vitkų balandžio 23 d. išrinkus Pietų Lietuvos partizanų srities vadu, Algirdo apygardos vadu buvo paskirtas D. Jėčys, kuris liko ir Dzūkų rinktinės vadu. Po šių pertvarkymų nuo 1946 m. gegužės 15 d. Algirdo apygarda veikė kaip Dainavos apygarda. Algirdo apygardos vadovybė parengė partizanų veiklos organizacinius ir mobilizacinius, partizanų mokymo ir kitus norminius dokumentus, naudotus visoje Pietų Lietuvos srityje. Vienos svarbesnių Algirdo apygardos kautynių vyko 1945 m. gruodžio 15 d. pavadintu Merkinės puolimu, kurio metu partizanai sunaikino valsčiaus pastatą su sovietinės valdžios dokumentais.