Semiotika: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
1 pridėtas baitas ,  prieš 11 metų
S
Smulkūs automatiniai taisymai.
S (robotas: smulkūs taisymai)
S (Smulkūs automatiniai taisymai.)
'''Semiotika''', '''struktūrinė semantika''' – moderniosios [[Kalbotyra|kalbotyros]] (lingvistikos) sritis, tirianti ženklų struktūras, naudojamas įvairiose ženklų sistemose – [[Kalba|kalboje]], [[Tekstas|tekstuose]], [[Architektūra|architektūroje]], [[Muzika|muzikoje]] ir t. t.
 
''Semiotika'' dažnai nagrinėjama, kaip išvystyta [[Semantika|semantikos]] rūšis, tirianti ne tik žodžių, bet ir kompleksų [[Prasmė|prasmes]] ir [[Reikšmė|reikšmes]]. ''Semiotikos'' požiūriu, pavienio [[Žodis|žodžio]] prasmė ir netgi reikšmė yra gana menkai apibrėžta ir pagrindines savybes įgyja [[Kontekstas|kontekste]], kuriam aprašyti žodžiai yra naudojami. Itin gerai šį dalyką demonstruoja analitinėms kalboms aktuali [[Noam Chomsky]] [[generatyvinė gramatika]], demonstruojanti žodžio prasmės ir reikšmės priklausomybes nuo pozicijos [[Sakinys|sakinyje]]. Akivaizdi teksto giluminės prasmės iliustracija – tai galimybė tą pačią prasmę perteikti ne tik skirtingais žodžių, bet ir sakinių kompleksais. Pastarasis dalykas itin būdingas liaudies kūrybai ([[Mitas|mitologijai]], [[Pasaka|pasakoms]]). Taigi, akivaizdu, kad tekstuose egzistuoja ir tam tikros prasmę nešančios sistemos, kurias nusako ne žodžiai, o tekstų struktūros. Šios, kontekstualinės [[Prasmė|prasmės]] ir [[Reikšmė|reikšmės]] gali būti atrandamos ir analizuojamos, taip sužinant giluminę tekstų prasmę. Galimas ir atvirkščias atvejis – sukūrus tam tikrą struktūrą, ji gali būti padengiama tekstu (žr. [[Umberto Eco]] kūrybą).
311 455

pakeitimai

Naršymo meniu