Ironija: Skirtumas tarp puslapio versijų
S wiki sintakse 3 |
S robotas: smulkūs taisymai |
||
| Eilutė 5: | Eilutė 5: | ||
''Žmogus – ne mašina gi. Pavargsta'' – [[Balys Sruoga]] apie įnirtingai kalinius mušantį fašistą (romanas „[[Dievų miškas (romanas)|Dievų miškas]]“). |
''Žmogus – ne mašina gi. Pavargsta'' – [[Balys Sruoga]] apie įnirtingai kalinius mušantį fašistą (romanas „[[Dievų miškas (romanas)|Dievų miškas]]“). |
||
| ⚫ | |||
[[Kategorija:Kalbos formos]] |
[[Kategorija:Kalbos formos]] |
||
| ⚫ | |||
[[ar:سخرية]] |
[[ar:سخرية]] |
||
19:18, 5 rugpjūčio 2009 versija
Ironija – paslėpta pajuoka, žodžio ar frazės vartojimas perkeltine reikšme priešinga tiesioginei. Ji atsiranda, kai žodis ar pasakymas perkeliamas į netikėtą ar priešingų reikšmių aplinką ir kontrasto būdu apibūdina daiktą ar reiškinį. Šnekamojoje kalboje ironišką reikšmę nurodo intonacija, rašomojoje – kabutės. Ironiją galima laikyti ne tik vien tropu, kartais visą pasakojimą ar net didelės apimties kūrinį suprantame kaip ironišką žvilgsnį į pasaulį. Ironišku pasakojimu parodomas pasaulio prieštaringumas, paradoksalumas, šaipomasi iš to, kas yra nustoję vertės.
Pavyzdys
O taip, juk aš kaltas visada. (Kai žmogui bandoma paaiškinti jo kaltę konflikte)
Žmogus – ne mašina gi. Pavargsta – Balys Sruoga apie įnirtingai kalinius mušantį fašistą (romanas „Dievų miškas“). Šablonas:Link FA